- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-05
- Bylos Nr.
- 1-21-737/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00762-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- M. B., D. G.
- Civilinis ieškovas
- E. T.
- Advokatai
- Žilvinas Kalinauskas, Eugenijus Senovaitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
- 1.2.4.6.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
M B, asm.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 kl. išsilavinimo, nedirbantis, mokėsi (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų švietimo centro 12 kl., gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
2011-06-23 Kauno m. apyl. teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284str.1d. 11 mėn. laisvės apribojimu, bausmę atlikęs;2012-12-07 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 253 str. 1 d., 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, ir
D G, asm.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinami padarę nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 2d. 8 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. ir D. G., veikdami bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, 2011 m. rugpjūčio 27 d. apie 03:30 val. viešoje vietoje – Jonavos rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos, esančios Žeimių g. 9, Jonavoje, teritorijoje, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, be jokios dingsties dėl chuliganiškų paskatų užpuolė E. T., o šiam pradėjus bėgti, jį paviję tyčia M. B. sudavė mažiausiai keturis smūgius koja nukentėjusiajam E. T. į dešinę galvos sritį, dešinį šoną, o tuo pat metu D. G. sudavė nukentėjusiajam mažiausiai keturis smūgius koja į kairę galvos sritį, kairį šoną, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. T. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus veide, krūtinėje, pilve, viršutinio žandikaulio dešinės pusės VII danties lūžį, krūtinės dešinės pusės X, kairės pusės VIII-IX šonkaulių lūžius, tuo tyčia iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė E. T. sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino iš dalies. Patvirtino, kad taksi automobiliu su M. B. važiuodami iš baro paprašė taksisto sustoti, nes norėjo prie Meno mokyklos parkelyje nusišlapinti. Tarp jų ir nukentėjusiojo bei jo draugų kilo konfliktas. Jis pirmas nurodytus vaikinus užkalbino, nes buvo ankščiau matęs kaip jie bendravo su jo draugais, tačiau vaikinai negražiai atsakė, rėkaut pradėjo, kad kažkas kažkur ten šlapinasi. Prasidėjus konfliktui vienas iš vaikinų jį pastūmė, jis atsitrenkė į E. T., kuris pradėjo jį pulti. M. B. atitraukė D. G. iš konflikto, tačiau nukentėjusysis jam dar kelis smūgius trenkė į veidą. Jiems su M. B. įsėdus į taksi automobilį, nuvažiavo susitikti su draugais. Vėliau su draugais važiuojant pro biblioteką, pamatė einantį nukentėjusįjį E. T., matė, kad jie buvo jau tik dviese, todėl taksistui liepė sustoti. D. G. nurodė, kad jis buvo įsižeidęs, todėl pribėgo prie E. T., ir iš keršto sudavė kelis smūgius. M. B. pribėgęs jį, D. G., atitraukė ir jie pasišalino. Jis sudavė nukentėjusiajam ne daugiau 4 smūgių kojomis į šoną ir į galvą. D. G. neigia, kad M. B. ir kiti kartu važiavę vaikinai naudojo E. T. atžvilgiu fizinį smurtą. Neigia, kad buvo privažiavęs antras taksi automobilis.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. kaltu neprisipažino. Patvirtino, kad su D. G. taksi važiuojant iš baro prie Meno mokyklos sustojo nusišlapinti. Būdamas už suolelio išgirdo, kad vyksta konfliktas, pamatė, kad E. T. trenkė D. G. į veidą. Tada pribėgo jis, paklausė, kas darosi, atitraukė D. Jis pats su niekuo nekonfliktavo. Taksi automobiliu su D. G. nuvažiavo susitikti su draugais, su kuriais kartu važiuojant pro viešąją biblioteką D. G. pamatęs nukentėjusįjį, liepė taksistui sustoti. D. G. išlipo iš automobilio ir nubėgo link nukentėjusiojo. Jis, M. B., pasileido bėgti paskui. Užbėgęs už bibliotekos atsitraukė D. G. nuo nukentėjusiojo. Ką jam D. G. darė, nematė. Pats jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, nesikeikė.
