- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-19
- Bylos Nr.
- 1A-12-332-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-2-00080-2009-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Irena Ivanovienė
- Nuteistasis
- A. V.
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. V.
- Advokatai
- Algirdas Milašauskas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-21 nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 50 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 2 d. bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, galutinė bausmė A. V. paskirta laisvės atėmimas 9 mėnesiams ir 40 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 3 mėn., įpareigojant A. V. per visą tą laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d., 71 str., 75 str. 2 d. A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 8 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl 319493,75 Lt turtinės žalos atlyginimo patenkinimą perduodant civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 386498,38 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.
A. V. laikinas nuosavybės teisės apribojimas į statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r. paliktas galioti iki teismo įsiteisėjusiu sprendimu bus išnagrinėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atsakovui A. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. vasario 14 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrovės direktoriui V. K. surašius 2008 m. vasario 14 d. statybos rangos sutartį, laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 14 d. iki 2008 m. vasario 15 d., tiksliau tyrimu nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau tyrimu nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – 2008 m. vasario 14 d. statybos rangos sutartį, grafoje „Užsakovas“, ties spausdintu tekstu „Generalinis direktorius A. K.“ pasirašydamas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį direktorių A. K., sudarė su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ statybos rangos sutartį dėl komercinės-gyvenamosios paskirties pastato dalies statybos (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, šį žinomai suklastotą dokumentą – 2008 m. vasario 14 d. statybos rangos sutartį – laikė, gabeno bei panaudojo, vieną sutarties egzempliorių 2008 m. vasario 15 d., tiksliau tyrimu nenustatytą valandą, pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), direktoriui V. K., o kitą sutarties egzempliorių ne vėliau kaip 2009 m. kovo 10 d. pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), generaliniam direktoriui A. K., tuo padarydamas didelę žalą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.
Be to, A. V. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas pagal 2008 m. balandžio 29 d. atstovavimo sutartį ir žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra du akcininkai, bendrininkų grupėje kartu su G. Ž., būdamas nusikaltimo kurstytoju ir vykdytoju, 2008 m. gegužės 12 d. sukurstė G. Ž. įvykdyti netikro dokumento pagaminimą ir panaudojimą, o būtent 2008 m. gegužės 12 d. tyrimo metu nenustatytą valandą, advokatų I. M., A. V., V. K. kontoroje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, kompiuteriu ir spausdintuvu pagamino netikrą dokumentą – 2008 m. gegužės 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko G. Ž. sprendimą Nr. 1, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas, kad G. Ž. yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), akcininkas ir kad G. Ž. priėmė sprendimą nuo 2008 m. gegužės 12 d. atleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę direktorę L. Č. iš pareigų ir nuo 2008 m. gegužės 13 d. paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore J. U. bei žodžiu įkalbėjo G. Ž. pasirašyti šiame žinomai netikrame dokumente ir jį pateikti VĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistravimui dėl vadovo atleidimo iš pareigų ir naujo vadovo J. U. paskyrimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-21 apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nes jis pasirašydamas statybos rangos sutartį ir duodamus teisinius patarimus dėl vienintelio akcininko G. Ž. priimto sprendimo Nr. l parengimo nepadarė nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. ir l d.
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. nurodo, kad jis su skundžiamu nuosprendžiu, pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės ir jam paskirta bausme nesutinka. Apelianto nuomone, teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės, nes tikrosios aplinkybės ir bylos duomenys visiškai nepatvirtina jo kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Nagrinėdamas bylą teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo organų surinktais duomenimis, kuriuose yra esminių prieštaravimų, todėl teismas nebuvo pilnai objektyvus ir nepriklausomas, o tai pažeidė jo teisės, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 5 d. Apelianto nuomone, skundžiamame nuosprendyje nurodyti bylos duomenys pilnai nepatvirtina jo kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, tačiau teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas materialinės ir procesinės teisės normas, jais grindžia jo kaltę. Apelianto įsitikinimu, teismas išnagrinėjo jo bylą su išankstine apkaltinimo nuostata, todėl procesas nebuvo sąžiningas.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo teismo posėdyje pasakytų argumentų dėl byloje esančių neteisėtu pagrindu paimtų rašytinių dokumentų - įrodymų, kuriuos ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnai rinko (duomenys neskelbtini) miesto ir apygardos teismuose išnagrinėtose kitose civilinėse bylose: 2008-05-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko G. Ž. sprendimo Nr. l originalas iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas 2008-05-06 atsiliepimas į 2008-04-18 ieškinį, 2008-05-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. U. pareiškimas, 2008-05-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko G. Ž. sprendimas Nr. l originalas, 2008-04-29 atstovavimo sutartis tarp G. Ž. ir advokato A. V., iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas 2008-05-10 G. Ž. ieškinys dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, 2008-05-12 atstovavimo sutartis tarp G. Ž. ir advokato A. V., iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas 2008-02-08 III asmens G. Ž. atskirasis skundas. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra galimybės nustatyti, kokiu juridiniu pagrindu buvo atlikti išvardytų dokumentų poėmiai. Todėl šie poėmiai neteisėti, ir šių dokumentų apžiūros metu konstatuoti duomenys, o taip pat dokumentų techniniai tyrimai bei jų rezultatai traktuotini kaip neleistini baudžiamosios bylos duomenys, nepripažintini tinkamais įrodymais, nes gauti neteisėtu būdu, pažeidžiant nustatytas taisykles baudžiamajame procese.
