Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Tomo Šeškausko, spręsdama nuteistojo J. Š. ir jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 22 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad teismai nepagrindė, kuo remiantis buvo nustatyta nuteistojo tyčia sukelti sumušimą, byloje nebuvo galima padaryti įrodymais paremtos išvados apie priežastinį ryšį. Be to, padariniai nėra tiek pavojingi, kad būtų galima konstatuoti buvus nusikalstamos veikos požymius. Teigiama, kad teismai nenustatė visų būtinųjų BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Kasatoriai nurodo, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Nukentėjusiosios agresyvus elgesys, palaido šuns vedžiojimas, rankų mosikavimas, būnant neblaiviai, galėjo sužeisti nuteistąjį ir jo veikimas gali būti pateisinamas kaip gynyba. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad J. Š. nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo jokių įrankių nei ilgalaikio smurto, neturėjo tyčios jos sužaloti. Byloje yra pagrindas J. Š. taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Atrankos teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis skundas byloje teikiamas antrą kartą, kadangi primą kartą paduotą nuteistojo ir jo gynėjos kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų.

Naujas kasacinis skundas savo turtinio esme yra tapatus pirmajam, jame nėra pateikta teisinių argumentų, kurie pagrįstų BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Antai netinkamas BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių taikymas bei kasaciniame skunde nurodomi BPK reikalavimų pažeidimai grindžiami savaip pateikiamu įrodymų vertinimu ir teiginiais apie netinkamai nustatytas faktines bylos aplinkybes, t. y. vertinamas nukentėjusiosios, liudytojų E. Š., G. D. parodymų patikimumas bei turinys. Analizuodami įrodymus bei atlikdami faktinių bylos aplinkybių nuteistajam J. Š. palankia linkme vertinimą, kasatoriai daro išvadą, kad jo veiksmai galėtų būti vertinami kaip gynyba nuo neblaivios, agresyviai nusiteikusios nukentėjusiosios. Netinkamas BK 37 straipsnio nuostatų taikymas taip pat paremtas ne teisiniais argumentais dėl teisės taikymo klaidos, bet teiginiais apie nuoseklius kasatoriaus parodymus, netinkamai nustatytas faktines aplinkybes (teigiama, kad teismai turėjo pripažinti, jog konfliktą išprovokavo pati nukentėjusioji), aiškinama apie nuteistajam kilusią grėsmę sveikatai, keliamos abejonės dėl byloje nustatyto fizinio kontakto mechanizmo. Kaip ne kartą minėta, kasacinės instancijos teismas naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir bylos įrodymų nevertina, todėl tokie teiginiai nelaikyti teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Nesant teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą bei galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo J. Š. ir jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.