Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-430/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-04-11
Bylos Nr.: 2A-430/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-00763-2012-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas: R. B.
Trečiasis asmuo: R. B.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės

Kategorijos

43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
24.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-430/2014Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00763-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2; 24.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. įmonės ,,RBS“, trečiojo asmens R. B. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-73-345/2013 pagal ieškovo R. B. įmonės ,,RBS“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo R. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2004 m. sausio 2 d. trečiasis asmuo R. B. ir atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė sudarė Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutartį (toliau – ir Nuomos sutartis), kuria trečiajam asmeniui iki 2009 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau kaip iki patalpų įtraukimo į privatizavimo programą, buvo išnuomotos 52,21 kv. m. bendrojo naudingojo ploto negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos). 2006 m. rugsėjo 12 d. Nuomos sutartis buvo pakeista, pakeičiant pradinį nuomininką trečiąjį asmenį R. B. nauju nuomininku – ieškovu R. B. įmone ,,RBS“. 2008 m. gruodžio 15 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį, kuria ieškovui Patalpos buvo pakartotinai išnuomotos nuo 2009 m. sausio 6 d. iki 2014 m. sausio 6 d., bet ne ilgiau kaip iki išnuomoto turto įtraukimo į privatizavimo programą. Ginčo patalpos buvo privatizuotos 2009 m. rugpjūčio 12 d. viešo aukciono būdu – laimėtoju paskelbus trečiąjį asmenį R. B.; trečiasis asmuo patalpas įsigijo už 307 680 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad išsinuomotos patalpos dėl savo avarinės būklės nebuvo tinkamos naudoti pagal nuomos sutartyje numatytą tikslinę paskirtį, todėl ieškovas, gavęs atsakovo sutikimą, atliko kapitalinį Patalpų remontą. Pagal UAB ,,Centus optimus“ turto vertintojų 2008 m. vasario 7 d. atliktą turto vertinimu, buvo nustatyta, kad nuomininkas į patalpas investavo 229 000 Lt, o objekto vertė po investicijų padidėjo 51 proc., t. y. iki 449 000 Lt. 2008 m. vasario 20 d. įvykusiame Vilniaus m. savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdyje buvo pritarta nepriklausomų vertintojų nustatytam nuomojamų patalpų vertės padidėjimui 51 proc. ir leista kompensuoti R. B. įmonei ,,RBS“ patalpų privatizavimo metu patirtas išlaidas, tačiau ne daugiau kaip 228 749,46 Lt sumą. Tačiau, ieškovo teigimu, nei objekto privatizacijos metu, nei po privatizavimo jam nebuvo kompensuotos lėšos, kurias jis panaudojo atlikdamas išnuomotų patalpų kapitalinį remontą. Ieškovo teigimu, tiek bendroji CK 6.501 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, tiek specialioji Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato, kad už pagerinimus nuomininkui turi būti atlyginama. Atsakovas visą laiką klaidino ieškovą, teigdamas, kad objekto pagerinimo išlaidos bus atlygintos nuomininkui objekto privatizavimo metu. Ieškovo teigimu, dėl nurodytų aplinkybių ieškovui turi būti atlyginti dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų padaryti nuostoliai, kurie turi būti tokio dydžio, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t. y. 228 749,46 Lt (CK 6.242 str. 1 d.; 6.271 str.).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė taikyti vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, taikytiną iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams (CK 1.125 str. 3 d.), kadangi pateiktu ieškiniu iš esmės yra ginčijamas viešo aukciono rezultatas – atsakovo nesutikimas kompensuoti investuotas lėšas. Be to, nurodė, kad atsakovas, pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimu juo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį neturėjo pagrindo ieškovui atlyginti už patalpų pagerinimą. Ieškovui leidimas atlikti remontą buvo duotas ne vadovaujantis Privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi, todėl ieškovui negalėjo atsirasti pagrindas reikalauti privatizuoti objektą tiesioginių derybų būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 121 906 Lt nuostolių ir 2 954,75 Lt žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad 2004 m. sausio 2 d. nuomos sutarties galiojimo metu trečiasis asmuo R. B., o vėliau ieškovas R. B. įmonė ,,RBS“, suderinę su atsakovu, atliko Patalpų rekonstrukciją ir iš viso į Patalpų pagerinimą bendrai investavo ne mažiau kaip 228 749,46 Lt. Teismas nurodė, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita (CK 6.501 str. 1 d.). 2004 m. sausio 2 d. nuomos sutartyje nebuvo numatyta, kad nuomininkas neturės teisės į išlaidų, patirtų pagerinant patalpas, atlyginimą, tuo tarpu 2008 m. gruodžio 15 d. nuomos sutarties 4 punktu buvo sutarta, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama.