Be kaltinamųjų parodymų jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, bei kitų byloje išanalizuotų įrodymų visetu.
Nukentėjusysis, civilinis ieškovas E. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011m. rugpjūčio mėn., naktį jam su draugais stovint automobilių aikštelėje, kaltinamieji išlipę iš taksi automobilio, žodžiais pradėjo kabinėtis. Jie pradėjo gąsdint, klausti ar pažįsta, ar seniai yra „mokėjęs“. Visa tai peraugo į konfliktą, kurio metu su kaltinamaisiais apsistumdė. Niekam jokie smūgiai suduoti nebuvo. Kai jis liko tik su M. L., prie Jonavos bibliotekos privažiavo 2 taksi automobiliai, iš kurių išlipę žmonės pradėjo jį vytis. Vidiniam bibliotekos kiemelyje jį pagavo. D. G., M. B. ir kiti nepažįstami asmenys jį pargriovė ant žemės ir pradėjo spardyti. D. G. sudavė po 2 smūgius kojomis į kairę galvos pusę ir į kairės pusės šonkaulius. M. B. koja sudavė 3 smūgius į dešinę galvos pusę ir 1 smūgį į dešinės pusės šoną. Smūgius sudavė ir kiti nepažįstami vaikinai.
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis E. T. parodė automobilių stovėjimo aikštelę, kur 2011 m. rugpjūčio 27 d, apie 03.00 val. sustojo taksi automobilis iš kurio išlipę M. B. ir D. G. su sukonfliktavo. Parodė vietą, prie Jonavos rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos jį užpuolė ir sumušė M. B., D. G. ir nenustatyti asmenys (1 t. b.l. 26-29).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais nustatyta, kad nukentėjusysis E. T. atpažino D. G. ir M. B. kaip asmenis, kurie 2011-08-27 apie 03.00 val. prie viešosios bibliotekos, Žeimių g. 9, Jonavoje, jį sumušė (l t. b.l. 30-33).
Liudytojas M. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jam su nukentėjusiuoju bei kitais draugais būnant parkelyje, taksi automobiliu atvažiavo kaltinamieji, su kuriais įvyko konfliktas, vėliau jam ir E. T. einant link namų iš netoliese sustojusio taksi automobilio išlipę kaltinamieji juos puolė. E. T. nubėgo už bibliotekos, kaltinamieji – paskui jį. Kaip E. T. buvo suduoti smūgiai liudytojas nematė, tačiau po užpuolimo priėjęs pamatė, kad E. T. sunkiai sužeistas. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. teisiamojo posėdžio metu perskaičius M. L. duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus, liudytojas patvirtino, kad aikštelėje prie banko prie jų sustoję kaltinamieji pirmi pradėjo įžūliai kištis į jų pokalbį, po įvykusio susistumdymo, jie išvažiavo, einant namo prie Viešosios bibliotekos berūkydami pamatė, į meno mokyklos kiemo įvažiavimą įvažiavusius ir sustojusius du taksi automobilius iš kurių išlipę būrys jaunuolių ėjo į jų pusę. Jų buvo apie aštuonis. Tarp jaunuolių buvo M. B. su D. G.. Suprato, kad jaunuoliai atvyko atkeršyti už įvykusį prie banko konfliktą. E pamatęs atvykusius vaikinus pasileido bėgti. Matė, kaip E nusivijo M. B., D. G. ir dar kažkas iš jaunuolių būrio. Jis pats atsistojo ir tuomet likę iš to būrio jaunuoliai puolė jį mušti (1 t., b.l. 111).
Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis kaltinamuosius vežė taksi automobiliu nuo baro „Arma“. Aikštelėj prieš banką, paprašė sustot. Sustojimo priežasčių nesuprato. Aikštelėj buvo grupė vaikinų, prie kurių nuėjo kaltinamieji, užtruko apie 10 minučių. Liudytojas patvirtino, matęs, kad vaikinai stumdėsi, tačiau nesuprato kas išprovokavo konfliktą. Grįžę, prašė vežt prie Beliajavo mokyklos, ten į automobilį įsėdo dar 2 vaikinai ir paprašė nuvežti iki Meno mokyklos. Meno mokyklos kieme apsidairę pasakė, kad „nieko nėra“, liepė važiuoti atgal, o po to pamatę kažką, paprašė sustoti ir išlipę iš automobilio nusivijo. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. teisiamojo posėdžio metu perskaičius V. K. duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus, liudytojas patvirtino, kad kaltinamieji tik įsėdę į taksi automobilį nebuvo apsisprendę kur nori važiuoti, tikslaus adreso nenurodė. Pradžioje prašė vežti prie naktinės parduotuvės, tačiau pamatę parkelyje prie Meno mokyklos vaikinus, nurodė sustoji ir jų laukti. Grįžę po susistumdymo liepė vežti link Jaunimo mokyklos, kur į jo automobilį įsėdo dar 3 vaikinai. Liepė vežti prie Meno mokyklos, kur pamatę ant suoliuko, prie Viešosios bibliotekos sėdinčius vaikinus visi išlipo iš automobilio nubėgo link sėdinčiųjų. Matė, kad vienas iš vaikinų buvusių prie bibliotekos, nubėgo link parduotuvės „Super Neto", o vienas liko stovėti ir kalbėjosi su jo keleiviais. Matė kaip vaikinui sudavė pora smūgių ranka į galvos sritį, po to vaikinas pasileido bėgti link Kosmonautų g. Jo niekas nesivijo. Kaip tik tuo metu nuo miesto centro pusės važiavo policijos automobilis, tuomet vaikinai nubėgo link „Super Neto" parduotuvės (lt. b.l. 113-114).
Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. teisiamojo posėdžio metu perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesį po vidurnakčio, iš dispečerės gavo pranešimą, vykti iki „Armos" baro, kur į jo vairuojamą automobilį įsėdo trys vaikinai. Vienas iš vaikinų paprašė luktelti, kadangi kitas vaikinas tuo metu kalbėjo mobiliu telefonu. Iš pokalbio suprato, kad vaikinas teiravosi savo pašnekovo, kur šis randasi ir liepė jam važiuoti į aikštelę už Meno mokyklos. Nuo baro vežė tris vaikinus. Nuvažiavus už Meno mokyklos į jo automobilį įsėdo dar du nepažįstami jam vaikinai ir liepė važiuoti Žeimių gatvės link. Priartėjus prie Žeimių gatvės, prieš biblioteką, ant suoliuko pamatė 3 nepažįstamus vaikinus, kurie rūkė, kalbėjosi. Jo vairuojamame automobilyje sėdėję vaikinai pasakė: „Šitie, varom" ir išlipę iš automobilio greitai pasileido bėgti link buvusių vaikinų. Tuo metu nuo žiedinės sankryžos pamatė atvažiuojantį „Modesta" įmonės taksi automobilį, kuris sustojo prie įvažiavimo į Meno mokyklą, iš jo išlipo 4-5 vaikinai, taip pat pasileido bėgti link viešosios bibliotekos. Prieš išvažiuojant matė, kad vaikinai buvę prie bibliotekos: du iš jų pasileido bėgti link pašto, o trečiasis liko stovėti. Prie stovinčio vaikino pribėgo trys vaikinai, o likusieji bėgo paskui kitus 2 bėgančius link pašto. Matė, kad iš taksi išlipę 3 vaikinai kojomis spardė prie bibliotekos vieną vaikiną, pastarasis nesipriešino. Kiti trys vaikinai (muštynių iniciatoriai) nubėgo link pašto. Po maždaug 3-4 minučių prie bibliotekos privažiavo policijos automobilis (lt., b.l. 115-116).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 3213/11(02) nustatyta, kad E. T. konstatuotos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai veide, krūtinėje, pilve, viršutinio žandikaulio dešinės pusės VII danties lūžis, krūtinės dešinės pusės X, kairės pusės VIII-IX šonkaulių lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2011-08-27. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktais. Sužalojimas visumoje vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (lt.b.l. 36-37).
