Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajai M. J., kaltinamajam D. J., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) universiteto I kurso studentas, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2015-11-04, apie 16 val., vairuodamas automobilį ,,Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Kaune, Šiaurės prospekte, nuo Landsbergio Žemkalnio g. link Savanorių pr. ties namu Nr. 39, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą, iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį, ėjusios pėsčiosios M. J. ją parbloškė ir sužalojo, sunkiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad automobilį vairuoja 8 mėnesius, įvykio dieną linojo, kelio danga buvo šlapia, važiavo apie 47 km/h greičiu. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, laiku nepamatė, kaip į važiuojamąją kelio dalį įžengė pėsčioji, pastebėjęs ją per vėlai, automobilį stabdė, bet nepavyko laiku sustabdyti ir priekine automobilio dalimi, ties variklio dangčio viduriu, parbloškė nukentėjusiąją.

Nukentėjusioji M. J. parodė, kad 2015-11-04, 16 val. ėjo namo iš gydymo įstaigos, jai reikėjo pereiti gatvę. Apie eismo įvykį nieko neprisimena, tik žino, kad atsigavo ligoninėje. Iš medikų ir artimųjų sužinojo, kad ją parbloškė automobilis. Koks automobilis parbloškė nežino, sužinojo tik tuomet kai kreipėsi į draudimą. Vairuotojas su savo močiute buvo atėję pas ją, vairuotojas jos atsiprašė. Dėl padaryto sunkaus sveikatos sužalojimo nukentėjo, patyrė fizinę, turtinę ir neturtinę žalą, tačiau vairuotojo atžvilgiu civilinio ieškinio nereiškia ir jam pretenzijų neturi, dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę.

Iš 2016-02-24 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G503/2016(02) nustatyta, kad M. J. dėl pakauškaulio lūžio kaukolės užpakalinės pamato duobės projekcijoje nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 32-33).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. J. padarius eismo įvykį, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta M. J. sveikata, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad vairuodamas transporto priemonę, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsiradus kliūčiai kelyje – iš kairės pusės į važiuojamąją kelio įėjus dalį pėsčiajai M. J., transporto priemonės laiku nestabdė ir pėsčiąją parbloškė. Susidūrimo metu pėsčioji M. J. buvo sunkiai sužalota, ką patvirtina teismo medicinos išvada. Esant priežastiniam ryšiui tarp D. J. veiksmų pažeidus Kelių eismo taisyklių 30 punkto (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti) reikalavimus ir kilusių padarinių – sunkaus M. J. sveikatos sutrikdymo, D. J. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 str. 3 d.

D. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. J. parodė, kad nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, nukentėjusioji M. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

D. J. teisiamas pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo neatsargaus nusikaltimo visiškai pripažino, su nukentėjusiąja M. J. susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, savo elgesį dėl eismo įvykio vertina kritiškai, nuoširdžiai gailisi sužalojęs nukentėjusiąją. Kaltinamasis jauno amžiaus, studijuoja Kauno technologijos universitete, šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog D. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. J., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 3 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiąja M. J. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. J. neskirti.

Išaiškinti D. J., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.