Apeliantas skunde pažymi, kad civilinėje byloje, kurioje dalyvavo jis (apeliantas), L. Č. pateikė 2008-05-20 dubliką su akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopija, ant kurios yra G. Ž. įrašas apie pinigų iš S. B. neva gavimą. Šie duomenys patvirtina G. Ž. teiginį, kad jis (apeliantas) 2008-05-12, kada buvo surašytas vienintelio akcininko sprendimas Nr. l, neturėjo duomenų, jog Ž. gavo pinigus iš B. už akcijas bei jo (apelianto) teiginius apie tai, kad jam (apeliantui) nebuvo žinoma apie kitą sutarties egzempliorių su prierašu apie pinigų gavimą, taip pat patvirtina tai, kad 2008-05-12 surašytas sprendimas Nr. l, kuriame nurodytas vienintelis akcininkas - nėra klastotė. Apelianto įsitikinimu, teismas jo nurodytų rašytinių bylos duomenų neanalizavo ir nepasisakė dėl jų pripažinimo leistinais ir tinkamais įrodymais, todėl padarė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1 d., 4 d., 5 d. nuostatų pažeidimus.
Apeliantas pažymi, kad nagrinėdamas bylą dėl 2008-05-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko G. Ž. sprendimo Nr. l suklastojimo, teismas nuosprendžiu nepagrįstai konstatavo aplinkybę (padarė išvadą), neva jis pripažino teismo posėdyje savo objektyviai atliktus veiksmus t.y., kad minimą dokumentą atspausdino ir pateikė G. Ž. advokatų kontoros patalpose. Apeliantas teigia, kad tokių parodymų jis nedavė ir šios aplinkybės nėra pripažinęs. Nurodo, kad teismo posėdžio metu jis paaiškino, jog konsultavo G. Ž. dėl 2005-07-04 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir jos sukeltų teisinių pasekmių, bet nespausdino ir nekurstė G. Ž. surašyti 2008-05-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko G. Ž. sprendimo Nr. l. Teismas konstatuodamas, kad neva jis žinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra du akcininkai ir sąmoningai bei tyčia suklastojo bei kurstė suklastoti vienintelio akcininko sprendimą Nr. l, remiasi ta aplinkybe, kad jam buvo pateikta galiojanti 2005-07-04 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurią tik vėliau buvo bandoma nuginčyti teisme. Apeliantas nurodo, kad 2005-07-04 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 4 p. nurodyta, jog pirkėjas įgyja nuosavybės teisę į akcijas ir tuo pačiu įgyja bendrovės įstatuose bei Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme numatytas akcininko teises, įvertinus šios sutarties 3 str. 2 d. numatytus įsipareigojimus, nuo visiško apmokėjimo už akcijas dienos, ir ši sutarties nuostata leido jam (apeliantui) padaryti išvadą, kad antru akcininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ tampama tik visiškai atsiskaičius už perkamas akcijas. Konsultacinio pokalbio su G. Ž. metu jam pateiktoje sutartyje nebuvo jokių įrodymų apie tai, ar atsiskaityta su G. Ž. už akcijas ar ne. G. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismų posėdžiuose nuolat tvirtino aplinkybę, kad jam (apeliantui) paaiškino, jog už akcijas jis apmokėjimo nėra gavęs. Būtent šios aplinkybės leido jam (apeliantui), kaip G. Ž. teisiniam patarėjui, daryti išvadą, kad G. Ž. iki akcijų pilno apmokėjimo yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Nurodo, kad iš byloje esančio 2008-05-20 (duomenys neskelbtini) apygardos teismui adresuoto dubliko, prie kurio pridėta 2005-07-04 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis su įrašu apie neva atsiskaitymą su G. Ž. už perkamas akcijas, matyti, kad informaciją apie tai, jog G. Ž. nėra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, jis (apeliantas) objektyviai sužinojo vėliau nei konsultavo G. Ž.. Teigia, kad teismo išvadą, jog dokumentą jis atspausdino asmeniškai, patvirtinančių objektyvių duomenų byloje taip pat nėra. Tą aplinkybę objektyviai patvirtina ir atlikti tyrimai bei surašytos specialistų išvados. Apelianto nuomone, objektyvių duomenų apie jo tyčinę veiką, siekiant padaryti inkriminuotą nusikaltimą, byloje nėra.
Nuteistasis A. V. nurodo, kad analizuojant Lietuvos Respublikos BK 300 str. taikymą teismų praktikoje, darytina išvada, jog šiuo atveju 2008-02-14 statybos rangos sutartis yra dokumentas, už kurio suklastojimą gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau sutartis gali būti laikoma suklastota tik tada, kai joje įtvirtinami objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, turintys reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimu. Šiuo atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų – projektavimo sąlygų sąvado, statinio techninio projekto, statybos leidimų, statinio nuosavybės pažymėjimo, 2006-08-20 jungtinės veiklos sutarties 1.1 p., 2006-08-20 preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 1.2 p., 2006-02-15 statybvietės priėmimo-perdavimo akto, 2006-02-14 statybos rangos sutarties, 2008-02-14 statybos rangos sutarties, statybos darbų žurnalo – matyti, kad viena sandorio šalimi „Užsakovu“ galėjo būti tik juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o rangovu juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo statybos leidimą subnuomojamame žemės sklype statyti pastatą. Tai patvirtina žemės subnuomos sutartis, statinio projektas, parengtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, statybos leidimas, išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. 2006-08-20 jungtinės veiklos sutarties 1.1 p. numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketina statyti ir įrengti komercinės paskirties pastatą. Iš preliminarios sutarties 1.2. p. 1 pp. matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduos turtą už 400000 Lt plius atliktų statybos-rangos darbų vertė statant pastatą. Iš šios sutarties galima daryti išvadą, kad statybos darbus vykdys būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, o perkant pastatą šios išlaidos bus atlygintos. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto 2008-02-27 ir PVM sąskaitų-faktūrų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko statybines medžiagas statomam objektui ir vežė į statybos vietą (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Statybos darbų žurnalas vedamas statytojo (Užsakovo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu rodo, kad statybos darbai vyko pagal pasirašytą statybos rangos sutartį, o visos aukščiau išvardintos aplinkybės visumoje patvirtina tą faktą, kad 2008-02-14 statybos rangos sutartimi sukurti statybos rangos santykiai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo realūs ir atitiko šalių valią bei tai, kad 008-02-14 statybos rangos sutartimi yra įtvirtinti objektyvią tikrovę atitinkantys duomenys. Apeliantas nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati pripažino, jog visi darbai atlikti pagal 2008-02-14 statybos rangos sutartį, atitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus ir atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kadangi šia sutartimi sukurtą rezultatą – nebaigtą statyti pastatą VĮ „(duomenys neskelbtini)“ įregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Apeliantas mano, kad iš išvardintų aplinkybių galima daryti vienareikšmę išvadą, jog 2008-02-14 statybos rangos sutartimi sukurti statybos rangos santykiai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo realūs ir atitiko šalių valią, o tai reiškia, kad 2008-02-14 statybos rangos sutartimi įtvirtinti objektyvią tikrovę atitinkantys duomenys, todėl ši sutartis negali būti laikoma suklastota. Apeliantas pažymi, kad šią išvadą patvirtino ir (duomenys neskelbtini) apygardos teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl 2008-02-14 statybos rangos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Apeliantas nurodo, kad teismas savo nuosprendyje ignoravo ir nevertino bylos duomenų, kurie iš esmės prieštarauja skundžiamam teismo nuosprendžiui. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl rangos sutarties nuginčijimo ir kitų reikalavimų patenkinimo buvo pasisakyta dėl rangos sutarties pasirašymo kilusių teisinių ir faktinių pasekmių bei kilusių teisminių ginčų, šioje byloje jo (apelianto) veiksmai buvo pripažinti teisėtais. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje teismas nuosprendyje nurodė, jog jo (apelianto) parašas sutartyje be papildomos rašytinės informacijos jau yra tikro dokumento klastojimas. Apeliantas pažymi, kad sutartyje visa informacija yra atitinkanti tikrovę, tame tarpe ir jo parašas, nes jisai yra tikras, ne imituojantis. Apelianto manymu, teismas savo nuosprendyje nenurodė argumentų ir motyvų, kodėl vienus bylos įrodymus atmetė, o kitus priėmė ir jais rėmėsi, o tai yra baudžiamojo proceso reikalavimų nuosprendžio surašymui pažeidimas (Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d., 6 d.).
A. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo faktą, jog jo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė žala nebuvo padaryta, ieškinio dalykas nebuvo neginčijamai įrodytas, teismas šalino iki bylos išnagrinėjimo nepatvirtintus duomenis, kad jis (apeliantas) savo veiksmais padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę 319493,75 litų turtinę žalą, nes tarp jo veiksmų ir žalos nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto nuomone, teismas turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o ne pripažinti ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę į ieškinio patenkinimą, perduodant civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pažymi, jog atmetus ieškinį, teismas turėjo panaikinti ir laikinus apribojimus taikytus jo turtui.