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad M. B. parodė vietą šalia suoliuko esančio šalia J.Miščiukaitės vardo meno mokyklos, Jonavoje, kur 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje jis susimušė su nepažįstamu vaikinu (lt. b.l. 139-141).
Įrodymų įvertinimas. Kvalifikavimo motyvai ir išvados
Kaltinamieji M. B. ir D. G. neginčija tų aplinkybių, kad 2011 m. rugpjūčio 27 d. apie 03:30 val. tarp jų ir nukentėjusiojo bei jo draugų prie Meno mokyklos įvyko konfliktas, kad vėliau D. G. pasivijęs nukentėjusįjį E. T., jį sumušė. Tačiau jie neigia, kad pirminio konflikto iniciatoriais buvo jie patys, kad E. T. sužalojo bendrininkų grupėje. Anot kaltinamųjų, D. G. veikė vienas, norėdamas E. T. atkeršyti, o M. B. vijosi D. G., neva, norėdamas atitraukti nuo nukentėjusiojo. Šiais kaltinamųjų parodymais teismas netiki, dėl žemiau išvardintų priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusysis E. T. apklausiamas nurodė, kad būtent kaltinamieji buvo pirminio konflikto iniciatoriais, tai yra būtent jie, išlipę iš taksi automobilio, pradėjo įžūliai kalbėti ir kabinėtis prie nukentėjusiojo ir jo draugų. Teismas neturi pagrindo šiais nukentėjusiojo parodymais netikėti, juolab, kad juos patvirtina ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. O būtent: M. L. patvirtino, kad kaltinamieji pirmieji įžūliai įsikišo į jų pokalbį; taksi automobilio vairuotojas V. K. nurodė, kad pradžioje kaltinamieji įlipę į taksi automobilį nebuvo apsisprendę net kur važiuos, o pamatę prie Meno mokyklos susibūrusius jaunuolius, liepė sustoti prie jų. Kritiškai vertinti kaltinamųjų parodymai, kad prie Meno mokyklos jie sustojo, nes norėjo nusišlapinti. Šios aplinkybės kaltinamieji neminėjo ikiteisminio tyrimo metu, jos nepatvirtina ir taksi automobilio vairuotojas. Be to kaltinamieji buvo tik ką išėję iš baro, kuriame galėjo patenkinti nurodytus savo poreikius. Tačiau nepaisant to, jie naktį vairuotojo paprašė sustoti būtent toje vietoje, kur buvo žmonių. Taigi toks kaltinamųjų elgesys, jį įvertinus sistemiškai su kitais teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, parodo, kad jau prašydami vairuotojo sustoti, kaltinamieji turėjo tikslą ne nusišlapinti, o kontaktuoti su nukentėjusiuoju ir jo draugais. Atmestini kaltinamųjų argumentai, kad jie nebūtų inicijavę konflikto su jaunuoliais, kurių buvo daugiau nei jų. Nukentėjusysis E. T. paaiškino, kad nors jų buvo daugiau, tačiau jie nestovėjo viename būtyje, buvo išsiskirstę parkelyje. Taigi, dėl nurodytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad byloje pilnai įrodyta, jog pirminio konflikto iniciatoriais buvo būtent kaltinamieji.
