Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. skundą Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis bylos medžiaga, šalių ir jų atstovų paaiškinimais, nustatyta, kad Administracijos Investicijų skyriaus vedėja D. B. 2011-11-11 tarnybiniu pranešimu (b. l. 18-19) Administracijos direktorei pranešė apie tai, kad pareiškėja, kuruojanti švietimo srities projektus, neparengė ir nustatytu laiku nepateikė Fondui paraiškų „Vyturio“ progimnazijos ir „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos rekonstravimo paramos lėšoms gauti, dėl ko iškilo grėsmė šioms švietimo įstaigoms negauti ES lėšų. Be to, D. B. tarnybiniame pranešime nurodė dar kelis faktus, kuriuos laikė pareiškėjos darbo trūkumais. Administracijos direktorė, atsižvelgdama į minėtą tarnybinį pranešimą, 2011-11-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16) sudarė Komisiją, kurią įpareigojo tirti įtariamą D. M. tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjai 2011 m. lapkričio 16 d. įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17), kuriame nurodyta, kad jos atžvilgiu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl to, kad ji, be kita ko, laiku nepateikė paraiškų Panevėžio „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos ir „Vyturio“ progimnazijos rekonstravimui reikalingoms lėšoms gauti, todėl iškilo grėsmė negauti lėšų darbams atlikti, ir 2011 m. lapkričio 10 d. vėlavo į darbą be pateisinamos priežasties apie tai neįspėjusi skyriaus vedėjos. Komisija, atlikusi tarnybinio patikrinimo procedūrą, 2011-12-07 surašė Komisijos įtariamam D. M. tarnybiniam nusižengimui tirti išvadą (toliau – Išvada, b. l. 10-14). Išvadoje konstatuota, kad D. M., 2011 m. spalio 28 d. 16 val. Fondui nepateikusi paraiškų Panevėžio „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos ir „Vyturio“ progimnazijos rekonstravimo paramos lėšoms gauti, dėl aplaidumo netinkamai vykdė jai priskirtas funkcijas, pažeidė VTĮ 3 str. 2 d. 8 p., 15 str. 1 d. 4 p., Elgesio taisyklių 10.4, 13.1, 13.5 p. reikalavimus. Be to, pareiškėja, 2011 m. lapkričio 10 d. laiku neatvykdama į darbą ir apie tai neinformavusi skyriaus vedėjos, pažeidė Administracijos vidaus tvarkos taisyklių 9 p. reikalavimus. Tokiais savo veiksmais D. M. padarė tarnybinį nusižengimą, todėl pasiūlyta pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Komisijos narė, Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė I. K. nurodė sutinkanti tik su pastabos skyrimu D.M. (b. l. 28-29). Administracijos direktorė 2012-01-03 priėmė Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), kuriuo, vadovaudamasi VTĮ 29 str. 3 d. 1 p., 30 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintomis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis (toliau – Taisyklės) bei atsižvelgdama į Išvadą, paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Administracijos direktorės 2012-01-03 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos D. M. skyrimo“, kuriuo pareiškėjai, Administracijos Investicijų skyriaus vyr. specialistei, paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumas ir teisėtumas, todėl teismas šioje byloje privalo patikrinti tiek tarnybinės nuobaudos paskyrimo procedūros teisėtumą, tiek ir veikos, kuri laikyta tarnybiniu nusižengimu, buvimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės.

VTĮ 28 straipsnyje numatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje (2010-05-13 įstatymo Nr. XI-811 redakcija) nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jis gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.