Teismas nurodė, kad savivaldybėms priklausančio turto nuomos tvarką ir sąlygas reglamentuoja Valstybių ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, pagal kurio 14 straipsnio 5 dalį (įsigaliojo 2002 m. birželio 19 d.) savivaldybės patalpų nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad savivaldybėms iš savų lėšų neleidžiama joms priklausančių patalpų nuomininkams atlyginti už atliktus patalpų pagerinimus. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad nuomos metu dėl privatizavimo objekto (statinio) pagerinimo padarytas išlaidas pagal CK nuomininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina potencialus pirkėjas, įsigyjantis privatizavimo objektą. Atsižvelgęs į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad ieškovo nuomotos patalpos buvo pagerintos trečiojo asmens – patalpų pirkėjo R. B., lėšomis, kad trečiasis asmuo yra ieškovo R. B. įmonės ,,RBS“ savininkas, teismas sprendė, kad trečiajam asmeniui įgijus ginčo patalpas viešo aukciono būdu, susiklostė tokia situacija, jog patalpas iš esmės įgijo jų nuomininkas.

Teismas nurodė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1427 patvirtintų Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklių 32 ir 46.11 punktai numato, kad privatizuojamą objektą įsigyjančiam nuomininkui, kuris nuomos metu objektą pagerino ir dėl to patyrė būtinų išlaidų, jam šias išlaidas atitinkanti privatizavimo lėšų dalis neatlyginama. Teismas pažymėjo, kad 2004 m. sausio 2 d. nuomos sutartyje nebuvo nurodyta, kad nuomininkui už patalpų pagerinimus nebus atlyginama. Leidimas trečiajam asmeniui investuoti į ginčo patalpų pagerinimą 121 906 Lt atsakovo buvo išduotas 2005 m. gruodžio 6 d., atitinkamai nurodant, jog investuotos lėšos bus atlyginamos privatizavimo metu Vilniaus miesto tarybos 2001 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 229 nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad investuoti papildomai į Patalpų pagerinimą ieškovui leidimus taip pat suteikė atsakovo Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija. Bendra investicijų į Patalpas suma buvo ne didesnė kaip 228 749,46 Lt, o Patalpų vertė dėl to padidėjo 51 proc. Teismo nuomone, nurodyti faktai patvirtina, kad atsakovas suteikė ieškovui leidimą pagerinti ginčo patalpas bei pripažino pastarojo teisę į tokių išlaidų atlyginimą teisės norminių aktų nustatyta tvarka. Tačiau privatizuojant patalpas viešo aukciono būdu ir sudarant privatizavimo programą, teismo vertinimu, nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1427 patvirtintų Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklėse nustatytos tvarkos. Atsakovas organizuodamas patalpų privatizavimą privalėjo užtikrinti, kad patalpų privatizavimo informaciniame biuletenyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1427 patvirtintų Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklių 46.1.3 ir 46.11 punktais turėjo būtų nurodyta ne tik tai, kad privatizuojamos patalpos buvo pagerintos, bet ir informaciją, jog tuo atveju, jeigu privatizuojamas patalpas įgis ieškovas ar trečiasis asmuo, pastarųjų patirta būtinų išlaidų pagerinant patalpas dalis nebus pervedama. Teismo vertinimu, neatlikdamas šių veiksmų, atsakovas ne tik padarė procedūrinius pažeidimus, bet kartu ir nuslėpė nuo trečiojo asmens informaciją, galėjusią būti reikšminga priimant sprendimą dėl patalpų įgijimo.

Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovo patirtų investicijų į patalpų pagerinimą dydį atsakovas pripažino 2008 m. vasario 20 d. ir jam pritarė bei pripažino, kad išlaidų suma yra didesnė nei ½ patalpų rinkos vertės. Šios sąlygos atitinka Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalį, kuomet tiesioginių derybų būdu gali būti privatizuojami valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys pastatai ar patalpos, kuriuos (kurias) nuomininkas nuomotojo leidimu pagerino. 2008 m. birželio 16 d. atsakovo Privatizavimo komisija nutarė leisti parduoti ginčo patalpas tiesioginių derybų būdu, tačiau 2008 m. spalio 14 d. vykusio posėdžio metu buvo priimtas priešingas nutarimas, nenurodant tokio sprendimo motyvų, taip pažeidžiant Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 7 dalį.

Teismo nuomone, atsakovo veiksmai – nenurodant nuomos sutartyje, kad už patalpų pagerinimus nuomininkui nebus atlyginta, suteikiant leidimą patalpas pagerinti bei teigiant, kad būtinosios išlaidos patalpų pagerinimui bus kompensuotos privatizavimo metu, pripažįstant, kad patalpų pagerinimai viršija ½ patalpų rinkos vertės, sukūrė pagrįstą ir teisėtą lūkestį ieškovui, kad jam bus kompensuotos patalpų pagerinimui išleistos lėšos patalpų privatizavimo metu. Nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1427 patvirtintų Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklių – tokiu būdu galimai nuslėpdamas nuo trečiojo asmens informaciją, reikšmingą apsisprendžiant dėl nuomotų patalpų pirkimo, ne viename rašte nurodydamas, kad investicijos į patalpas bus kompensuotos, nesuteikdamas ieškovui galimybės patalpas privatizuoti tiesioginių derybų būdu, atsakovas elgėsi nesąžiningai, t. y. neteisėtai. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad ieškovo prašoma priteisti suma laikytina ne atsakovo nepagrįstai praturtėta suma, bet ieškovo nuostoliais, kurie atsirado kaip atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmė (CK 6.249 str.).

Teismas pažymėjo, kad atsakovo 2008 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovui buvo leista ne kompensuoti visą 228 749,46 Lt sumą, investuotą į patalpų pagerinimą, bet kompensuoti ne didesnę nei nurodytą sumą. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad su atsakovu aiškiai buvo suderinta, kad 121 906 Lt suma, išleista grindų, durų, langų, vidaus elektros instaliacijos keitimui, sienų remontui, buvo laikoma patalpų pagerinimu. Nors vėliau atsakovas pritarė papildomų lėšų investavimui į patalpų remontą, tačiau nėra aišku, kokia tiksliai apimtimi patalpos buvo gerinamos, bet ne pritaikomos ieškovo poreikiams. Kadangi bendra ieškovo investicijų vertė iš esmės nėra detalizuota, į bylą nėra pateiktas patalpų vertinimas bei visas išlaidas remontui patvirtinantys dokumentai (sąskaitos ir kt.), nesant galimybės nustatyti tikslų ieškovo investicijų į patalpų pagerinimą dydį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas patalpų pagerinimais naudojosi iki patalpų privatizavimo, teismas sprendė, kad ieškovo patirti nuostoliai dėl atsakovo veiksmų yra 121 906 Lt (CK 6.249 str. 1 d., 1.5 str.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nepagrįstas teismo argumentas, kad 2004 m. sausio 2 d. nuomos sutartyje neįrašius, kad nuomininkas neturi teisės į pagerinant patalpas patirtų išlaidų atlyginimą, tai galima vertinti kaip nesąžiningus atsakovo veiksmus. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, įsigaliojęs 2002 m. birželio 19 d., nenumato galimybės atlyginti nuomininkui už atliktus pagerinimus, todėl teismo pozicija, kad nenurodymas sutartyje to, ką draudžia įstatymas, gali sukelti nuomininkui lūkesčių, kad jam bus atlygintos pagerinimo išlaidos, yra nepagrįstas. Trečiasis asmuo R. B. atsakovo 2005 m. gruodžio 13 d. raštu buvo informuotas, kad jam yra leista keisti grindis, langus, duris, vidaus elektros instaliaciją, suremontuojant sienas, lėšas atlyginant 2001 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 229 ,,Dėl nuomininko nuomos metu privatizavimo objektui (statiniui) padarytų išlaidų atlyginimo objekto privatizavimo tvarkos tvirtinimo“. Šios tvarkos 14 punkte buvo ir šiuo metu yra nurodoma, kad nuomininkui, įsigijusiam privatizuojamą objektą, kuris nuomos metu šiam objektui pagerinti padarė išlaidas, šias išlaidas atitinkanti privatizavimo išlaidų dalis neatlyginama. Sprendime teismas nurodė, kad buvo investuotos trečiojo asmens lėšos, pripažino, kad trečiajam asmeniui įsigijus patalpas, susiklostė tokia situacija, kad patalpas iš esmės įsigijo jų nuomininkas, taigi teismas pripažino, kad egzistuoja 2001 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendime ir Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarime nurodytos sąlygos, kai nuomininkui, įsigijusiam privatizuojamą objektą, kuris nuomos metu šiam objektui pagerinti padarė išlaidas, šias išlaidas atitinkanti privatizavimo išlaidų dalis neatlyginama.