Kaltinamieji taip pat neigia, kad jie buvo iš anksto susitarę ir veikė bendrininkų grupėje. Šiuos jų parodymus paneigia nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. Nukentėjusysis patvirtino, kad smūgius sudavė tiek M. B., tiek D. G., tiek kiti nenustatyti asmenys. Liudytojas D. V. patvirtino, kad jis nuo Armos baro tris vaikinus prie Meno mokyklos nuvežė būtent po to, kai pokalbio telefonu metu jiems buvo nurodyta susitikimo vieta. Atvažiavus prie jų prisijungė dar 2 vaikinai, o pamatę ant suolelio prie viešosios bibliotekos sėdinčius jaunuolius pasakė: „Šitie, varom" ir išlipę iš automobilio greitai pasileido bėgti link sėdinčiųjų. Netrukus prie jų prisijungė kitu taksi automobiliu atvykę 4-5 vaikinai. Nors liudytojas negalėjo atpažinti nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiųjų, tačiau teismui nekyla abejonių, kad prie viešosios bibliotekos sėdėję vaikinai buvo E. T. ir M. L.. Tai patvirtina ir nukentėjusiojo bei liudytojo M. L. parodymai. Be to ir liudytojas V. K. patvirtina, kad jo atvežti 5 jaunuoliai pamatę prie viešosios bibliotekos sėdinčius jaunuolius, juos nusivijo. Taigi, liudytojų D. V., V. K., M. L. parodymai patvirtina E. T. parodymus, kad kaltinamieji veikė bendrai. Nors liudytojai kaip kaltinamieji sudavė smūgius E. T. ir nematė, tačiau šią aplinkybę nurodo nukentėjusysis E. T., patvirtindamas, kad jį bendrais veiksmais sužalojo M. B. ir D. G., veikdami bendrininkų grupėje su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Taigi, ištirti įrodymai paneigia kaltinamųjų parodymus apie tai, kad neva jie buvo tik dviese, ir M. B. bėgo paskui D. G. tik tam, kad jį sustabdytų. Kad D. G. veikė ne vienas, patvirtina ir E. T. nustatyti kūno sužalojimai, jų lokalizacija. E. T. konstatuotos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai veide, krūtinėje, pilve, viršutinio žandikaulio dešinės pusės VII danties lūžis, krūtinės dešinės pusės X, kairės pusės VIII-IX šonkaulių lūžiai (l t.b.l. 36-37). D. G. teigia sužalojęs E. T. vienas, spirdamas jam ne daugiau 4 smūgius, tačiau E. T. padaryti sužalojimai skirtingose kūno šonuose, lūžę 3 šonkauliai, dantis, sumuštas veidas. Pasak liudytojų M. L., D. V., netrukus prie bibliotekos privažiavo policijos automobilis, taigi, niekas kitas per tą laiką, išskyrus kaltinamuosius ir jų bendrininkus, sužaloti nukentėjusiojo nebūtų spėjęs. Kaltinamieji nusikalstamą veiką įvykdė veikdami bendrininkų grupėje, todėl jie abu yra atsakingi ne tik už atskirai kiekvieno suduotus veiksmus, bet už visas kilusias pasekmes.
Atmestini kaltinamojo D. G. gynėjo argumentai dėl to, kad nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklūs. Priešingai, nukentėjusysis E. T. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai paaiškino visas įvykio aplinkybes, jas patvirtino ir teisme. E. T. nurodė, kad nors pirminio konflikto prie banko metu ir kaltinamųjų nepažinojo, tačiau po sužalojimo sužinojo jų vardus ir pavardes iš draugų. E. T. nurodė, kad prieš jį sužalojant jis atpažino M. B. ir D. G., kaip asmenis, su kuriais prie banko buvo kilęs konfliktas. Vėliau šiuos asmenis jis atpažino ikiteisminio tyrimo metu atliekant asmenų parodymą atpažinti iš fotonuotraukų. E. T. draugas M. L. patvirtino, kad jau pirminio konflikto prie banko metu jis žinojo M. B. ir D. G. pavardes. Taigi, nurodytos aplinkybės teismui ne tik, kad nekelia abejonių nukentėjusiojo parodymų patikimumu bet priešingai – patvirtina jų nuoseklumą ir ryšį su kitais ištirtais įrodymais. Todėl teismas tiki nukentėjusiojo parodymais ir jais grindžia nuosprendžio išvadas, o kaltinamųjų D. G. ir M. B. prieštaringais parodymais tiki tik toje dalyje, kiek jie neprieštarauja kitiems teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams.
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas. Šią veiką kvalifikuojanti aplinkybė yra įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).
