Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-03-14 · Civilinė byla Nr. e2S-286-368/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-14
Bylos Nr.
e2S-286-368/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-11094-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Ieškovas
N. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-286-368/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-11094-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.; 3.3.2.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-811-797/2017,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė N. L. civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo atsakovui G. L. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką pagal jos pasiūlymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovės N. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje leido ieškovei: pasiimti dukrą I. L. iš ugdymo įstaigos ir ketvirtadieniais nuvežti į ugdymo įstaigą; kas antrą penktadienį po plaukimo treniruotės parsivežti dukrą į savo namus ir su ja praleisti iki sekmadienio 15 val.; dukters gimimo dieną įpareigojo tėvą nedaryti kliūčių motinai bendrauti su dukra, pasveikinti ją, įteikti dovanų, pasiimti motinai dukrą iš jos gyvenamosios vietos su nakvyne, valstybinėmis ar religinėmis švenčių dienomis dukrai bendrauti su motina pagal vaiko ir motinos susitarimą, apie tai iš anksto suderinus su tėvu; per motinos gimtadienį (rugsėjo 20 d.) ir esant Motinos dienai, leido ieškovei išimtinai bendrauti su dukra, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, pasiimti dukrą iš ugdymo įstaigos, iš jos gyvenamosios vietos ir su nakvyne; taip pat ieškovei suteikė teisę nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugoma ji tėvo gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje; Teismas taip pat nurodė, kad jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo motinos, bendravimas su dukra nebus galimas (vaiko liga ar pan.), taip pat apie dukros sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) šalys privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną; pasikeitus tėvų gyvenamajai vietai, tėvai privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo ir abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka tiktų tuo atveju, jei dukra gyventų su ja (dėl ko ir buvo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka, teismui laikant, kad vaikas gyvena su motina), tačiau iš institucijos išvados matyti, kad vaiko gyvenamoji vieta nurodoma su atsakovu. Teismas sprendė, kad atsakovo siūloma tvarka yra lankstesnė, išskyrus 3 p. ir 5 p., kuris numato, jog vaikas per motinos gimtadienį (duomenys neskelbtini) ir esant Motinos dienai grąžinamas į nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą iki 21 val., kadangi turi būti sudaroma galimybė motinai ilgiau pabendrauti su vaiku, todėl nustatė kitokią tvarką, sudarant galimybę vaikui pasilikti su nakvyne, taip pat ir dukters gimtadienio dieną.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) N. L. prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, nustatant kitokią, nei minėtoje nutartyje nurodytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, kadangi negalėjo pateikti atsiliepimo į atsakovo atskirą skundą, kuriame būtų išdėsčiusi lankstesnę, galimai atsakovui priimtinesnę bendravimo su vaiku tvarką.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: prašyme dėl laikinųjų apsaugos taikymo, teismo neprašė taikyti tokios tvarkos, kuri yra nustatyta 2017 m. sausio 13 d. nutartyje, o tik prašė išspręsti esminį klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos darbo dienomis dėl ko kildavo konfliktai. Mano, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad faktinė vaiko gyvenamoji vieta yra su vaiko tėvu, tačiau ieškinyje ir vaiko teisių apsaugos išvadoje nurodytos aplinkybės leidžia spręsti priešingai, kad vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra su vaiko motina, ieškove. Pažymi, kad 2017 m. sausio 13 d. nutartyje nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, faktiškai keičia vaiko gyvenamąją vietą.

5. Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) N. L. atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos teisės aktai tėvams suteikia galimybę klausimą dėl bendravimo su vaiku pirmiausia išspręsti tarpusavio sutarimu - visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu; jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.). CK 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; ši norma, kaip ir daugelis kitų Civilinio kodekso trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė, sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

CK 3.165 str. 1 d. numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.). Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti.

Pirmosios instancijos teismas, pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, vykstant tarp šalių ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad vaikas gyvena su atsakovu, 2017 m. sausio 10 d. nutartimi panaikino 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinąją bendravimo su vaiku tvarką ir 2017 m. sausio 13 d. priėmė naują nutartį. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikinąją bendravimo tvarką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgė į vaiko interesus, abiejų tėvų teisę dalyvauti vaiko auklėjime ir VTAS išvadą. Byloje nėra jokių duomenų, kad nustačius ieškovei laikiną bendravimo tvarką su dukra, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai.

Nesutiktina su apeliantės skundo motyvais, jog skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartis keičia faktinę vaiko gyvenamąją vietą. Nors apeliantė ir grindžia skundą tuo, jog ji jau ieškinyje nurodė, kad vaikas didesnę laiko dalį praleidžia su ja, o Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakyme Nr. SVT-2501 užfiksuotas atsakovo paaiškinimas, kad mergaitė visą savaitę yra pas motiną, tai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai spręsti, jog vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškove. Tiek iš ieškinio, tiek iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-01-03 išvados turinio galima spręsti, jog vaikas gyvena su atsakovu, tarp šalių vyksta ginčas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, o ieškovė tik siekia nusistatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su ja.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė tokią laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kokia galima pagal byloje nustatytą esamą situaciją, sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiai motinai dalyvauti auklėjant vaiką, kol byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius