- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-07
- Bylos Nr.
- A2.6.-10169-932/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- J. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja J. D.–Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. A., vertėjai Vandai Žitkauskaitei, išnagrinėjusi J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Trakuose, Trakų r. sav., administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad ji 2016 m. birželio 2 d., apie 11.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Nurodoma šiais veiksmais pastarąją pažeidus Kelių eismo taisyklių 9, 126 bei 222 punktų reikalavimus bei padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Apklausiama teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama J. A. neneigė galėjusi apgadinti svetimą automobilį, tačiau tikino tuo metu jokio kontakto nejutusi. Protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jos pažįstamam, tačiau ji šį automobilį pasiėmė, norėdama įsigyti išsimokėtinai. 2016-06-02 atvažiavo darbintis, automobilių stovėjimo aikštelėje (prie baldų parduotuvės) pasistatė automobilį. Į vietą automobilį pastatyti sekėsi kiek sudėtingiau (parkavo tarp dviejų automobilių, ne kartą teko pavažiuoti pirmyn-atgal), tuo tarpu išvažiuoti jai pavyko gana lengvai. Nieko neįprasto nepajuto, tikrai nesuprato, jog kliudė kitą automobilį („Opel Zafira“ net neįsidėmėjo). Kalbėjosi su kartu važiavusia mama, automobilyje grojo muzika. Šalimais nesuveikė jokia signalizacija, jos niekas nesivijo, neprašė sustoti. Daugmaž po kelių savaičių sulaukė skambučio iš policijos, po ko jos draugas apžiūrėjo automobilį ir pamatė apgadinimus, kurių iki tol nebuvo pastebėjusi (nubrozdintas dešinės pusės šonas). Kai buvo atliktas automobilių sugretinimas, pamatė, kad apgadinimai sutampa, dėl ko ji neneigia, kad svetimą automobilį apgadino būtent ji, tik tuo metu to nesuprato. Gailisi dėl susiklosčiusios situacijos. Teismui skyrus baudą, prašo jos mokėjimą išdėstyti dalimis (neseniai įsidarbino sezoniniam darbui, dar net negavo atlyginimo).
Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. G. parodė dirbanti pastate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Išėjusi parūkyti, pamatė, kaip sujudėjo kaimyno (dirbančio gretimais) automobilis. Ji stovėjo netoli nuo automobilių, skyrė 10-12 m atstumas ir gerai matė, kaip pravažiuojant tamsiai mėlynos spalvos automobiliui (prailgintas „pikapas“) sujudėjo „Ofel Zafira“ tas sujudėjimas buvo stiprus, tačiau signalizacija nesuveikė. Tuomet minėtas mėlynos spalvos automobilis trumpam pristojo ir nuvažiavo. Kas sėdėjo už vairo, ji nematė, matė tik tai, jog priekinėje keleivio vietoje sėdėjo šviesiaplaukė mergina, tą ji gerai įsidėmėjo, nes pravažiuojant buvo praviras langas ir mergina iškišusi ranką dar pasitaisė savo gražius plaukus. Ji jokių gestų parodyti, kad automobilis sustotų, nespėjo, vos tik spėjo užsirašyti nuvažiuojančio automobilio valstybinius numerius.
Teismo posėdyje apklausta N. T. parodė stovėjusi su kolege ir rūkiusi, kai išgirdo kažkokį neaiškų garsą, lyg atsitrenkimo, trynimosi. Ji stovėjo nugara į automobilių aikštelę, todėl vaizdo nematė, tik minėtąjį garsą. Atsisukusi pamatė stabtelėjusį tamsios spalvos automobilį, ir šalia jo šviesios spalvos automobilį. Buvo aišku, kad tamsusis automobilis kliudė šviesųjį. Vairuotojas stabtelėjo keletui sekundžiui (5-7 sek) ir nuvažiavo, ji vos spėjo užfiksuoti automobilio numerius. Liudytoja nurodė, jog už nuvažiuojančio automobilio vairo sėdėjo vyriškis, trumpai kirptų plaukų, tą aplinkybę ji matė gerai, kaip tik ėjo link to automobilio, skyrė daugmaž 5 m atstumas. Yra tikra, kad automobilį vairavo būtent vyriškis, o ne moteris. Ar daugiau buvo kas nors automobilyje, ji nematė, nes mašina pasisuko kampu, be to, ji stebėjo tik vairuotoją. Ar vairuotojo langas buvo uždarytas, pasakyti negali, neatkreipė dėmesio.