Taisyklės išsamiai reglamentuoja tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams. Analogiška VTĮ 30 straipsnio 1 daliai nuostata numatyta ir Taisyklėse (2010-07-14 nutarimo Nr. 1029 redakcija), kurių 3 punktas nustato, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padarius tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Taisyklių 5 punkte numatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, gavęs oficialią informaciją, kad valstybės tarnautojas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Taisyklių 7 punktas numato, kad komisija per 5 darbo dienas nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo dienos surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą. Šiuo pranešimu pasirašytinai informuojamas valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikiama nurodytam valstybės tarnautojui turima informacija apie tarnybinį nusižengimą. Taisyklių 8 punktas apibrėžia valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, teisę teikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Taisyklių 11 punkte numatyta, kad komisija tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo. Taisyklių 13 punkte numatyta, kad ištyrusi tarnybinį nusižengimą, komisija raštu pateikia valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas, nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

Byloje esanti tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga patvirtina, kad tiriant D. M. galimą tarnybinį nusižengimą bei skiriant jai tarnybinę nuobaudą, iš esmės buvo laikomasi VTĮ ir Taisyklėse nustatytos tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos, t. y. gavus informaciją apie galimą pareiškėjos tarnybinį nusižengimą (b. l. 18-19), pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, sudaryta komisija (b. l. 15-16), siekiant išsiaiškinti, ar D. M. padarė tarnybinį nusižengimą, pareiškėja informuota apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą (b. l. 17), jai suteikta teisė pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 20-27), komisija pateikė motyvuotą išvadą bei pasiūlymą skirti tarnybinę nuobaudą (b. l. 10-14), su Išvada pareiškėja buvo supažindinta, priimtas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (b. l. 9). Teisės aktuose nustatyti procesiniai terminai tarnybiniam nusižengimui tirti ir nuobaudai skirti nepažeisti. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos tiesioginio vadovo, t. y. Investicijų skyriaus vedėjos D. B., kaip iniciavusios tarnybinio nusižengimo tyrimą, dalyvavimas Komisijos veikloje gali kelti tam tikrų abejonių Komisijos atlikto tyrimo ir priimtos Išvados objektyvumu. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad Komisija sudarė penki nariai, duomenų, kad D.B. darė kokią nors neleistiną įtaką kitiems Komisijos nariams, nenustatyta. Ši Komisijos narė nedalyvavo jai pavaldžių darbuotojų apklausose. Komisijos išvada buvo patvirtinta balsavimu, kurio rezultatams lemiamą įtaką turėjo nešališki Komisijos nariai. Komisijos darbe dalyvavo ir profesinės sąjungos, kurios nare yra D. M., atstovė. Pareiškėjai buvo skirta švelnesnė nuobauda, nei siūlė Komisija. Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad D. B., kaip galimai šališko asmens, dalyvavimas Komisijos veikloje nepripažintinas esminiu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pažeidimu, turėjusiu įtakos pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams. Kitokių imperatyvių teisės normų reikalavimų pažeidimų tarnybinio nusižengimo tyrimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu teismas nenustatė.

