Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs J. G. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. T. 2011-12-22 privataus kaltinimo tvarka Klaipėdos miesto apylinkės teismui padavė skundą, kaltindama J. G. pagal BK 154 str., 155 str. tuo, kad pastarasis 2011-12-08 teisme viešai tyčia ją apšmeižė, įžeidė ir paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-20 nutartimi nukentėjusiosios A. K. T. privataus kaltinimo skundas, kaltinant J. G. pagal BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje.

2012-04-20 Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas J. G. skundas – motyvuotas prašymas (1 t., b.l. 118-121), kuriuo buvo prašoma baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 236 str. patraukti privataus kaltinimo iniciatorę A. K. T. už melagingą baudžiamąjį persekiojimą. J. G. savo skunde – motyvuotame prašyme nurodė, jog melagingos skunde aplinkybės yra penkios: 1) Aplinkybių interpretavimas 95 žodžių – iškarpyta iš prašymo ir kontekstas pakito, tai „motyvavo“ A. K. T. įsižeisti; 2) A. K. T. pareiškime teigia, jog jie jai skolingi 26 742 Lt, tačiau šiai sumai ieškovai buvo jie - UAB „K.“; 3) A. K. T. teigia per 2 savaites (nuo 12.08 iki 12.22 pareiškimo datos) patyrusi finansinę žalą – netekusi dalies pajamų, tačiau iš Creditinfo pažymos matyti, kad ji šiandien dirba S. ir pajamos metinės yra vos 10 000 Lt, t.y. tų pajamų ir nebuvo, o darbuotojams 4 reikia mokėti, ko pasekoje ir skolos susidarė, kas taip pat matyti Creditinfo pažymoje skolos už vandenį. Neįmanoma per 2 savaites, sugalvojus įsižeisti, netekti pajamų, kiek tai liestų kaltinimą; 4) Ji rašė, kad dirba M. direktore, kad dirba, tačiau Creditinfo pažyma parodo, jog ji yra S., kitos įmonės direktorė, o M. 2011-12-22 darbuotojų visiškai nebedirbo; 5) A. K. T. teigia, jog atmestas prašymas, kurio pagrindu buvusiuose pateiktos medžiagos prieduose pateikta informacija ją viešai diskreditavo ne tik visuomenėje, tačiau ir savo šeimoje, teisme, kitose įstaigose. Ar tikrai šitos pasekmės galėjo būti tokios fatališkos per 2 savaites ir dar tai, kad tai net nebuvo jo aktyvūs veiksmai. Nurodė, jog kiekvienas perteklinis teismo apkrovimas, juolabiau (BK 231 str.) melagingu skundu, organizaciškai labai kenkia teismui ir teisėjai nebegali realiai, vertinant fiziškai suspėti deramai nagrinėti bylų, pakankamai įsigilinti į esmę.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 11 d. nutartimi J. G. priešpriešinio skundo nagrinėjimo procesą privataus kaltinimo tvarka baudžiamojoje byloje Nr. PK 393-108-2012 dėl baudžiamosios bylos iškėlimo kaltinant A. K. T. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 str., nutraukė, o skundą grąžino jį padavusiam asmeniui motyvuodamas tuo, kad J. G. priešpriešiniame skunde nurodytos veikos, kurių padarymu jis kaltina A. K. T., negali būti tiriamos privataus kaltinimo proceso tvarka (BPK 407 str.), dėl jų privataus kaltinimo procesas negali būti pradėtas, nes dėl jų turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas (BPK 409 str. 4 d.).