2. Ieškovas ieškinio pagrindu laikė nepagrįsto praturtėjimo teisinius santykius, o atsakovas su tuo nesutiko ir įrodinėjo iš savivaldybės turto privatizavimo kylančius teisinius santykius. Tuo tarpu teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad ginčas kilęs iš privatizavimo teisinių santykių, tačiau sprendimą patenkinti ieškinio dalį grindė CK 6.249 straipsniu, numatančiu nuostolių atlyginimą. Tokiu būdu teismas peržengė CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą ir CPK 265 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų.

3. Ieškovas nekėlė reikalavimų dėl civilinės atsakomybės taikymo, esminės civilinės atsakomybės sąlygos nebuvo įrodinėjamos ir nustatinėjamos teismo, todėl teismas, neturėdamas pagrindo, nepagrįstai konstatavo nuostolių, kaip civilinės atsakomybės pasekmės, atlyginimo būtinumą. Teismas nurodė, kad atsakovas pažeidė Valstybės ir savivaldybių turto įstatymo 17 straipsnio 7 dalį, kadangi priėmęs sprendimą neleisti privatizuoti tiesioginių derybų būdu, ieškovui nenurodė atsisakymo motyvų. Byloje nėra pateikiama duomenų, kad ieškovas nebuvo informuotas apie priimtą sprendimą ar jam nebuvo žinomi atsisakymo leisti privatizuoti tiesioginių derybų būdu motyvai; įstatymas nenumato informuoti ir motyvus nurodyti tik raštu. Sprendimo neleisti privatizuoti tiesioginių derybų būdu neskundė nei ieškovas, nei trečiasis asmuo. Todėl teismo išvada, kad dėl šių atsakovo veiksmų ieškovas galėjo patirti kokių nors nuostolių, kai pats ieškovas ir trečiasis asmuo šių veiksmų nevertino kaip jų teisių pažeidimo, yra nepagrįsta. Skundžiamu sprendimu teismas sukūrė ydingą situaciją, kai grąžinus trečiojo asmens investuotas lėšas ieškovui, jis gavo ir pagerintas patalpas ir investuotas lėšas, t. y. įgijo pagerintas patalpas už nudėvėtų patalpų kainą. Iki ieškinio pateikimo ieškovas ir trečiasis asmuo beveik 6 metus naudojosi pagerinimais, tačiau priteisiant į patalpų pagerinimą investuotą sumą, nebuvo taikoma jokia metinė remonto nusidėvėjimo norma. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą priteisti 121 906 Lt nuostolius, priteisė asmeniui nuostolius, kurių jis net nepatyrė. Teismas sprendime konstatavo, kad išlaidas patyrė trečiasis asmuo, tačiau šios išlaidos kompensuojamos ieškovui, kuris, atsižvelgiant į bylos medžiagą, lėšų į patalpų pagerinimą neinvestavo, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir neatitinkantis CK 6.249 straipsnio, bei sukuriantis prielaidą nepagrįstam ieškovo praturtėjimui atsakovo sąskaita.

4. Atsakovas prašė taikyti sutrumpintą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, tačiau teismas visiškai nepasisakė, kodėl šioje byloje netaikė ieškinio senaties termino.

Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. įmonė ,,RBS“ ir trečiasis asmuo R. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują teismo sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantų teigimu, nepagrįstas teismo sprendimas priteisti tik 121 906 Lt sumą investuotų lėšų, nes šių lėšų dalis neatspindi visų lėšų, kurios buvo panaudotos pagerinant patalpas, dydžio. Byloje pateikti visi dokumentai, pagrindžiantys visas investuotas ieškovo lėšas į patalpų pagerinimą, visi dokumentai, pagrindžiantys šias išlaidas, taip pat yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje. Ieškovas byloje yra nurodęs, kad iš viso į patalpų pagerinimą investavo žymiai didesnę sumą nei reikalavo priteisti iš atsakovo, tačiau pateikė ne visus dokumentus, todėl reikalavo priteisti tik tokią išlaidų sumą, kurią galėjo pagrįsti dokumentais. Pats atsakovas 2007 m. gruodžio 22 d. ieškovui yra pateikęs pranešimą, kuriame patvirtinama, kad R. B. įmonė ,,RBS“ į nuomojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), yra investavo 228 749,46 Lt. Ieškovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ginčo situacijoje susiklostė nepagrįsto praturtėjimo santykiai. Viešo aukciono, privatizavimo ir kiti atsakovo procesiniuose dokumentuose minimi teisiniai santykiai neturi esminės teisinės reikšmės reikalavimo patenkinimui, nes atsakovo veiksmai turi būti vertinami kaip nepagrįstas praturtėjimas. Iš teismo sprendimo visiškai neaišku, kodėl susiklostę ginčo santykiai nėra vertintini kaip nepagrįstas praturtėjimas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo R. B. įmonės ,,RBS“ ir trečiojo asmens R. B. apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas pagerino išnuomotą daiktą, nuomininkas turėjo leidimą daryti daikto pagerinimus, nuomininko turėtų šiam tikslui turėtų išlaidų dydį, įstatymų ar šalių nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Šiuo atveju šių sąlygų nėra. Pagal kasacinio teismo praktiką atlyginama ne tiek lėšų, kiek asmuo įdėjo, o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas. Patalpų pertvarkymas pritaikant jas nuomininko vykdomai veiklai savaime nereiškia patalpų pagerinimo. Nors apeliantai, remiantis teisės aktų reikalavimais, neturi teisės į investuotų lėšų kompensavimą, tačiau taip pat netinkamai skaičiuoja kompensuotinų lėšų sumą. Nepaisant to, kiek ieškovas turėjo galimybių dėl investavimo, atsakovas vis tiek būtų sprendęs, kiek investuotos lėšos pagerino patalpas atmetant tą lėšų dalį, kuriomis patalpos buvo pritaikytos ieškovo veiklai ir kiek lėšas investavęs asmuo turėjo nudėvėjo atliktus pagerinimus. Tiek teismas, tiek apeliantai nurodo, kad lėšas investavęs ir patalpas įsigijęs asmuo sutampa. Atsakovas buvo informuotas, kad lėšos buvo investuotos 2006 m. rugsėjo 13 d., taigi iki ieškinio pateikimo teismui, ieškovas ir trečiasis asmuo beveik šešis metus naudojosi pagerinimais, atliktais komercinės paskirties patalpose, todėl, net neatlikus vertinimo, akivaizdu, kad atliktų darbų vertė negali būti laikoma tokia pačia, kokia buvo juos atlikus. Vien faktas, kad asmuo investavo į atitinkamas lėšas į patalpas, dar nereiškia, kad ši suma galės būti kompensuota, todėl apelianto teiginys, kad teismas nepagrįstai nepriteisė visos investuotos sumos yra teisiškai nepagrįstas ir neargumentuotas. Atsakovui iki ieškovo kreipimosi dėl privatizavimo tiesioginių derybų būdu nebuvo žinoma ta aplinkybė, kad ieškovas ar trečiasis asmuo sieks šias patalpas įsigyti. Ieškovas, neatskleisdamas savo ketinimų įsigyti nuomojamas patalpas, nuo pat pradžių klaidino atsakovą, kuris, žinodamas tikrąją situaciją galbūt nebūtų leidęs atlikti patalpų remonto kompensuojant investuotas lėšas objekto privatizavimo metu.

