- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-21
- Bylos Nr.
- AN2-287-651/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00733-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- V. L.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. 2018-04-01 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANR_P-10888-2018, už tai, kad jis 2018-03-31, 21:13 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nepraleido iš galo važiuojančio tiesiai kito automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, vairuotojas iš įvykio vietos nuvažiavo. Įvykio metu apgadintas vienas automobilis, padaryta žala iki 15 BBND. Dėl šių veiksmų, pažeidus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 114, 222 punktų reikalavimus, V. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, taikant 38 straipsnį, administraciniu nurodymu už nusižengimą paskirta subendrinta nuobauda – 300 Eur bauda. Baudos nesumokėjo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-05-17 nutarimu Nr. 30-ANR_N-6096-2018, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, V. L., už 2018-03-31 padarytą nusižengimą, pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, taikant 38 straipsnį, paskirta 725 Eur dydžio bauda (b. l. 6, 7).Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinė atsakomybėn patrauktas asmuo V. L. pateikė skundą teismui ir prašė panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-05-17 nutarimą Nr. 30-ANR_N-6096-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti.Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. liepos 27 d. nutartimi V. L. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK 2018 m. gegužės 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6096-2018 paliko nepakeistą. Pasak teismo, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir kita medžiaga patvirtinta, kad V. L., pažeidė KET 9, 114, 222 punktų nuostatas ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje. Teismas nesutiko su pažeidėjo nurodyta versija, jog jis nepajuto, kad važiuodamas prekybos centro „A“ aikštelėje, kliudė kitą automobilį. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. L. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Panaikinti Klaipėdos apskrities 2018 m. gegužės 17 d. nutarimo dalį, kuria V. L. pripažintas padaręs ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir dėl šios dalies administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutartis priimta netinkamai pritaikius ANK bendrosios dalies normas, todėl turi būti naikintina. Teigia, kad nepagrįstai jo skundas išnagrinėtas jam nedalyvaujant. ANK 629 straipsnio 1 dalyje reglamentuota kokiais atvejais administracinio nusižengimo byla nagrinėtina pažeidėjui nedalyvaujant. Jam apie bylos nagrinėjimą nebuvo tinkamai pranešta, todėl teismas negalėjo jo skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pažymi, kad į bylos nagrinėjimą turėjo būti kviečiama ir nukentėjusioji, tačiau nutartyje jokių duomenų apie jos kvietimą, šaukimo įteikimą, nėra. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad teismas paskubomis ir pažeisdamas bylos nagrinėjimo tvarką, išnagrinėjo jo skundą. Apeliantas neginčija, kad vairuodamas automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo atsitrenkti į nukentėjusiosios automobilį Ford Focus, t. y. įvykio metu vairuojant automobilį atbuline eiga, klausantis muzikos kliudė kito automobilio priekinį bamperį, tačiau nesutinka su teismu, jog byloje įrodyta, kad jis juto kliudęs kitą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Nurodo, kad pareigūnai, patikrinę jo automobilį, jokių akivaizdžių sugadinimų nepastebėjo. Anot apelianto, nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis, pasitraukdamas iš įvykio vietos pažeidžiant KET, siekė išvengti administracinės atsakomybės. Nesant visų administracinio nusižengimo požymių, nėra pagrindo asmenį traukti administracinėn atsakomybėn. Už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą atsako tik tas, kas ši nusižengimą padarė tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Nors bylos duomenys patvirtina, kad jis sukėlė eismo įvykį, t. y. jo vairuojamas automobilis kliudė stovėjusį, o ne važiuojantį automobilį, tačiau nėra duomenų, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos suvokdamas, jog jį sukėlė. Teisme nebuvo aiškintasi aplinkybė, kodėl nukentėjusioji, matydama, kad iš priekio atbuline eiga atvažiuoja automobilis, savo automobilio nestabdė, nesignalizavo, nebandė šviesomis informuoti apie galimą susidūrimą. Neišsiaiškinta, ar nukentėjusioji susidūrimo metu važiavo savo automobiliu ar sustabdžiusi automobilį stovėjo. Pasak apelianto, jis nejuto atsitrenkimo į nukentėjusiosios automobilį ir tą iš dalies patvirtina įvykį matęs liudytojas. Liudytojas ir nukentėjusioji paaiškino, kad kaltininkas neišlipo ir net nesustojo po atsitrenkimo. Jeigu būtų supratęs, kad padarė autoavariją, tai jis būtų išlipęs iš automobilio ir pasižiūrėjęs, bei kai skambino policijos pareigūnas, neigęs, kad apskritai toje vietoje jis vairavo automobilį. Nuo pat pradžių nurodė, kad nesuprato sukėlęs eismo įvykį. Jis iš karto po policijos pareigūno skambučio 2018-04-01 atvyko į policijos komisariatą ir neneigė dalyvavęs įvykyje, dėl to jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o tai, pasak jo, įrodo, kad jis nesiekė išvengti administracinės atsakomybės. Nukentėjusiosios automobilis buvo apgadintas nežymiai, žala tik 100 Eur, nukentėjusioji jam jokių pretenzijų neturi. Jo automobiliui žala visiškai nepadaryta, tą patvirtino ir pareigūnas, apžiūrėjęs jo automobilį. Be to, nėra jokių duomenų, kad jis buvo neblaivus. Šios aplinkybės, pasak apelianto, patvirtina, kad jis nesuvokė sukėlęs eismo įvykį ir neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, todėl prašo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo V. L. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartį. Anot Institucijos, byloje įrodyta, kad V. L. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinis skundas atmestinas. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl bylos išnagrinėjimo rašytinio proceso tvarka
Įvertinus apeliacinio skundo reikalavimus, matyti, kad apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai jo skundą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, todėl vien dėl to priimta nutartis yra neteisėta ir naikintina. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis buvo priimta V. L. nedalyvaujant. ANK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. ANK 630 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka, tačiau kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka (ANK 630 str. 2 d.). Administracinio nusižengimo byla rašytinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama ir tais atvejais, kai asmuo pripažįsta kaltę ir atskiru pareiškimu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, teisėjas priimto nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodo priežastis ir sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis). Taigi būtina sąlyga išnagrinėti bylą yra traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens dalyvavimas teismo posėdyje arba tokio asmens žinojimas apie posėdžio laiką ir vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-6-2012, 2AT-2-2011).Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. L. skunde nurodytu adresu buvo siųstas teismo šaukimas į 2018-07-19 vyksiantį teismo posėdį, tačiau jis neįteiktas, nes adresatas neatsiėmė siuntos per jos saugojimo terminą (b. l. 35-360). Teismo šaukimas į 2018-07-27 teismo posėdį taip pat neįteiktas dėl tos pačios priežasties (b. l. 38-39). Apylinkės teismas, nustatęs, kad teismo šaukimai grįžo neįteikti, įvertinęs tai, kad pažeidėjas prašymo iš anksto atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, kad skunde nurodytu telefono numeriu nebuvo galima susisiekti – neatsiliepė į skambučius, nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui ir Institucijos atstovui. Apeliacinės instancijos eismas, įvertinęs faktines aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas šiuo atveju ėmėsi pakankamai priemonių užtikrinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dalyvavimą bylos nagrinėjime. Kaip nustatyta, apylinkės teismas ėmėsi visų galimų priemonių, kad skundą parašiusiam asmeniui būtų pranešta apie teismo posėdį. Pirmą kartą neįteikus teismo šaukimą, teismo posėdis buvo perkeltas kitai dienai, tačiau ir antrą kartą paties pareiškėjo skunde nurodytu adresu įteikti teismo šaukimo nepavyko. Pažeidėjas per nustatytą siuntos saugojimo terminą jų neatsiėmė. Be to, apylinkės teismas bandė susisiekti ir skunde nurodytu telefono numeriu, tačiau taip pat nepavyko. Pats V. L., žinodamas, jog apskundė ne teismo tvarka jam priimtą nutarimą, galėjo būti aktyvus ir domėtis proceso eiga. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas neturi pagrindo manyti, jog šiuo konkrečiu atveju, nebuvo laikytasi procesinių teisės normų ir byla nepagrįstai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Teigia, jog byloje nenustatyta jo tyčia pasišalinant iš eismo įvykio vietos, o nesant tyčios – nėra ir pažeidimo sudėties. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, nėra.Aukštesniosios instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog konstatuoti pažeidimo padarymą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, būtina konstatuoti tyčią, nes ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad atvejai, kada eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan. paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, vadinasi, tokie atvejai nėra traktuojami kaip padaryti tyčia ir toks pasišalinimas nelaikytinas pažeidimu ANK 426 straipsnio 1 dalies prasme.Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su apeliantu, jog byloje nėra įrodyta jo tyčia. Priešingai, bylos duomenų visetas patvirtina, kad V. L. iš eismo įvykio vietos pasišalino suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms ir norėjo taip elgtis. Apelianto teigimu, jis iš eismo įvykio pasišalino, nes nesuvokė jį sukėlęs. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą ar paaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė pažeidimą. Sprendžiant klausimą, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-69-2014). Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykis įvyko prekybos centro „A“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Nukentėjusioji G. T. paaiškino, kad eismo įvykio vietoje automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga įvažiavo į jos automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį bamperį ir jį sulaužė. Po susidūrimo ji įspėjo garsiniu signalu, automobilio BMW vairuotojas trumpam sustojo ir greitai nuvažiavo, t. y. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Liudytojas Ž. P., tiesiogiai matęs eismo įvykį, nurodė, kad 2018-03-31, 21:05 val., (duomenys neskelbtini), juodos spalvos automobilis BMW, važiavęs atbuline eiga, atsitrenkė į „Ford” markės automobilį ir vairuotojas iš įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 14). Institucijos tyrėjas M. B. tarnybiniame pranešime nurodė, kad nuvykus nurodytu adresu pasitiko G. T., kuri parodė, jog ji vairavo automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai pastebėjo iš priekio atbuline eiga atvažiuojantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsitrenkė į jos vairuojamo automobilio priekinę dalį ir iš įvykio vietos pasitraukė. Nustatytas įvykio vietos liudytojas Ž. P., kuris buvo apklaustas. Susisiekus su automobilio savininku, 2018-04-01 į Klaipėdos policijos komisariatą atvyko V. L., kuris prisipažino vairavęs automobilį BMW PC „A“ stovėjimo aikštelėje, tačiau nurodė, kad nepajuto, jog būtų atsitrenkęs į kitą automobilį. Tyrėjęs, apžiūrėjęs automobilį, akivaizdžių sugadinimų nepastebėjo, tačiau nurodė, kad kai vienas važiuoja į priekį, o kitas važiuoja atbuline eiga vairuotojams toks susidūrimas turi būti juntamas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pažeidėjas ne sąžiningai klydo pasišalindamas iš eismo įvykio, o iš eismo įvykio pasišalino vengdamas administracinės atsakomybės, t. y. tyčia. Tokią išvadą patvirtina nukentėjusiosios vairuojamam automobiliui padaryti sugadinimai, kurie patvirtina, kad tai nebuvo nežymus prisilietimas, o priešingai, smūgis buvo pakankamai stiprus ir jį turėjo pajusti. Apelianto versija, kad smūgio nepajuto dėl garsiai klausomos muzikos, laikytina tik kaip gynybinė ir nesudaranti pagrindo daryti priešingą išvadą. Kad apeliantas suprato sukėlęs eismo įvykį patvirtina jo veiksmai po jo. Nors apeliantas tvirtina, jog po susidūrimo nebuvo sustojęs, tačiau tai paneigia bylos medžiagoje surinkti duomenys. V. L. vairuojamas automobilis, pasak nukentėjusiosios K. T., buvo sustojęs trumpam, o po to greitai nuvažiavo. Be to, nurodė, kad ji įspėjo BMW vairuotoją garsiniu signalu apie sukeltą eismo įvykį (b. l. 16). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas Ž. P.. Tai patvirtina, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį ir suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Netikėti nukentėjusiosios parodymais, duotais iš karto po eismo įvykio, teismas neturi pagrindo, juolab, kad jie sutampa su liudytojo, kuris matė eismo įvykį, parodymais. Taigi nustatytos aplinkybės paneigia apelianto versiją, jog jis nesuprato sukėlęs eismo įvykį, todėl iš įvykio vietos pasišalino neva netyčia. Aplinkybė, jog nėra akivaizdžių BMW automobilio sugadinimų, vairuotojo nepatyrimas taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad pažeidėjas galėjo nepajusti kliudęs kitą automobilį. Vien įvertinus nukentėjusiosios automobiliui padarytus sugadinimus, akivaizdu, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, todėl pažeidėjas, nepaisant nepatyrimo ar kitų aplinkybių, negalėjo jo nepajusti, juolab, kad apelianto elgesys po įvykio, patvirtina, kad jis pajuto kliudęs kitą automobilį. Pažymėtina, kad darant išvadą, jog pažeidėjas pasišalino iš eismo įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės yra aktualus vairuotojo elgesys iš karto po eismo įvykio, o ne sekančią dieną, todėl faktas, kad jis sekančią dieną policijos komisariate neneigė vairavęs automobilį ir galėjęs kliudyti kitą automobilį, dar neįrodo, kad jis pasišalino ne siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o sąžiningai klysdamas. Anot apelianto, jis neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, t. y. duomenų, kad galėjo būti neblaivus, nėra, o ir žala padaryta nedidelė. Nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti, kad pažeidėjas pasišalino iš eismo įvykio suvokdamas, kad padarė eismo įvykį ir taip siekė išvengti administracinės atsakomybės. Dėl kokių priežasčių tai norėta padaryta, esminės reikšmės neturi. Be kita ko, žalos dydis asmeniui, pasišalinusiam iš eismo įvykio vietos, negali būti žinomas kol neapžiūri transporto priemonės. Vadinasi, jis negalėjo žinoti, kad padarė nedidelę žalą. Analizuojamu atveju, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pažeidėjo elgesys įrodo, kad vis tik buvo siekta išvengti administracinės atsakomybės. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nukentėjusiosios veiksmų, t. y. ar ji iki susidūrimo važiavo ar jau buvo sustojusi, tačiau ši aplinkybė, įvertinus tai, kad pažeidėjas neginčija fakto, jog jis eismo įvykį sukėlė važiuodamas atbuline eiga, neturi esminės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje esantys įrodymai nekelia abejonių, kad pažeidėjas padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.