Šalies argumentai
J. A. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ji jau kelis mėnesius naudojasi automobiliu „VW Passat“, kadangi šį automobilį ketina pirkti iš draugo T. K.. 2016-06-02 ryte važiavo darbintis į įmonę „Vilniaus baldai“, atvažiavusi rado aikštelę, kurioje sunkiai parkavosi, išvažiuojant iš aikštelės jokio smūgio ar trenksmo nepajuto. Kai policija informavo, kad buvo eismo įvykis, iš kurio pasišalinta, draugas apžiūrėjo automobilį ir pamatė įlenktą priekinį bamperį (b. l. 15).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio M. K. 2016-06-02 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-06-02, apie 11.40 val., gautas pranešimas apie apgadintą transporto priemonę. Atvykus nurodytu adresu, nukentėjusios transporto priemonės vairuotojas paaiškino, kad darbo metu jam buvo pranešta, kad jo automobilį kliudė automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 3). Nukentėjusiosios transporto priemonės savininkas G. M. parodė, kad 2016-06-02, apie 06.00 val., atvyko į darbą, adresu Savanorių pr. 178, Vilniuje. Maždaug apie 11.15 val., atėjo kaimynė ir pasakė mačiusi, kaip buvo kliudytas jo automobilis (b. l. 8). A. G. ir N. T. paaiškinimų duomenimis, 2016-06-02, apie 11.00 val., būdamos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pamatė, kaip iš aikštelės išvažiuodamas tamsios spalvos automobilis kliudė kitą šviesios spalvos automobilį. Kontakto metu buvo girdimas gergždėjimas. Vairuotojas nestabtelėjo ir nuvažiavo, stovintį automobilį kliudė dešine puse (b. l. 9, 10, 11). S. A. paaiškinime nurodyta, kad 2016-06-02, apie 10.00 val., atvažiavo kartu su dukra į parduotuvės aikštelę, šalia Vilniaus baldų kombinato, kur dukra ėjo į pokalbį dėl darbo vasaros laikotarpiui. Kai dukra grįžo po pokalbio dėl darbo, apie 11.00 val., jos išvažiavo iš aikštelės, tuo metu kalbėjosi, jokio smūgio nepajuto (b. l. 17). Eismo įvykio vieta užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje, o transporto priemonių apgadinimai - transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole bei prie jo pridėtos fotonuotraukose (b. l. 6-7, 18-21).
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-743-195/2014, Nr. ATP-605/2014).
Nagrinėjamoje byloje J. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad pastaroji 2016-06-02, apie 11.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Administracinėn atsakomybėn traukiama J. A. neneigė nurodytu laiku ir vietoje vairavusi automobilį, padariusi apgadinimus, tačiau tikino tuo metu jokio kontakto nejutusi ir tyčia iš eismo įvykio vietos nesišalinusi. Taigi, kaip matyti, J. A. pripažįsta padariusi vieną jai inkriminuotą pažeidimą, o su kitu nesutinka.
