Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Greta Osinovskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „PU1“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys E. B., L. B., antstolis V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

CPK 667 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

Iš byloje esančių rašytinių paaiškinimų, įrodymų ir kitos rašytinės bylos medžiagos, vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolio V. K. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra vykdomas skolos išieškojimas iš skolininkės L. B. išieškotojos UAB PU1 naudai, pagal (duomenys neskelbtini). Skolininkė ir E. B. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) bylų dėl skolininkės ir E. B. santuokos nutraukimo ir / ar separacijos nustatymo nėra. Skolininkė ir E. B. vedybinės ir / ar povedybinės sutarties nėra sudarę. Nepavykus išieškoti visos skolos iš skolininkės ir vykdymo eigoje turint informaciją, jog skolininkė yra sudariusi santuoką su E. B., antstolis (duomenys neskelbtini) patvarkymu areštavo ½ dalį E. B. darbo užmokesčio. Antstolis (duomenys neskelbtini) patvarkymu išieškotojai pasiūlė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).

Remiantis ankščiau paminėtomis įstatymo nuostatomis, E. B. gaunamas darbo užmokestis laikomas bendrąja jo ir skolininkės nuosavybe, nes pajamos yra gaunamos po santuokos sudarymo. Teismas nenustatė, kad sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Nenustatyta, kad santuoka yra nutraukta ar būtų nustatyta separacija, vedybinės ir / ar povedybinės sutartys tarp skolininkės ir jos sutuoktinio nėra sudarytos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad skolininkės ir jos sutuoktinio, po santuokos sudarymo gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį.

Skolininkei neturint pakankamai turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti priverstinį skolos išieškojimą, atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1–2 dalių, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nepaneigta įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, pareiškimas tenkinamas, nustatytina, kad skolininkei L. B. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu E. B. priklauso ½ dalis E. B. pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos bei kitų jam prilygintų pajamų, pripažįstant, kad iš šio turto dalies, galimas priteistos skolos išieškojimas (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklauso ½ dalis sutuoktinio E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos bei kitų jam prilygintų pajamų.

Pripažinti, kad į nurodytą turto dalį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas pagal skolininkės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolę vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtinto nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.