Kaltinamieji bei jų gynėjai ginčija aplinkybę, kad E. T. sužalojo iš chuliganiškų paskatų. D. G. tvirtina, kad E. T. jis sužalojęs iš keršto, tai yra iš asmeninių priežasčių, todėl veiką kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos inkriminuotas nepagrįstai. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad E. T. iki konflikto prie banko būtų pažinojęs kaltinamuosius. Taip pat nenustatyta, kad E. T. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kuriais provokuotų kaltinamuosius. E. T. pirmas nepuolė kaltinamųjų, jiems negrasino, taigi nebuvo konflikto iniciatorius. Priešingai, ištirtos aplinkybės patvirtina, kad būtent kaltinamieji provokavo konfliktą: be jokios priežasties naktį sustojo prie nukentėjusiojo bei jo draugų, įžūliai kišosi į pokalbį. Nebuvo nustatyta, kad E. T. būtų sužalojęs ar kitaip išprovokavęs bent vieną iš kaltinamųjų ar kitų aplinkybių, dėl kurių kaltinamieji E. T. galėtų keršyti. Todėl teismas sprendžia, kad E. T. sužalotas būtent iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamieji nuo pat pradžių įsikišdami į nukentėjusiojo ir jo draugų pokalbį ieškojo preteksto konfliktui, o nukentėjusiajam pasipriešinus, tai panaudojo kaip dingstį jį sužaloti. Tokie kaltinamųjų veiksmai negali būti vertinami kaip asmeninės paskatos, nes jie rodo aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, moralės ir elgesio normų niekinimą. Konkrečiu atveju M. B. ir D. G. elgesys vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Todėl teismas sprendžia, kad veiką kvalifikuojanti aplinkybė – chuliganiškos paskatos - abiems kaltinamiesiems inkriminuota teisingai.
Taigi teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje pilnai įrodyta, kad M. B. ir D. G., veikdami bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2011 m. rugpjūčio 27 d. apie 03:30 val. viešoje vietoje – Jonavos rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos, esančios Žeimių g. 9, Jonavoje, teritorijoje, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, be jokios dingsties dėl chuliganiškų paskatų užpuolė E. T., ir suduodami jam smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, tyčia nesunkiai sutrikdė E. T. sveikatą. Ši kaltinamųjų veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. kvalifikuota teisingai.
Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia. Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis atlygino turtinę žalą padarytą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos taip pat tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje.
D. G. teisiamas pirmą kartą (2t.,b.l.24), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2t.b.l.25), Jonavos psichikos sveikatos centro priežiūroje dėl psichikos ligos ir priklausomybės ligos neįrašytas, nesilankė (2t., b.l. 26), šeimos neturi, niekur nedirba, nesimoko.
M. B. teisiamas trečia kartą, be to 2013-02-27 buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 str. 1d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis neįsiteisėjęs. Galiojančių administracinių nuobaudų M. B. neturi (l t.b.l. 159), Jonavos psichikos sveikatos centro priežiūroje dėl psichikos ligos ir priklausomybės ligos neįrašytas, nesilankė (lt. b. l.160). Iki suėmimo M. B. mokėsi, Jonavos suaugusiųjų švietimo centro charakterizuojamas teigiamai (lt. b.l. 162). Šeimos neturi. Šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad abiem kaltinamiesiems skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. D. G. skirtina bausmė švelnesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, jis kritiškai vertina savo elgesį, kad kaltinamojo veikoje yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Todėl D. G. bausmės vykdymas atidedamas. Tuo tarpu atsižvelgiant į M. B. asmenybę, į tai, kad jo veikoje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra tik sunkinanti aplinkybė, taip pat į kitas paminėtas aplinkybes, teismas neturi pagrindo daryti išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl M. B. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Atsižvelgiant į tai, kad neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (2013-02-27) M. B. paskirta bausmė yra subendrinta su 2012-12-07 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu M. B. paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės atėmimo bausme, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šioje proceso stadijoje bausmės nebendrinamos.
Nukentėjusysis E. T. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas priteisti iš kaltinamųjų M. B. ir D. G. po 50 litų iš kiekvieno nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti; po 10000 litų iš kiekvieno nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti bei po 150 litų proceso išlaidoms atlyginti.