A. K. T. 2011-12-22 skunde (priedų lapai 8-10) dėl jo 2011-12-01 ir/ar 2011-12-08 prašymų papildyti skundą (priedų lapai 11-12 bei 19-20) įsigudrino jį kaltinti neva ją įžeidus ir apšmeižus BK 154 ir 155 str., net ir suvokiant, kad prie šių jo prašymų teismui buvo pridėti prašymą pagrindžiantys priedai. Tą kartą 2011-12-08 teismo posėdyje byloje PK 945/201/2011 teismas jo prašymo netenkino, o visus šalia prašymo priedus (priedų lapai 13-18 ir 21-26) prie bylos neprijungė, palikdamas prie bylos tik „pliką“ prašymą. A. K. T. tuo kaip mat pasinaudojo jam teisme daryti iš procesų sekančius privataus kaltinimo procesus, kur sveika nuovoka tam net ir pagrindo tikrai net nėra. A. K. T. suvokiant šią situaciją (esant byloje vienam prašymui be priedų, neįtrauktų į bylą), vis tiek tyčia ir piktybiškai priėmė tai kaip galimybę ir pretekstą sekančiam privataus kaltinimo procesui, neva jis ją įžeidė ir apšmeižė ir 2011-12-22 parašė privataus kaltinimo skundą. Šį skundą pateikiant teismui A. K. T. nutylėjo, kad prie jo prašymų (papildyti jo skundą 2011-12-01 ir 08 dienomis) teismui buvo ir priedai (viešoje erdvėje aptikta informacija apie šį bylininką), kurie nebuvo įtraukti į bylą (priedų lapai 13-18 ir 21-26) ir teismui melagingai interpretavo, kad prašymuose yra jo tarsi įžeidžiantys prasimanymai apie ją pačią, nuslėpė A. K. T., kad buvo prie prašymų pridėta informacija iš viešų šaltinių, kuri teismo sprendimu nebuvo į bylą įsegta. Negana to, be priedų išlikusiuose byloje jo 2011-12-01 ir 08 d. prašymuose esančią informaciją vardan kaltinimų, išrinkus teksto tik mažąsias dalis, kai kur net iškarpant pastraipas ir taip galimai melagingai iškreipiant jo rašytų minčių kontekstą, prašymuose, siekiant pateikti teismui, jog neva tikrai būta ko ir įsižeisti ir kaltinti jį. A. K. T. melagingai grindžiant skundą teigia, kad per 2 sav. nuo atmesto prašymo sužlunga jos verslas (žr. į prieštaringumus 9 ir 30 priedų lapuose), netenka pajamų, kad jis įžeidinėja A. K. T. tikslu nemokėti padaryto įsiskolinimo 26,742 Lt (žr. į prieštaringumus 8, 9 ir 37 priedų lapuose); 2011-12-22 skundo padavimo metu dirbo M., kas gali būti taip pat melaginga, todėl būtina pasitikslinti SODROJE, tačiau Creditinfo pažymoje rodo, kad tam laikui galėjo būti ir nulis darbuotojų šioje įmonėje (žr. į prieštaringumus 8 ir 37 priedų lape), tai jau yra ir melaginga, ir provokatyvu, ir įžūlu, ir tikrai neteisėta tokiais metodais gyventojus gainioti po teismus (BK 236 str.) ir žalinga pačiam teismui jį taip apkraunant be reikalo ir klaidinant, trukdant nuoseklų ir kokybišką teismo darbą, ko pasekoje negalima pusiaukelėje procesų sustabdyti (BK 231 str.), ką liudija ir jo pavyzdys, yra persekiojamas melagingais pagrindais. BPK 1 str. 1 d. aiškiai nurodo nekaltų žmonių teises ir laisves būti apsaugotais nuo tokių ir panašių išpuolių.