Apelianto nuomone, teismas tinkamai neanalizavo ir nepasisakė dėl 2006-08-20 jungtinės veiklos sutarties 5.3 p., kurį jis (apeliantas) nurodė teismui kaip pagrindą, kuriuo jis veikė kaip juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, ir kuriame parašyta, kad sandorius su projektuotojais, rangovais, ekspertais, įrangos ir medžiagų tiekėjais ir kitais asmenimis, būtinus šios sutarties tikslui pasiekti sudaro partneris vienos iš šalių vardu, tačiau savo sąskaita. Teismas taip pat neanalizavo ir nepasisakė dėl 2006-08-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoto įgaliojimo kaltinamajam atlikti veiksmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl dokumento klastojimo, taip pat nepasisakė ir dėl (duomenys neskelbtini) apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl 2008-02-14 statybos rangos sutarties pripažinimo negaliojančia, kuris buvo pateiktas būtent tuo pagrindu, kad sutartis neva sudaryta neįgalioto asmens - t. y. jo (apelianto), ir kad tuo sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas, bei kartu pripažįstant, kad jis (apeliantas), sudarydamas sandorį su rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu veikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtas atstovas ir turėjo tokią teisę. Teismas neapsisakė ir dėl reikšmingos aplinkybės, kad visi statybos darbai, atlikti pagal 2008-02-14 statybos rangos sutartį, buvo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kadangi šia sutartimi sukurtas rezultatas - nebaigtas statyti pastatas įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Visos šios aplinkybės, apelianto nuomone, patvirtina faktą, kad pasirašydamas 2008-02-14 statybos rangos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu jis veikė kaip įgaliotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, todėl sutartis negali būti laikoma suklastota.
Nuteistasis A. V. nurodo, kad teismas kvalifikuodamas jo veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d., kaip kvalifikuojantį požymį nurodė, jog jo veiksmai, kurių jis siekė ir norėjo, sukėlė pasekmes - didelę žalą. Teismas kaip didelę žalą įvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio civilinius ginčus, vedamus civilinio proceso nustatyta tvarka, tačiau teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą visiškai neanalizavo ir netyrė, dėl ko kilo civilinis ginčas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl teismo išvada, kad tarp jo veiksmų ir kilusio civilinio ginčo yra tiesioginis priežastinis ryšys, neparemta jokiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Be to, analizuojant Lietuvos Respublikos BK 300 str. darytina išvada, kad didele žala galima būtų laikyti tokią žalą, kuria būtų sutrikdyta normali UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, tačiau šiuo atveju teismas nustatė, kad žala padaryta tuo, jog sukėlė tarp šalių teisminius civilinius ginčus. Šiuo atveju juridinių asmenų teisės į teisminę gynybą realizavimas yra teismo traktuojamas kaip žalos padarymas, tačiau su tokia teismo pozicija negalima sutikti.
Teismo posėdyje nuteistasis A. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas tenkintinas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-21 apkaltinamasis nuosprendis, priimtas A. V. atžvilgiu, naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo A. V. apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-21 nuosprendis dėl A. V. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. ir 300 str. 1 d. yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, kadangi teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis A. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d., požymių ir kad baudžiamojoje byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių A. V. kaltę padarius Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., 2 p.).
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus, vidinis įsitikinimas, turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, vertindamas įrodymus iš esmės rėmėsi tik nuteistąjį kaltinančiais įrodymais ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, o tai turėjo lemiamos įtakos darant teismo išvadą dėl A. V. kaltės klausimo.
Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro, ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už šio straipsnio 1 d. numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. yra padaromas tik esant tiesioginei tyčiai. Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Dokumento pagrindinė funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-118/2007) yra visuomenei ar jos atskiriems nariams svarbių, teisinę reikšmę turinčių, aplinkybių ar faktų įvertinimas, įvairių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo fiksavimas bei visų kitų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įtvirtinimas.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir A. V. veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį
A. V. skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad jis suklastojo tikrą dokumentą – 2008 m. vasario 14 d. statybos rangos sutartį, grafoje „Užsakovas“, ties spausdintu tekstu „Generalinis direktorius A. K.“ pasirašydamas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį direktorių A. K., sudarė su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ statybos rangos sutartį dėl komercinės-gyvenamosios paskirties pastato dalies statybos bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, šį žinomai suklastotą dokumentą laikė, gabeno bei panaudojo, vieną sutarties egzempliorių pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. K., o kitą sutarties egzempliorių pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui A. K., tuo padarydamas didelę žalą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.
Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 dalį, apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinkti ir ištirti duomenys, tai yra liudytojų V. K., P. V., R. B., R. M., K. A., V. S., V. P., A. K., V. G. parodymai, daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros protokolai, 2008-09-05 statybos rangos sutartis, 2006-08-20 ir 2008-04-09 jungtinės veikos sutartys, 2006-08-21 įgaliojimas, 2008-02-15 statybvietės perdavimo-priėmimo aktas, specialisto išvados patvirtina tai, kad A. V. pasirašė 2008-02-14 statybos rangos sutartyje už UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį direktorių A. K., pasirašydamas rangos sutartyje šalia įrašo „Užsakovas, Generalinis direktorius ______ A. K.“ šio asmens vardu, nematant kitai sutarties šaliai – rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. K., A. V. taip tyčia įrašė dokumente tikrovės neatitinkančią informaciją ir suklastojo tikrą dokumentą, kurį laikė su savimi, gabeno bei vėliau panaudojo pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. K.. Teismas padarė išvadą, kad A. V., pasirašydamas sutartį ne savo vardu, suvokė tokio elgesio pobūdį, numatė kad gali atsirasti padariniai ir jų norėjo, t. y. elgėsi tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai tiesiogiai sukėlė pasekmes, kurias abi sutarties šalys, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvertino kaip turtinę žalą pareikšdamos civilinius ieškinius, kilo ginčai dėl juridinę reikšmę turinčios informacijos ir turinio, nuo ko akivaizdžiai priklauso ir abiejų šalių teisės ir pareigos, ginčai tarp rangos sutarties šalių civilinio proceso tvarka tęsiasi iki šiol. Tokie padariniai akivaizdžiai yra didelė žala, šis požymis pagrįstai inkriminuotas kaltinamajam, nes susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su A. V. veiksmais. Įvertinęs A. V. objektyviai atliktus veiksmus, sukeltas pasekmes, tiesioginį priežastinį kaltinamojo veiksmų ir pasekmių ryšį, jo tyčios turinį, teismas padarė išvadą, kad neteisėta A. V. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, t. y., kad A. V. padarė aptariamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d., nesutinka ir laiko ją nepagrįsta.
Nuteistasis A. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teismo posėdžių metu kaltės dėl jam pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad jis pasirašė 2008-02-14 rangos sutartį, nes turėdamas susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris išreikštas 2006-08-20 jungtinės veiklos sutartyje, jis galėjo tai padaryti. Šios jungtinės veiklos sutarties 5.3 punktas leido jam sudaryti sutartis su rangovais, ekspertais, projektuotojais, medžiagų tiekėjais ir kitais asmenimis, kurie buvo būtini numatytam sutartyje tikslui pasiekti. Susitarimo esmė buvo tai, kad jis organizuoja projektavimą, gauna leidimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato pamatus, jis juos nuperka ir vykdo tolimesnę statybą. Šį susitarimą patvirtina preliminarioji sutartis, kuri buvo sudaryta kartu su 2006-08-25 jungtinės veiklos sutartimi, A. K. ir rangos sutartis, iš kurios matyti, kad jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarėtik dėl pamatų pastatymo. Šių dokumentų visuma įrodo, kad jis galėjo pasirašyti rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl mano, kad jos neklastojo. Rangos sutartyje šalia A. K. pavardės padėjo savo parašą todėl, kad patingėjo paprašyti V. K. įrašyti jo rekvizitus. Sutartį pasirašė iš karto UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, uždėjo antspaudą ir atidavė V. K. (7 t. 69, 70 b. l.).
Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama generalinio direktoriaus A. K. ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. V. 2006-08-20 sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią šalys susitarė statyti ir įrengti komercinės paskirties pastatą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), subnuomojamame UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš AB „(duomenys neskelbtini)” (3 t. 137-141 b. l.). Po šios sutarties sudarymo, 2006-08-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ davė įgaliojimą A. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu užsakyti ir gauti projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą, atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (3 t. 135 b. l.). 2008-02-14 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė statybos rangos sutartį (3 t. 118 b. l.), pagal kurią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pastatyti dalį pastato (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - paruošti statybos aikštelę, įrengti juostinius pamatus su rūsiu ir perdanga, įrengti lauko vandentiekį ir įvadinius tinklus bei sutvarkyti aplinką. Šią sutartį generalinio direktoriaus A. K. vardu pasirašė A. V., nepažymėjęs, jog jis pasirašo ne kaip direktorius, o kaip įgaliotinis.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2008-02-14 statybos rangos sutartį, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo jos sudarymo momento, nurodydamas, kad šalių 2008-02-14 sudaryta statybos rangos sutartis, kurioje užsakovu nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o rangovu – UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra negaliojanti nuo pat jos sudarymo momento, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo išreiškęs valios dėl rangos sutarties sudarymo, nesutiko ir nesitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jokių statybos darbų atlikimo, be to, sutartį pasirašė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius A. K., o trečiasis asmuo A. V..