Ieškinyje E. T. nurodė, kad gydydamas sužalojimo metu nuskeltą dantį patyrė 100 litų turtinę žalą. Šiuos pinigus turėjo sumokėti už danties gydymą. Tai patvirtina prie ieškinio pridėtas 2011-09-01 kasos pajamų orderis (1t.b.l.24.) Be to ieškinyje nurodo, kad kaltinamųjų veiksmai ir atsiradusios pasekmės jį labai paveikė psichologiškai ir emociškai, užpuolimas sukėlė didelį fizinį skausmą. Po užpuolimo patyrė emocinį sukrėtimą ir šoką, jis pasijuto pažemintas buvo priverstas lankytis gydymo įstaigose, buvo subjaurotas jo veidas, kas įtakojo apsunkintą jo bendravimą su aplinkiniais bei klientais darbe. Po sumušimo sutriko miegas, padidėjo nerimas, atsirado baimės ir nesaugumo jausmas dėl ateities. Teisiamojo posėdžio metu E. T. civilinį ieškinį palaikė, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamasis D. G. ieškinį pripažino iš dalies. Pripažino dalyje dėl turtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimo. Dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad pripažįsta ieškinį tik 2500 litų sumoje. M. B. civilinio ieškinio nepripažino.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo pagrįstas nukentėjusiojo E. T. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada bei kasos pajamų orderiu, ambulatorinės kortelės kopija, todėl tenkinamas pilnai.
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies. Ieškinys pagrįstas E. T. parodymais, liudytojo M. L. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada. Akivaizdu, kad dėl tyčinių, įžūlių, smurtinių kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas sprendžia, kad E. T. ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės teismui duoda pakankamą pagrindą padaryti išvadai, kad E. T., dėl kaltinamųjų jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala nukentėjusiai padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga atsiranda ją padariusiam asmeniui (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji žalą padarė veikdami tiesiogine tyčia; kaltinamųjų turtinė padėtis sunki: jie niekur nedirba, neturi pajamų, turto (1t.b.l.164-167; 2t.b.l.28-31); padaryta turtinė žala 100 Lt; nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
M. B. ir D. G. veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje, todėl pagal prezumpciją jų prievolė atlyginti žalą yra solidari (CK 6.6. str. 3 d.), tačiau įstatymas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6. str. 4 d.), taip pat remiantis CK 6.23 str. nuostatomis, solidariosios prievolės kreditorius gali pareikšti ieškinį skolininkui tik dėl šio skolininko dalies išieškojimo. Taigi teismas, remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, kad E. T. ieškinyje reikalauja, kad kaltinamieji prievolę vykdytų skyrium, iš kaltinamųjų M. B. ir D. G. priteistina E. T. naudai po 50 litų iš kiekvieno turtinei bei po 3000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis E. T. pateikė įrodymus, kad jis turėjo 300 litų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti, prašo šias išlaidas priteisti lygiomis dalimis iš kaltinamųjų. Nukentėjusiojo prašoma priteisti suma atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos priteistinos po 150 litų iš kiekvieno kaltinamojo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 629, 04 litų turtinės žalos atlyginimo (lt., b.l. 83-93). 2012-05-28 mokėjimo nurodyme, nurodyta, kad D. G. atlygino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui turtinę žalą 629,04 litų ( lt., b.l. 108; 110). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, procesas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareikšto ieškinio nutraukiamas (BPK107 str.)
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 1073, 73 litų turtinės žalos atlyginimo (lt., b.l. 100-101). 2012-05-28 mokėjimo nurodyme, nurodyta, kad D. G. atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinę žalą 1073, 73 litų ( lt., b.l. 107). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, procesas dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto ieškinio nutraukiamas (BPK107 str.)
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-303, 308 str. teismas,
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoneriems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. B. kardomosios priemonės nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.
D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems ) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. G. atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. G. kardomosios priemonės nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo M. B., asm.k. (duomenys neskelbtini) E. T., gim. 1986 m., naudai 50 Lt (penkiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti, 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti bei 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš kaltinamojo D. G., asm.k. (duomenys neskelbtini) E. T., gim. 1986 m., naudai 50 Lt (penkiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti, 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti bei 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Procesą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštų civilinių ieškinių nutraukti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Jonavos rajono apylinkės teismą.