Įvertinęs Išvados turinį, teismas mano, kad ji atitinka Taisyklių 13 punkto reikalavimus. Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjai tarnybinė nuobauda skirtina už tai, kad ji laiku ir tinkamai neparengė ir nurodytu laiku nepateikė Fondui paraiškų „Vyturio“ progimnazijos ir „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos rekonstravimo darbams reikalingoms lėšoms gauti. Tuo ji pažeidė VTĮ 3 str. 2 d. 8 p., 15 str. 1 d. 4 p., Elgesio taisyklių 10.4, 13.1, 13.5 p. reikalavimus. VTĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai, kurių turi laikytis valstybės tarnautojai. Vienas iš jų – pavyzdingumas, reiškiantis, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas. VTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatytos valstybės tarnautojų pareigos, kur, be kita ko, įtvirtinta pareiga valstybės tarnautojui tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (VTĮ 15 str. 1 d. 4 p.). Elgesio taisyklių 10.4 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas privalo asmeniškai atsakyti už savo tarnybinių sprendimų ar veiklos rezultatų pasekmes, trumpalaikių ir ilgalaikių pareiginių tikslų neįgyvendinimą, šių taisyklių 13.1 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas savo pareigas turi atlikti laiku ir kompetentingai, o 13.5 punktas įpareigoja valstybės tarnautoją pripažinti savo tarnybines klaidas ir jas taisyti. Teismui pateiktas Administracijos direktoriaus 2011-09-16 įsakymu Nr. A-933 patvirtintas Investicijų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas (b. l. 49-50), su kuriuo pareiškėja yra susipažinusi ir sutiko jį vykdyti. Iš šio pareigybės aprašymo matyti, kad pareiškėjos, kaip Investicijų skyriaus vyr. specialistės, veiklos sritis – investicijų projektų organizavimas, rengimas ir įgyvendinimas. Dirbdama šiose pareigose, pareiškėja, be kita ko, rengia arba organizuoja projektų, paraiškų parengimą finansinei paramai gauti iš Lietuvos Respublikos ir užsienyje esančių bei administruojamų programų ir fondų, pirmenybę teikdama švietimo, kultūros, sveikatos, sporto ir socialinės paramos sritims (pareigybės aprašymo 7.3 p.), organizuoja projektų, paraiškų gauti paramą iš ES ir kitų užsienio šalių galimybių studijų ir kitų projektams reikalingų techninių dokumentų (medžiagos) parengimą (pareigybės aprašymo 7.6 p.). Šių duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja buvo atsakinga už paraiškų dėl „Vyturio“ progimnazijos ir „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos rekonstravimo darbams reikalingų lėšų parengimą ir pateikimą Fondui, nes tai atlikti jai yra pavesta pareigybės aprašymu. Nagrinėjamu atveju teismas privalo išsiaiškinti, ar pareiškėja, pateikdama Fondui paraiškas paskutinę jų teikimo dieną, išsiųsdama dokumentus paprastu paštu po darbo valandų, tinkamai atliko pareigybės aprašymu jai pavestas funkcijas, ar ne, ir tokiu būdu padarė tarnybinį nusižengimą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja Fondui aukščiau minėtas paraiškas pateikė 2011 m. spalio 28 d. 18 val. 11 min. išsiųsdama parengtus dokumentus paštu. Tuo tarpu Fondo skelbime (b. l. 51) dėl paraiškų priėmimo paramai gauti buvo nurodytas tikslus paraiškos pateikimo terminas, t. y. paraiška turi būti pateikta iki 2011 m. spalio 28 d. 16 val. Skelbime taip pat įsakmiai nurodyta, kad paraiška turi būti pateikta asmeniškai arba atsiųsta registruotu paštu. Kitais būdais (pvz., per kurjerį, faksu ar elektroniniu paštu ir t. t.) pateiktos paraiškos nepriimamos. Teismo nuomone, pareiškėja, būdama susipažinusi su paraiškų pateikimo sąlygomis, išsiųsdama paraiškas Fondui paskutinę paraiškų pateikimo dieną po darbo valandų paprastu paštu (neregistruotu), pažeidė Fondo skelbime nustatytas paraiškų pateikimo sąlygas, todėl jos atžvilgiu pagrįstai konstatuota, kad ji laiku ir tinkamai neparengė ir nurodytam terminui nepateikė Fondui paraiškų dėl „Vyturio“ progimnazijos ir „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos rekonstravimo darbams reikalingų lėšų. Nors pareiškėja teigia, kad vadovaujantis CK 1.122 straipsnio 2 dalimi, visi rašytiniai pareiškimai, įteikti paštui ar telegrafui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, laikomi atlikti laiku, tačiau tokius D. M. teiginius teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi CK 1.122 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu veiksmas turi būti atliktas organizacijoje, terminas baigiasi tą valandą, kurią šioje organizacijoje pagal nustatytas taisykles baigiasi darbo laikas. 2011 m. spalio 28 d. buvo penktadienis, penktadieniais Fondo darbo laikas baigiasi 16 val. 15 min. (informacija iš oficialios Fondo internetinės svetainės www.laaif.lt), todėl laikytina, jog paraiškos turėjo būti pateiktos būtent iki 2011 m. spalio 28 d. 16 val. 15 min. Be to, minėta, kad Fondo skelbime nurodyta, jog paraiškos turi būti pateiktos asmeniškai arba atsiųstos registruotu paštu, tuo tarpu pareiškėja paraiškas pateikė ne tik pavėlavusi (t. y. spalio 28 d. po darbo valandų), bet ir šios paraiškos buvo išsiųstos paprastu, o ne registruotu paštu. Visos šios aplinkybės rodo, jog pareiškėja netinkamai ir aplaidžiai vykdė pareigybės aprašymu jai pavestas funkcijas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis administracinių teismų praktiką, yra ne kartą konstatavęs, kad taikant tarnybinę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais numatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareiga atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai, negalėjo.