Atsiliepime į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą ieškovas R. B. įmonė ,,RBS“ ir trečiasis asmuo R. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad atsakovas, neatlygindamas ieškovui patirtų išlaidų už nuomos patalpų pagerinimą, nepagrįstai praturtėjo. Viešo aukciono, privatizavimo ir kiti atsakovo procesiniuose dokumentuose minimi teisiniai santykiai neturi esminės teisinės reikšmės teismo sprendimo priėmimui, nes atsakovo veiksmai turi būti vertinami kaip nepagrįstas praturtėjimas. Tarp atsakovo ir ieškovo susiklostę santykiai dėl išlaidų už nuomojamų patalpų pagerinimą nėra aukciono santykiai, visų pirma dėl to, kad patalpų pagerinimas buvo atliekamas ne aukciono metu, santykiai nėra niekaip susiję su aukciono organizavimo tvarka, laimėtojo parinkimo būdu ar kitais aukciono santykiais. Be to, vieno mėnesio terminas akivaizdžiai neatitiktų ginčo sudėtingumo, tinkamo bylos paruošimo teismui, atliekant išsamią teisės aktų analizę, tokiu atveju būtų pažeista ieškovo teisė į gynybą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Byloje kilęs ginčas dėl nuomininko padarytų savivaldybės nuomojamų patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo privatizavimo metu, kai nuomininkas, padaręs nuomojamų patalpų pagerinimus, ir pirkėjas yra tas pats asmuo.

Dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo

Kaip minėta, ginčo patalpos buvo privatizuotos viešo aukciono būdu; viešo aukciono laimėtoju pripažintas nuomininko R. B. įmonės ,,RBS“ savininkas R. B.. Skundžiamu sprendimu teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuomojamų patalpų pagerinimo darbai buvo atlikti trečiojo asmens R. B. lėšomis, sprendė, kad Patalpų nuomininkas ir pirkėjas sutampa. Šios teismo išvados šalys apeliaciniuose skunduose neginčija.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Vadovaudamasis šia nuostata, apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė įrodinėja, kad ieškovas R. B. įmonė ,,RBS“ neturi teisės į jo savininko R. B. lėšomis atliktų patalpų pagerinimo darbų kompensaciją. Su tokiu apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

Ieškovo nuomojamos patalpos buvo privatizuotos pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatas, kurios reglamentuoja ir nuomininko nuomos metu padarytų privatizavimo objekto pagerinimo išlaidų atlyginimo klausimą. Todėl nuomininko išlaidų, padarytų privatizuojamam objektui, atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. Sprendžiant šį ginčą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl nuomojamo objekto pagerinimo padarytų išlaidų, netaikytinos.

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad nuomos metu dėl privatizavimo objekto (statinio) pagerinimo padarytas išlaidas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą nuomininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina potencialus pirkėjas, įsigyjantis privatizavimo objektą. Taigi Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme įtvirtinta bendra taisyklė, kad nuomininko padarytos privatizavimo objekto pagerinimo išlaidos nuomininkui yra atlyginamos.

Byloje pateikta 2005 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisijos pažyma patvirtina, kad nuomininkui leista investuoti 121 906 Lt Patalpų pagerinimui, pakeičiant grindis, langus, duris, vidaus elektros instaliaciją, suremontuojant sienas, lėšas atlyginant privatizavimo metu 2001 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimo Nr. 229 nustatyta tvarka (1 t., b. l. 80). 2005 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą R. B. atlikti šiuos kapitalinio remonto darbus, patalpų pagerinimui leidžiant padaryti išlaidų iki 121 906 Lt (1 t., b. l. 44). Byloje nėra ginčo, kad ieškovas šiuos darbus atliko 2006 metais. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus 2006 m. spalio 16 d. raštas patvirtina, kad Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2006 m. spalio 10 d. posėdyje nusprendė, kad objekto privatizavimo metu būtų kompensuojama 121 906 Lt, kurie bus įvertinti nustatant objekto vertės padidėjimo procentą dėl įdėtų lėšų patalpų pagerinimui (1 t., b. l. 38).