Jo priešiniame 2012-04-19 skunde yra išdėstyti visi 5 nusikalstamos veikos (BK 236 str.) aspektai dėl melagingais pagrindais inicijuoto baudžiamojo persekiojimo ir BK 231 str. (bereikalingo teismo darbo trukdymo) (priedų lapai 27-37). Iš jo skundo datos matyti, kad ilgai šis pragulėjo byloje (besikeičiant nusišalinantiems teisėjams), į bylą tiesiog ir neįsegtas, ir nenagrinėtas, o teismas į kitus jo prašymus (priedų lapas 38) savalaikiai nesureagavo kreiptis į prokuratūrą (BPK 414 str. pagrindais, kaip tai buvo numatyta 2012-04-20 nutartyje (priedų lapas 39) dėl deramų aplinkybių ištyrimo iki bylos nagrinėjimo, be to, šioje vietoje melagingai jam inicijavus privataus kaltinimo procesą, A. K. T. buvo net pripažinta nukentėjusiąja, kas taip pat prieštaringa BPK 28 str. (nukentėjusysis pripažįstamas, kai nusikalstama veika žalą padarė), o ne tik dėl to, kad viso labo skundas pasiekė teismui. 2012-01-12 apygardos teismo nutartyje 3-ame lape yra aiškiai parašyta, kad būtina ištirti aplinkybes, o teismas nei pats to nepadarė, nei domėjosi, tačiau iš karto nustatė, kad tai galėjo būti nusikalstama veika, ką ir užtvirtina nukentėjusiosios statuso suteikimas A. K. T. BPK 28 str. pagrindais. Teismas nei prokuroro pagalbos neprašė ištirti, ar įžvelgtina jam inkriminuojama BK 154 str., 155 str. nusikalstama veika (BPK 414 str.), o ir pats 2012-01-17 įsiteisėjusia nutartimi (priedų lapai 43-49) buvo priėmęs sprendimą besikartojusį tą patį skundą netenkinti (žr. nutartis 2012-04-30 nusišalinimo argumentuose priedų lapai 40) nagrinėjimui. Todėl jam visiškai nebesuprantama tokia teismo proceso tvarka, nutuokiant, kad gali būti melagingai inicijuotas baudžiamasis persekiojimas, tęsti jo kaltinimo procesą tik dėl to, kad jo pareikštas skundas yra prilygintinas valstybinio, o ne privataus kaltinimo tvarkos. Tai reikštų ir tvirtintų teismų praktiką, kad privačiame kaltinime nuo šiol galima melagingus inicijuoti baudžiamuosius persekiojimus, nesustabdant tokių skundų srauto ir procesų, tik dėl to, kad šie yra privatūs, nepaneigiant ir nesustabdant fantazijų daromos žalos. Kodėl teismas neperkvalifikavo proceso iš privataus kaltinimo į valstybinį, iškviečiant į posėdžius prokurorą pagal jo skundą, o paliko visas galimybes tęstis pasikartojusiam dubliuotam melagingo proceso kaltinimui. Negana to, teismas tai, ko gero, suprasdamas negalėjo ir taikyti kardomosios priemonės BPK 136 str. 2 d. - nustoti ieškoti ryšių savo privačiais skundais ir straipsniais (prašymą (priedų lapai 41-42)), nes melagingų skundų rašytoja yra ir toliau „nukentėjusiojo“ statusu. Jis teismui pateikė ir visus įrodančius dokumentus šalia skundo, kuriais vadovaujantis grindė supratimą, kad A. K. T. jam melagingai inicijuoja baudžiamąjį persekiojimą bei palaikant kaltinimą posėdyje jam dėl įžeidimo 2012-07-11 žinojo, jog šis skundas buvo išnagrinėtas (identiškas) ikiteisminėje byloje jau yra įsegtas 2011-12-29 byloje Nr. 385/549/2012 (2012-01-17 nutartį su priedais (priedų lapai 43-49)).

Vadovaujantis BPK 136 str. 2 d., esant šioms aplinkybėms, melagingais pagrindais ir toliau yra persekiojamas, prašo skubiai imtis taikyti ir kardomųjų priemonių, siekiant užkirsti kelią naujiems nusikaltimams, o būtent melagingų skundų ir straipsnių rašymus, nuo ko jau kenčia 2 metus (kuris iš pareigūnų ir tarnautojų sugebėtų pragyventi persekiojamas 2 metus), todėl nemano, kad tai jau sekantį mėnesį sustotų. Jam ir dabar tikrovėje per paskutinius nepilnus metus realybėje esant nukentėjusiuoju reikia ruoštis kelioliktajam posėdžiui kaltinamojo vaidmenyje, o šioje byloje paskutiniam žodžiui, net ir besikartojančiu identišku skundu (bylos Nr. 385/549/2012 2012-01-17 (priedų lapai 44-45) nutraukta) bylos Nr. 393/549/2012 dabartinė privataus kaltinimo identiška melagingais pagrindais besikartojančiu skundu.