D. M. teigia fiziškai negalėjusi pateikti paraiškų Fondui nustatytu terminu, nes reikalingus duomenis gavo tik spalio 28 dieną po pietų, Administracijos Investicijų skyriaus vedėja netinkamai organizavo darbą, nušalino ją nuo paraiškų rengimo. Išnagrinėjęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, šie pareiškėjos argumentai nepagrįsti, nes iš paraiškų rengėjo reikalingi duomenys buvo gauti spalio 27 dieną, kitus reikalingus dokumentus pareiškėja galėjo paruošti iš anksto. Paskutinę paraiškų pateikimo dieną pareiškėjai būtų užtekę laiko kopijuoti ir tinkamai susegti dokumentus (kurie, kaip pripažino pati D.M., sudarė apie 120 lapų kiekvienai mokyklai) ir iki 16 val.15 min. išsiųsti registruotu paštu. Tarp pareiškėjos ir jos tiesioginės vadovės kilęs konfliktas nelaikytinas nepriklausančia nuo pareiškėjos valios priežastimi, dėl kurios pareiškėja negalėjo veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Pareiškėja, būdama atsakinga už paraiškų pateikimo rengimą, privalėjo iš anksto atsakingai vykdyti savo tiesiogines pareigas, o pastebėjusi savo tiesioginės vadovės neteisėtus veiksmus – informuoti apie susidariusią situaciją aukštesnius vadovus.

VTĮ 2 straipsnio 12 punkte pateiktas tarnybinio nusižengimo apibrėžimas, pagal kurį tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Iš šio apibrėžimo matyti, kad būtinas tokio nusižengimo elementas – valstybės tarnautojo kaltė, t. y. tarnautojas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti. Iš byloje esančio pareiškėjos 2011-11-21 paaiškinimo matyti, kad ji išsamiai nurodė priežastis, dėl kurių nesutinka su pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodytais kaltinimais. Komisija, tirdama galimą pareiškėjos tarnybinį nusižengimą, atsižvelgė į jos paaiškinime išdėstytas aplinkybes, todėl tarnybinio nusižengimo tyrimo metu išklausė Investicijų skyriaus vedėjos motyvus, dėl kurių ji pateikė tarnybinį pranešimą dėl galimo pareiškėjos tarnybinio nusižengimo, išklausė Investicijų skyriaus darbuotojų, netiesiogiai dalyvavusių padedant sutvarkyti paraiškų dokumentus, bei kitų Administracijos darbuotojų nuomonės apie susidariusią situaciją, suteikė galimybę pareiškėjai žodžiu duoti paaiškinimus dėl paraiškų rengimo ir pateikimo. Visos šios aplinkybės rodo, kad komisija visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė galimą D. M. tarnybinį nusižengimą bei nustatė, kad pareiškėja dėl savo kaltės (netinkamo darbo organizavimo) laiku nepateikė paraiškų Panevėžio „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos ir „Vyturio“ progimnazijos rekonstravimo paramos lėšoms gauti, kuo sudarė prielaidas savivaldybei negauti ES finansavimo minimoms švietimo įstaigoms rekonstruoti.

VTĮ 29 straipsnis numato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo nuomone, parenkant tarnybinę nuobaudą D. M., buvo tinkamai atsižvelgta į VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, tokia tarnybinė nuobauda laikytina tinkama, proporcinga ir adekvačia padarytam tarnybiniam nusižengimui.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad D. M. tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, todėl naikinti Administracijos direktorės 2012-01-03 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos D. M. skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorės 2012-01-03 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos D. M. skyrimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.