2004 m. sausio 2 d. nuomos sutarties 5.4 punkte, kuriuo remiasi atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, numatyta, kad savo lėšomis nuomininkas turi teisę atlikti patalpų priežiūros ir einamojo remonto darbus (1 t., b. l. 23-25). Nuomos sutartyje nenumatyta, kad už kapitalinio remonto darbus nuomininkui nėra atlyginama. Nuomos sutarties 5.3 punkte numatyta, kad nuomininkas privalo be nuomotojo raštiško leidimo neperplanuoti ir nepertvarkyti nuomojamų patalpų. Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tokį leidimą nuomininkas buvo gavęs.

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad šiuo atveju privatizuojamų patalpų nuomininkas ir jų pirkėjas yra tas pats asmuo. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą privatizavimo objekto padarytas pagerinimo išlaidas atlygina potencialus pirkėjas. Kolegijos vertinimu, tokia situacija, kai nuomininko patirtų išlaidų kompensacija priklauso nuo to, ar nuomininkas privatizuoja nuomojamas patalpas, ar ne, neatitinka teisingumo principo ir diskriminuoja nuomininką, privatizuojantį nuomojamą objektą.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovo teisę gauti į nuomojamas patalpas investuotų lėšų kompensaciją paneigia Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtintos Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos 32 punktas ir Vilniaus miesto tarybos 2001 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 229 patvirtintos Nuomininko nuomos metu privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo objekto privatizavimo metu tvarkos 14 punktas, kuriuose nurodoma, kad kai privatizuojamą objektą (statinį) įsigyja nuomininkas, kuris nuomos metu šiam objektui pagerinti patyrė išlaidų, jam šias išlaidas atitinkanti privatizavimo lėšų dalis neatlyginama.

Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad Patalpų pradinė pardavimo kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į jų vertę po nuomininko atliktų pagerinimo darbų (1 t., b. l. 92). Todėl sutiktina su ieškovo teiginiais, kad nekompensuojant nuomininkui lėšų už jo atliktus pagerinimo darbus, jis iš esmės atlieka dvigubą mokėjimą – patiria išlaidas, susijusias su Patalpų pagerinimu, ir tada Patalpas įsigyja už vertę, nustatytą atsižvelgiant į jo lėšomis atliktus Patalpų pagerinimus.

Civiliniai santykiai reglamentuojami, vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais (CK 1.2 str. 1 d.). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju Nuomos sutartyje nebuvo numatyta, kad nuomininko atliktos išlaidos, patirtos dėl kapitalinio remonto darbų, nuomininkui nebus atlyginamos. Be to, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą nuomininkui investuoti į Patalpas, atliekant nurodytus kapitalinio remonto darbus, įsipareigodamas investuotas lėšas kompensuoti. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas savo veiksmais nuo 2005 m. iki 2008 m. sudarė pagrįstą prielaidą ieškovui manyti, kad patalpų privatizavimo metu jam bus atlygintos investuotos lėšos. Esant nurodytoms aplinkybėms, nuomininkas pagrįstai galėjo tikėtis 121 906 Lt Patalpų kapitalinio remonto darbų išlaidų atlyginimo.

Dėl nurodytų aplinkybių, kolegijos vertinimu, atsakovas turėjo pareigą kompensuoti nuomininkui išlaidas, kurias jis patyrė nuomotojo sutikimu atlikdamas patalpų pagerinimus, juolab kad atsakovas šias išlaidas buvo įsipareigojęs atlyginti patalpų privatizavimo metu (CPK 185 str.). Todėl atsakovo atsisakymas kompensuoti šias lėšas reiškia atsakovo veiksmų neteisėtumą (1 t., b. l. 59-60; CK 6.271 str. 1 d.), dėl kurių nuomininkas patyrė nuostolius, t. y. negavo patalpų pagerinimui išleistų lėšų atlyginimo (CK 6.249 str.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškinį, priteisiant įrodytus nuostolius.

Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat teigia, kad teismas netinkamai nustatė priteistiną sumą, kadangi investuotos lėšos turi būti grąžinamos atsižvelgiant į objekto vertės padidėjimo procentą, be to, teismas neatsižvelgė į tai, kiek lėšas investavęs asmuo nudėvėjo pagerinimus. Kolegija pažymi, kad pats atsakovas pripažino, kad ieškovas į ginčo patalpas iš viso investavo 228 749,46 Lt sumą (1 t., b. l. 35). Tačiau teismo sprendimu ieškovui priteista tik dalis sumos – 121 906 Lt, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kokio pobūdžio darbai už likusią sumą buvo atlikti. Įvertinusi faktą, kad faktiškai ieškovo investuotos lėšos į Patalpas yra beveik dvigubai didesnės, kolegija sprendžia, kad ieškovui priteistina 121 906 Lt investuota suma laikytina protinga ir neviršijanti Patalpų vertės padidėjimo procento, net ir formaliai nenustačius patalpų vertės padidėjimo procento dėl investuotų lėšų ir turto vertės nusidėvėjimo procento.

Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, priteisdamas nuostolius peržengė ieškinio ribas. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas. Pareikšto ieškinio turinys patvirtina, kad ieškovas kaip pasirinktą gynybos būdą nurodė ne tik nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymą, bet civilinės atsakomybės priteisiant nuostolius dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, nekompensuojant ieškovui jo patirtų išlaidų, susijusių su nuomojamų patalpų pagerinimu, taikymą.

Kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendime nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senaties terminą, nes šis prašymas buvo pareikštas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Kita vertus, kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovo reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 3 dalyje numatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, taikomas iš konkurso rezultatų atsiradusiems teisiniams santykiams. Pateiktu ieškiniu nėra ginčijami viešo aukciono rezultatai ar sprendimas privatizuoti ginčo patalpas viešo aukciono būdu. Ieškinio faktinis pagrindas patvirtina, kad atsakovas iš esmės siekia iš atsakovo išieškoti žalą, atsiradusią atsakovo neteisėtais veiksmais atsisakant kompensuoti nuomojamų patalpų pagerinimo išlaidas. Tokio pobūdžio reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.). Ginčo patalpos buvo privatizuotos 2009 m. rugpjūčio mėn., ieškinys teismui pateiktas 2012 m. balandžio mėn., todėl trejų metų ieškinio senaties terminas, taikytinas ginčo atvejui, nėra praleistas.

Remiantis išdėstytu, atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo sprendimo.

Dėl ieškovo R. B. įmonės ,,RBS“ ir trečiojo asmens R. B. apeliacinio skundo

Ieškovas ir trečiasis asmuo nesutinka su teismo ieškovui priteistų išlaidų dydžiu – 121 906 Lt. Kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodė, kad jis turi teisę į didesnį nei teismo priteistą pagerinimo išlaidų atlyginimą (CPK 185 str.).

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas buvo aiškiai išreiškęs valią kompensuoti 121 906 Lt sumą, nuomininko išleistą patalpų pagerinimui pakeičiant grindis, duris, langus, pakeičiant vidaus elektros instaliaciją (1 t., b. l. 80). Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovas nėra pateikęs įrodymų, kokio pobūdžio patalpų pagerinimo darbus jis atliko už likusią prašomą priteisti sumą. Ta aplinkybė, kad atsakovas 2007 m. gruodžio 22 d. rašte nurodė, kad ieškovas R. B. įmonė ,,RBS“ į ginčo patalpas investavo 228 749,46 Lt sumą (1 t., b. l. 35), taip pat 2008 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisijos protokolas, patvirtinantis, kad nutarta leisti kompensuoti ieškovui patalpų privatizavimo metu ne daugiau nei 228 749,46 Lt lėšų (1 t., b. l. 22) savaime nereiškia, kad ieškovas turi teisę į visos šios sumos kompensaciją.

Pirmiau minėta, kad nuomininkui buvo leista investuoti 121 906 Lt Patalpų pagerinimui, pakeičiant grindis, langus, duris vidaus elektros instaliaciją, suremontuojant sienas; šiems darbams atlikti buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės leidimas. Skundžiamu sprendimu ši suma ieškovui buvo priteista. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors atsakovas pritarė papildomų lėšų investavimui į patalpų remontą, tačiau ieškovas nėra pateikęs įrodymų, kad minėtomis lėšomis buvo gerinamos patalpos, o ne pritaikomos ieškovo poreikiams ar atliekami einamojo remonto darbai, kuriems atlikti patirtos išlaidos nėra kompensuojamos.

Remiantis išdėstytu, ieškovo ir trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo sprendimo.

Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi įtakos ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiVirginija ČekanauskaitėDonatas ŠernasVigintas Višinskis