Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-11-29 · Byla Nr. ATP-599-72/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-29
Bylos Nr.
ATP-599-72/2012
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-02249-2012-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Tomas Zdanavičius
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėjas Donatas Jatužis Adm. teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)72/2012

Proceso Nr. 4-08-3-02249-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko Virginijaus Mačėno apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismas D. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 130² str. padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 23 paras arešto be S. G. priklausančios transporto priemonės – automobilio „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. D. G. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis būdamas baustas už ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, 2012-09-23 apie 03.55 val. Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini) g. sankryža, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p., vairavo automobilį „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. G., būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,67 promilės, t. y. sunkus girtumo laipsnis) ir neturėdamas teisės vairuoti (ši teisė yra atimta).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad spręsdamas dėl ATPK 130² str. sankcijoje numatyto privalomai taikomo transporto priemonės konfiskavimo, atsižvelgė į tai, kad D. G. paėmė ir vairavo tėvui S. G. priklausantį automobilį be savininko sutikimo, dėl ko padarė išvadą, kad S. G. nėra atsakingas už jam nuosavybės teise priklausančio automobilio panaudojimą pažeidimo padarymo metu, ir tai pripažino kaip išskirtinę aplinkybę, sudarančią pagrindą netaikyti D. G. administracinės nuobaudos - transporto priemonės konfiskavimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucijos viršininkas V. Mačėnas prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-19 nutarimą, sugriežtinant administracinę nuobaudą ir paskiriant D. G. ne vien administracinį areštą, bet ir jo vairuotos transporto priemonės konfiskavimą. Nurodo, kad teismo nutarimu ATPK 30¹ str. pritaikytas ir paskirta švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda nepagrįstai. ATPK 30¹ str. 2 d. įtvirtinta, jog „Asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² str., negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda“. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas, konstatavęs, jog D. G. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., neturėjo teisės taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, nes tai nenumatyta įstatyme. Taigi teismas privalėjo skirti papildomą administracinę nuobaudą – teisės pažeidimo padarymo įrankio - administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotos transporto priemonės konfiskavimą. Nurodo, kad aptariamoje byloje nėra jokių aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, jog šiuo atveju susiklostė išskirtinė situacija, leidžianti teigti, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Pirma, jokio pranešimo ar pareiškimo apie galimai neteisėtą transporto priemonės „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir naudojimą nėra registruota (tai yra automobilis nebuvo užvaldytas nusikalstamu būdu prieš transporto priemonės savininko valią). Antra, transporto priemonės savininkas S. G. yra pažeidėjo D. G. tėvas. D. G. jau ne pirmą kartą buvo sulaikytas vairuojantis automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidėjui už anksčiau įvykdytą KET pažeidimą buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Esant šioms aplinkybėms, transporto priemonės savininkas turėjo objektyvią galimybę numatyti sūnaus veiksmus, privalėjo užtikrinti savo automobilio apsaugą, jog transporto priemone nepasinaudotų D. G. ar kiti asmenys. Tuo tarpu, S. G. nesielgė rūpestingai, išėjęs į darbą automobilio dokumentus ir užvedimo raktelius paliko namuose, transporto priemonė stovėjo namo kieme, todėl D. G. be jokių kliūčių galėjo pasinaudoti automobiliu ir juo pasinaudojo. Trečia, transporto priemonės savininkas, praradęs galimybę susigrąžinti transporto priemonę (jei ji būtų konfiskuota), gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Mano, kad D. G. skirta administracinė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto pažeidimo byloje nėra ir teismas neturi pagrindo abejoti dėl D. G. kaltės padarius ATPK 130² str. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliaciniame skunde keliamas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo, pagal ATPK 130² str. neskiriant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui įstatymo sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, pagrįstumo klausimas.

D. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., padarymą – transporto priemonių vairavimą neblaivaus <...> vairuotojo, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 str. 1 d., 4 d., 5 d., 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Kaip matyti iš aptariamo straipsnio sankcijos, transporto priemonės konfiskavimas yra privalomai skiriama administracinė nuobauda. Galimybė paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, arba visai neskirti administracinės nuobaudos reglamentuota ATPK 30¹ str. 1 d. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas neturėjo teisės taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, nes šio straipsnio 2 d. įtvirtinta minėtos teisės normos taikymo išimtis – asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² str. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimu ATPK 30¹ str. 2 d. nuostata, pagal kurią asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² str., negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl, esant išimtinėms aplinkybėms, teismas už pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., taikydamas ATPK 30¹ str. nuostatas, turi teisę netaikyti sankcijoje numatyto transporto priemonės konfiskavimo. Tačiau ATPK 30¹ str. taikymas galimas tik tuomet, kai yra išimtinių aplinkybių, susijusių su padaryto teisės pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Šiuo atveju apylinkės teismas spręsdamas D. G. atsakomybės klausimą, vadovavosi ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatomis ir šios normos taikymą argumentavo tuo, kad transporto priemonė, kuria ir buvo padarytas pažeidimas, nepriklauso pažeidėjui ir buvo paimta prieš savininko S. G. valią, dėl ko padarė išvadą, kad S. G. nėra atsakingas už jam nuosavybės teise priklausančio automobilio panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Šią aplinkybę teismas pripažino kaip išskirtinę, sudarančią pagrindą netaikyti D. G. administracinės nuobaudos - transporto priemonės konfiskavimo.

Tačiau sutikti su tokia apylinkės teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas negali. Byloje nustatyta, kad D. G. pažeidimo padarymo metu buvo realus minėto automobilio valdytojas. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių deklaratyvų S. G., kuris yra administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. tėvas, paaiškinimą, kad automobilis buvo paimtas prieš jo valią. Tai, kad S. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog išėjęs į darbą jam priklausantį automobilį paliko namų kieme, o automobilio raktelius bei dokumentus namuose sūnui žinomoje vietoje, nes sūnus, turėdamas vairuotojo pažymėjimą, pats naudodavosi automobiliu, rodo, kad jis neprieštaravo sūnaus D. G. veiksmams pasiimti ir vairuoti jo automobilį. Priešingu atveju S. G. būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas, o D. G. veika būtų atitinkamai įvertinta taikant baudžiamąją atsakomybę. Be to, D. G. jau ne pirmą kartą sulaikytas vairuojantis S. G. priklausantį automobilį apsvaigęs nuo alkoholio (2012-06-28 jis vairavo automobilį „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,72 promilės girtumas)). Todėl visiškai sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad esant šioms aplinkybėms, transporto priemonės savininkas, šiuo atveju S. G., turėjo objektyvią galimybę numatyti sūnaus veiksmus, privalėjo užtikrinti savo automobilio apsaugą, jog transporto priemone nepasinaudotų D. G. ar kiti asmenys. Tuo tarpu, S. G. nesielgė rūpestingai, išėjęs į darbą automobilio dokumentus ir užvedimo raktelius paliko namuose sūnui žinomoje vietoje, transporto priemonė stovėjo namo kieme, todėl D. G. be jokių kliūčių galėjo pasinaudoti automobiliu ir juo pasinaudojo. Pažymėtina, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo patvirtintos doktrinos seka, jog tuomet, kai turto savininkas turtą perduoda valdyti kaltininkui, kuris darydamas administracinį teisės pažeidimą šį daiktą praranda, turto konfiskavimas nelaikomas trečiojo asmens nubaudimu. Turto savininkas gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti. Taigi atsižvelgęs į pirmiau aptartas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, kurias vertinant, būtų galima padaryti išvadą, jog šiuo atveju susiklostė išskirtinė situacija, leidžianti teigti, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Todėl aptariamu atveju nebuvo jokio pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas ir D. G. skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, keistina skundžiamo nutarimo dalis, sugriežtinant D. G. nuobaudą - kartu su apylinkės teismo jau paskirta pagrindine – 23 parų administracinio arešto nuobauda, paskiriant D. G. ir ATPK 130² str. sankcijoje numatytą transporto priemonės konfiskaciją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p., teisėjas

nutaria:

Tenkinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Virginijaus Mačėno apeliacinį skundą.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarimo dalį dėl nuobaudos paskyrimo pakeisti:

D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 130² str. nubausti 23 parų administraciniu areštu su transporto priemonės „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Tomas Zdanavičius