Mūsų šalis yra buvusi possovietinė Respublika, 1993 m. Kopenhagoje pasirašiusi 1-ą iš 3-ų būtinųjų stojimo į Europos Sąjungą sąlygų - gerbti žmogaus teises. ES Tarybos 2009-20-14 (Stokholmo protokolu) Europos vystymosi plėtros programų prioritete numatytas žmogaus teisių gynimas. Jis labai apgailestauja, kad Lietuvoje nutinka tokių atvejų, kai melagingais skundais pavyksta apgauti teismus, įmanoma gyventojus statyti teisme prie kaltinamųjų suolo, neturint naujų faktų (užklausė šito apygardos teismo pirmininko 62-63 priedų lapu) ir taip pažeidžiant Europos Žmogaus Teisių Konvenciją neteisti gyventojų pakartotinai baudžiamąja tvarka 7 protokolas 4 str. (1984-11-22 Strasbūras). Dėl šios priežasties gali tekti aiškintis Lietuvos Respublikai Europos Komisijai, kodėl neinformavo Europos Tarybos Generalinį Sekretorių apie ketinimus pažeidinėti žmogaus teisių konvenciją (priedų lapai 50-51)), bei Europos Žmogaus Teisių Teismui. Be to, ir valstybė patyrė daug išlaidų suteikiant advokatą melagingam skundų rašytojui - „nukentėjusiajam“, o jam tikrovėje nukentėjusiajam dar 2012-07-11 posėdyje teko gintis be advokato kaltinamojo vaidmenyje prieš „nukentėjusįjį“ su advokatu. Apie 2011-12-22 ir 2011-12-29 A. K. T. rašomų skundų panašias aplinkybes nemažai pasisakyta ir LAT praktikoje (priedų lapai 52-54). Asmuo, dėl kurio melagingai inicijuoto baudžiamojo persekiojimo skundžiasi, vėl yra pastebėtas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo kitais epizodais, kuomet taip pat siekė valstybės tarnyboms jį melagingai įskųsti (žr. priedų lapai Nr. 55-56).

Teismo posėdyje J. G. prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų

Skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartimi buvo nutarta nutraukti J. G. priešpriešinio skundo nagrinėjimą privataus kaltinimo tvarka privataus kaltinimo byloje, kurioje J. G. turi kaltinamojo teisinį statusą. Todėl, nagrinėjant J. G. skundą dėl šios nutarties, klausimas dėl paties J. G. atžvilgiu vykstančio privataus kaltinimo proceso nutraukimo nėra sprendžiamas. Klausimo dėl perėjimo iš privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimą sprendimas yra priskirtas šiuo metu bylą iš esmės nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo kompetencijai (BPK 409 str. 4 d.). Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam (BPK 119 str.), todėl nesvarstytinas ir prašymas skirti kardomąją priemonę A. K. T., kuri nagrinėjamoje byloje turi nukentėjusiosios teisinį statusą.

Dėl priešpriešinio privataus kaltinimo skundo nagrinėjimo nutraukimo

J. G. siekia, kad A. K. T. būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 231 str., 236 str., padarymo. Šios veikos nepatenka į baigtinį sąrašą veikų, dėl kurių baudžiamasis procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė dėl J. G. prašymo pradėti privataus kaltinimo procesą dėl A. K. T. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 231 str., 236 str. Šis teismo sprendimas neatima iš J. G. teisės inicijuoti baudžiamąjį procesą A. K. T. atžvilgiu, kreipiantis su atitinkamu pareiškimu į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokuratūrą, lygiai kaip neatleidžia teismo nuo pareigos bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad A. K. T. gali būti padariusi J. G. nurodytas nusikalstamas veikas, motyvuota nutartimi tai pranešti prokurorui (BPK 257 str.). Remiantis išdėstytu, naikinti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

J. G. skundą atmesti, ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.