Nagrinėjant šią civilinę bylą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškėjo, kad A. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pagal 2006-08-21 įgaliojimą, statybos rangos sutartį pasirašė remdamasis 2006-08-20 Jungtinės veiklos sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 5.3 p., kuriame nustatyta, kad sandorius su projektuotojais, rangovais, ekspertais, įrangos ir medžiagų tiekėjais ir kitais asmenimis, būtinus šios sutarties tikslui pasiekti, sudaro Partneris vienos iš šalių vardu, tačiau savo sąskaita, todėl teismas padarė išvadą, kad A. V., pasirašydamas 2008-02-14 statybos rangos sutartį veikė kaip ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, o ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ per atstovą sudarytai 2008-02-14 statybos rangos sutarčiai pritarė, todėl jos ginčyti negali (Lietuvos Respublikos CK 2.133 str.). Teismas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pritarimas pasireiškė tuo, kad jis prisidėjo prie statybos darbų, atvežė statybos blokus, ieškovo administracijos vadovas A. K. domėjosi statybos eiga, rašė pranešimus dėl statybos darbų sustabdymo, bendravo su atsakovu dėl statybos eigos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui teikė projekto papildymą derinimui dėl statinio (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat teikė projekto paveldosauginę dalį derinimui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu yra įregistruoti pradėti statyti statiniai, kuriuos atsakovas pastatė pagal ginčijamą sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruodamas statinius savo vardu, pripažino, kad statybos darbai buvo atlikti. Šios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-02-14 statybos rangos sutarčiai pritarė ir siekė statyti statinį savo vardu. Taip pat (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2010-11-19 sprendime nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad sutartį pasirašė ne administracijos vadovas, nereiškia, jog sutartis yra negaliojanti; aplinkybė, kad nenurodyta, jog sutartis sudaryta per atstovą, nedaro sutarties negaliojančios. Lietuvos apeliacinis teismas, palikdamas (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2010-11-19 sprendimą nepakeistą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors rangos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nepasirašė, bet vėliau ją patvirtino, todėl ši sutartis sukelia UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamas teisines pasekmes.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai, jog A. V. suklastojo tikrą dokumentą – 2008 m. vasario 14 d. statybos rangos sutartį, grafoje „Užsakovas“, ties spausdintu tekstu „Generalinis direktorius A. K.“ pasirašydamas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį direktorių A. K., bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, šį suklastotą dokumentą – 2008 m. vasario 14 d. statybos rangos sutartį – laikė, gabeno bei panaudojo, vieną sutarties egzempliorių pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. K., o kitą sutarties pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui A. K., tuo padarydamas didelę žalą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neįrodyta, nes tokia tyčia A. V. veiksmuose nenustatyta. Be to, atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vėlesniais veiksmais tokį sandorį patvirtino, darytina išvada, kad sutarties tekste nebuvo įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, kas yra būtina sąlyga baudžiamai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. kilti. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d., todėl A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 dalį išteisintinas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl įrodymų vertinimo ir A. V. veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį
A. V. skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad jis, veikdamas pagal 2008 m. balandžio 29 d. atstovavimo sutartį ir žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra du akcininkai, bendrininkų grupėje kartu su G. Ž., būdamas nusikaltimo kurstytoju ir vykdytoju, sukurstė G. Ž. įvykdyti netikro dokumento pagaminimą ir panaudojimą, o būtent 2008-05-12 advokatų I. M., A. V., V. K. kontoroje „(duomenys neskelbtini)“, kompiuteriu ir spausdintuvu pagamino netikrą dokumentą – 2008-05-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko G. Ž. sprendimą Nr. 1, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas, kad G. Ž. yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir kad G. Ž. priėmė sprendimą nuo 2008-05-12 atleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę direktorę L. Č. iš pareigų ir nuo 2008-05-13 paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore J. U. bei žodžiu įkalbėjo G. Ž. pasirašyti šiame žinomai netikrame dokumente ir jį pateikti VĮ „(duomenys neskelbtini)“, įregistravimui dėl vadovo atleidimo iš pareigų ir naujo vadovo J. U. paskyrimo.
Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma, tai yra liudytojų J. U., L. Č., G. Ž., G. Ž. parodymai, 2008-02-08 G. Ž. atskirojo skundo (duomenys neskelbtini) apygardos teismui kopija, 2008-04-29 atstovavimo sutarties kopija, 2008-05-12 sprendimo Nr. 1 kopija, 2008-05-16 ir 2008-05-21 pareiškimų (duomenys neskelbtini) apygardos teismui kopijos, 2008-05-10 G. Ž. ieškinio (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismui kopija, 2008-05-12 atstovavimo sutarties kopija, 2009-05-22 (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartis, įsiteisėjusio (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2009-02-27 nuosprendžio nuorašas, 2007-10-15 pavedimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-08-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. Ž. pranešimo VĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialui kopija, poėmio protokolas, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų kopijos, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų kopijos, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų kopijos patvirtina tai, kad A. V. savo idėja ir iniciatyva palenkė G. Ž. pagaminti ir panaudoti netikrą dokumentą (2008-05-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko G. Ž. sprendimą Nr. 1), šį dokumentą bendrais veiksmais pačiam atspausdinus kompiuteriu ir spausdintuvu bei pasirašius G. Ž. pagamino, tokiu būdu atliko nusikalstamos veikos kurstytojo ir vykdytojo veiksmus. Teismas padarė išvadą, kad kurstymas surašyti G. Ž., kaip vienintelio akcininko vardu dokumentą, nustatantį juridinę reikšmę turinčius faktus, ir tokio sprendimo pagaminimas atspausdinant akivaizdžiai buvo tyčinė ir sąmoninga veika. Įvertinęs visą tai, teismas pripažino, kad A. V. realizavo dokumento suklastojimo ir neteisėto disponavimo nusikaltimo sudėties požymius, dalyvavo ne tik kaip netikro dokumento pagaminimo vykdytojas, bet ir kaip bendrininkas (kurstytojas) šį netikrą dokumentą gaminant bei panaudojant, nes savo veiksmais palenkė G. Ž. pasirašyti šiame netikrame dokumente ir jį pateikti VĮ „(duomenys neskelbtini)“, ir konstatavo, kad A. V. veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, t. y., kad A. V. padarė minėtą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., nesutinka ir laiko ją nepagrįsta.
Nuteistasis A. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teismo posėdžių metu kaltės dėl jam pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad jis dokumentų nerašė, 2008 metų pradžioje G. Ž. kreipėsi į jį su prašymu padėti išspręsti civilinį ginčą, pateikė 2005 metų akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir nurodė, kad remiantis sutartimi akcijos buvo perleistos. Jis pamatė, kad šios sutarties 4 punkte nurodyta, jog pirkėjas įgyja turtą tik sumokėjęs už akcijas. Jis iš G. Ž. sužinojęs, kad šis nei per banką, nei grynais pinigų negavo, pasakė G. Ž., kad šis yra vienintelis akcininkas. Tada su G. Ž. surašė ieškinį ginčijant šią sutartį, kad ji yra negaliojanti. G. Ž. su ieškiniu kreipėsi į teismą, ginčydama akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Po kurio laiko kita pusė pateikė dokumentus su G. Ž. parašu, kad jam pinigai sumokėti. Tą dieną, kai buvo surašytas sprendimas Nr. 1, jis manė, kad G. Ž. buvo vienintelis akcininkas. Apie tai, kad už akcijas sumokėta ir G. Ž. negali būti laikomas vieninteliu akcininku, jis sužinojo, kai buvo gautas atsakomasis dokumentas. Tokios idėjos iniciatorius buvo G. Ž.. Kas atspausdino šitą sprendimą, kas sprendimą pateikė „(duomenys neskelbtini)“ - jis nežino. Konsultacija buvo parengta ir paremta 4 punkto sąlyga (7 t. 70 b. l.).
Vertinant šiuos nuteistojo A. V. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, negalima nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai padarė išvadą, jog A. V. pripažino teisme savo objektyviai atliktus veiksmus t.y., kad minimą dokumentą atspausdino ir pateikė G. Ž. advokatų kontoros patalpose, tačiau neigė savo iniciatyvą dėl to. Kaip matyti iš A. V. duotų parodymų, jis tokių aplinkybių nenurodė ir nepripažino.
Kaip matyti iš nuteistojo A. V. parodymų, A. V. teigia, kad aplinkybę, jog G. Ž. nebuvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, jis sužinojo, kai buvo gautas atsakomasis dokumentas, t. y. kai buvo pateikti dokumentai su G. Ž. parašu, kad jam pinigai už akcijas sumokėti. Iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad S. B. 2008-10-20, t. y. vėliau nei buvo surašytas 2008-05-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko G. Ž. sprendimą Nr. 1, pateikė teismui 2005-07-04 akcijų pirkimo-paradvimo sutartį, sudarytą tarp G. Ž., G. Ž. ir S. B., kurioje yra prierašas, kad pardavėjas G. Ž. patvirtina, kad pirkėjas S. B. už akcijas sumokėjo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), 145-147 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme A. V. nurodė, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 13-14 lapuose yra 2005-07-04 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp G. Ž., G. Ž. ir S. B., kurią jam pateikė G. Ž.. Ši sutartis yra patvirtinta jo antspaudu ir parašu. Pažymėtina, kad šioje sutartyje nėra prierašo, kad pardavėjas G. Ž. patvirtina, jog pirkėjas S. B. už akcijas sumokėjo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), 13, 14 b. l.).