Siekdamas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas iškvietė ir teismo posėdyje apklausė tiesiogiai galimą eismo įvykį mačiusius liudytojus, iš kurių parodymų paaiškėjo keletas reikšmingų aplinkybių. Apklaustos liudytojos A. G. ir N. T. parodė, kad tamsios spalvos automobilis kliudė šviesios spalvos automobilį „Opel Zafira“ (viena liudytoja, stovėjusi nugara į eismo įvykį, girdėjo aiškų garsą, kita, stovėjusi priešais, matė, jog kliudytas automobilis „Opel Zafira“ stipriai sujudėjo į šonus), taip pat patvirtino, jog po kontakto tamsios spalvos automobilis keletui sekundžių stabtelėjo ir nuvažiavo. Vairuotojas iš automobilio neišlipo, apgadinimų neapžiūrėjo. Paklaustos dėl asmens, vairavusio kaltininko automobilį, liudytojos parodė štai ką:
liudytoja A. G. teigė asmens, vairavusio mėlynos spalvos „pikapą“, nemačiusi, įsidėmėjo tik tai, jog keleivio vietoje sėdėjo šviesiaplaukė mergina. Tokią detalę atsimena gerai, kadangi pravažiuojant keleivė, kurios langas buvo atidarytas, truputį iškišo ranką ir pasitaisė savo plaukus. Tuo tarpu liudytoja N. T. kategoriškai patvirtino mačiusi, jog vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškos lyties asmuo, trumpai kirptų plaukų vyriškis. Tą ji matė aiškiai, buvo visai netoli automobilio, skyrė tik kokių 5 m atstumas. Ar dar kas nors buvo automobilyje, ji nematė, kadangi automobilis pasisuko, be to, ji žiūrėjo į vairuotoją.
Taigi iš tokių parodymų matyti tai, jog viena liudytoja patvirtino, jog keleivio vietoje sėdėjo šviesių plaukų mergina (būtent tokių plaukų ir yra administracinėn atsakomybėn traukiama J. A.), o kita liudytoja (N. T.) davė kategoriškus parodymus, kad automobilį vairavo vyriškis, trumpai kirptas. Nors pati administracinėn atsakomybėn traukiama J. A. ir pripažino protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavusi transporto priemonę, tačiau liudytojų parodymai, iš kurių viena kategoriškai patvirtino automobilį vairavus vyriškos lyties asmenį, o kita liudytoja nurodė šviesiaplaukę merginą sėdėjus šalia (akivaizdu, kad net tikint J. A. parodymais, mergina, sėdėjusi šalia jos, negalėtų būti jos motina S. A., kurios paaiškinimo teismas net neturėjo galimybės patikrinti, apklausiant ją teisme, kadangi, kaip nurodė J. A., mama patyrė sunkią galvos smegenų traumą), nurodo priešingas aplinkybes. Nenustatyta, kad liudytojos būtų bent kokiu pagrindu suinteresuotos, yra asmeniškai ar kitaip pažįstamos su J. A., kiekviena jų nurodė pačių objektyviai matytas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tokius liudytojų (be abejo, reikšmingiausi šiuo atveju yra N. T.) parodymus, teismas neturi pagrindo daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą, jog būtent J. A. protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis vairavo transporto priemonę, padarydama jai inkriminuotus pažeidimus. Pati J. A. tikina jokio kontakto nepajutusi, tyčia niekur nesišalinusi, nors su ženkliai švelnesniu pažeidimu ji iš esmės sutinka. Vien tik asmens pripažinimas, kuris šiuo atveju prieštarauja liudytojų parodymams, neleidžia laikyti esant surinkta pakankamai neabejotinų J. A. kaltę patvirtinančių įrodymų, dėl ko administracinio teisės pažeidimo byla pastarosios atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Tuo pačiu pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo bylą tikslinga grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdymo Administracinės veiklos skyriui tyrimui atlikti, siekiant nustatyti ir administracinėn atsakomybėn patraukti pažeidimus padariusį asmenį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, nesant šių administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėties.
Nutarimui įsiteisėjus, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą (ROIK: 16058878691) išsiųsti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui tyrimui atlikti, siekiant nustatyti ir administracinėn atsakomybėn patraukti pažeidimą padariusį asmenį.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.