Iš bylos duomenų matyti, kad 2010-06-11 kratos A. V. darbo vietoje advokatų I. M., A. V., V. K. kontoroje metu rasti ir paimti spausdintuvai „Hewlett packard“ DeskJet 640c ir HP PSC1315 (1 t. 36, 37 b. l.). Byloje esančioje 2010-09-27 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad didelė tikimybė, jog dokumentai: 2008-05-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. U. pareiškimas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), 1 lapas (paimtas iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)); 2008-05-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko G. Ž. sprendimas Nr. 1, 1 lapas (paimtas iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) – yra išspausdinti tuo pačiu spausdintuvu. Tačiau šioje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad tai, ar tyrimui pateikti dokumentai yra išspausdinti spausdintuvais Hewlett packard“ DeskJet 640c ar HP PSC1315, nustatyti negalima (1 t. 129-135 b. l.).
Iš byloje esančio įsiteisėjusio (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2009-02-27 nuosprendžio nuorašo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 50-56 b. l.) matyti, kad G. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. už netikro dokumento, t.y. 2008-05-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko G. Ž. sprendimo Nr. 1 pagaminimą ir jo panaudojimą. Duodamas parodymus šioje byloje G. Ž. parodė, kad jis buvo įsitikinęs, kad yra vienintelis akcininkas, todėl 2008-05-12 advokato A. V. kontoroje atspausdino savo surašytą vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo iš direktorės pareigų atleido L. Č. ir paskyrė direktore J. U.. LITEKO duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2009-02-27 nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka, o G. Ž., apklausiamas Panevėžio apygardos teisme, parodė, kad jis 2008-05-12 vienintelio akcininko sprendimą surašė patartas advokato A. V., nes nežinojo kitų priemonių, kaip jam kitaip atsiimti įmonę, kurios kontrolę neteisingai perėmė S. B..
Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje G. Ž. parodė, kad suklastotą dokumentą jis pasirašė, o dokumentus advokatas paruošė nežinodamas visos teisybės. Dokumentą paruošė kontoroje, šalia „(duomenys neskelbtini)“ banko (duomenys neskelbtini) mieste. A. V. pasiūlė variantą atleisti L. Č. iš darbo ir paskirti kitą žmogų. Jis su pasiūlymu sutiko. Sprendimą jam A. V. pateikė kontoroje, spausdino savo kompiuteriu, tačiau kur šį sprendimą surašė, jis nežino. Remiantis tuo sprendimu, kad liudytojas yra vienintelis akcininkas, jis atleido iš darbo L. Č. ir paskyrė J. U.. Tą pačią dieną jis nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ centrą ir pateikė sprendimą. Tuo metu vyko ginčas dėl akcijų civilinėje byloje, jį atstovavo A. V.. Kaip apsiginti schemą sugalvojo A. V., nes liudytojas jo prašė pagalbos. A. V. kaip teisininkas surašė dokumentą, jam tas gerai ir logiškai atrodė, todėl jį pasirašė (7 t. 48, 49 b. l.).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nagrinėjamojoje byloje duoti G. Ž. parodymai apie tai, kaip buvo pagamintas ir panaudotas netikras dokumentas - 2008-05-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko G. Ž. sprendimas Nr. 1, yra prieštaringi ir nenuoseklūs, ir į tai, kad nagrinėjamojoje byloje duotų G. Ž. parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys, teisėjų kolegija šiuos nagrinėjamojoje byloje duotus G. Ž. parodymus atmeta.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad išskyrus prielaidas ir samprotavimus, objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl A. V. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. nėra.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, bei tendencingai juos vertino ir tai turėjo lemiamos įtakos darant teismo išvadą dėl A. V. kaltės klausimo.
Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus principas in dubio pro reo, reiškiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jis įtvirtintas ir minėto Senato nutarimo 3.1.8 punkte, kuriame nustatyta, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Akivaizdu, kad minėto principo nuostata glaudžiai siejasi su įrodinėjimo pareiga, taip pat su byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos medžiagą ir nepagrįstai nesirėmė principu in dubio pro reo.
Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, ir vertindama byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių nuteistojo A. V. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., t. y., kad jis sukurstė G. Ž. įvykdyti netikro dokumento pagaminimą ir panaudojimą, 2008-05-12 advokatų I. M., A. V., V. K. kontoroje „(duomenys neskelbtini)“, kompiuteriu ir spausdintuvu pagamino netikrą dokumentą – 2008-05-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko G. Ž. sprendimą Nr. 1, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, bei žodžiu įkalbėjo G. Ž. pasirašyti šiame žinomai netikrame dokumente ir jį pateikti VĮ „(duomenys neskelbtini)“, įregistravimui dėl vadovo atleidimo iš pareigų ir naujo vadovo J. U. paskyrimo, todėl A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 dalį išteisintinas, nes neįrodyta, kad nuteistasis padarė šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad A. V. atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai dėl jiems padarytos turtinės žalos atlyginimo paliktini nenagrinėti, A. V. laikinas nuosavybės teisės apribojimas į statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r., panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-21 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 319493,75 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 386498,38 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
A. V. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r., panaikinti.
2008-02-14 statybų rangos sutarties 2 egzempliorius palikti saugoti baudžiamojoje byloje.