- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-02
- Bylos Nr.
- 2S-1465-658/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-17476-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“
- Kreditorius
- K. M.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2360-584/2012 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei J. Ž., išieškotojui K. M. dėl antstolio veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja pateikė teismui skundą (b.l. 3-5), kuriuo prašė pripažinti neteisėtais antstolės veiksmus surašant 2011 m. lapkričio 11 d. patvarkymą Nr. 14465 „Dėl UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ kasos arešto“, patvarkymą panaikinti ir nurodė, jog antstolei pateikto vykdomojo rašto įvykdymui pakankamu laikytinas pareiškėjos turto ir bankų sąskaitose esančių lėšų areštas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 26 d. nutartimi (b.l. 32-34) skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolei pateiktas vykdyti dokumentas dėl 689096,26 Lt skolos išieškojimo, papildomai paskaičiuotos 29323,89 Lt vykdymo išlaidos. Ankstesniais patvarkymais buvo areštuotos trys transporto priemonės, du prekių ženklai ir sąskaitos banke, kuriose buvo 17065,59 Lt. Teismas konstatavo, jog pareiškėja neįrodė skundo argumento, kad areštuotų prekių ženklių vertė viršija skolos sumą, nereagavo į antstolės pasiūlymą pateikti duomenis, kurie leistų spręsti dėl prekių ženklų vertės. Skundo argumentus dėl ginčijamu patvarkymu nustatyto kasos arešto, kuris nulemia draudimą mokėti darbo užmokestį pareiškėjos darbuotojams, taip pat mokėti privalomus mokesčius, teismas įvertino kaip nepaneigiančius teisėto išieškotojo intereso atgauti skolą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 41-43) pareiškėja prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės- pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų patenkinti. Savo poziciją apeliantė grindžia šiais argumentais:
1. Vadovaujantis CPK 662 straipsniu, skolininko nurodymas antstolei, iš kokio turto ar pajamų skola turi būti išieškoma, yra privalomas, todėl, esant kitokio turto ir apeliantei reikalaujant, jog būtent iš to turto būtų išieškota skola, piniginių lėšų, esančių kasoje, areštas negalimas.
2. Ginčijamu patvarkymu papildomas areštas pritaikytas nenustačius anksčiau areštuoto turto- transporto priemonių ir prekių ženklų- vertės. Tiek antstolė, tiek ir pirmosios instancijos teismas pareigą tokią vertę nustatyti nepagrįstai perkėlė apeliantei. Nustatyti areštuoto turto vertę yra antstolio pareiga.
3. Įstatyme nustatytas išieškojimo iš skolininko turto eiliškumas lemia būtinybę vengti nepagrįsto skolininko interesų pažeidimo. Kasoje esančių lėšų areštu sutrikdoma bendrovės veikla, apeliantei nevykdant įsipareigojimų darbuotojams ir nemokant mokesčių jai gali būti keliama bankroto byla.
4. Bendras ginčijamame patvarkyme nurodytas arešto mastas viršija išieškotinas sumas, kadangi bendra vykdymo išlaidų suma tėra 1532,70 Lt, o tai lemia proporcingumo principo pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 66-67) antstolė prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad antstoliui yra privalomas ne skolininko, bet išieškotojo nurodymas dėl išieškojimo eiliškumo. Kadangi įstatyme nustatyta skolininko pareiga pateikti duomenis apie turimą turtą, kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog pareiga pateikti duomenis apie turto vertę pareiškėjai negalėjo būti nustatyta. Kadangi banko sąskaitose esančių lėšų suma ir likvidžių transporto priemonių vertė yra ženkliai mažesnė, nei skolos suma, ginčijamu patvarkymu nėra pažeidžiamas išieškojimo eiliškumas. Atskirajame skunde vykdymo išlaidų sumą apeliantė nepagrįstai sieja su nurodytąja siūlyme įvykdyti sprendimą geruoju. Prasidėjus priverstinio išieškojimo veiksmams vykdymo išlaidų suma padidėjo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl areštuotino turto parinkimo ir jo vertės nustatymo
Savo skundą apeliantė grindžia aplinkybe, jog antstolė nepagrįstai nenustatė ankstesniais patvarkymais areštuoto turto vertės, kuri ženkliai viršija išieškotiną sumą, kas, apeliantės nuomone, nulėmė perteklinį, todėl neteisėtą kasoje esančių lėšų areštą.
Vadovaujantis CPK 675 straipsnio 2 dalimi, antstolis negali areštuoti turto iš esmės daugiau, nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Areštuoto turto įkainojimo tvarka apibrėžta CPK 681 straipsnyje, kuriame nurodoma, jog antstolis turtą įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Be to, CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, jog, antstoliui arešto metu negalint įvertinti areštuojamo turto, gali būti nuspręsta kviesti ekspertą.
Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, vykdydama jai pateiktą Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. vykdomąjį raštą Nr. 2T-174/2011 dėl 689096,36 Lt skolos išieškojimo antstolė 2011 m. gegužės mėnesį priimtais patvarkymais areštavo tris apeliantei priklausančias transporto priemones, lėšas apeliantės sąskaitose bankuose, taip pat pas trečiuosius asmenis esantį apeliantės turtą, įpareigojo apeliantę pateikti informaciją apie turimą turtą. Po to, kai sustabdyta vykdomoji byla buvo atnaujinta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išsprendus klausimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo, 2011 m. lapkričio 4 d. buvo areštuoti apeliantei priklausantys prekių ženklai. Nei viename turto arešto akte nėra nurodyta areštuojamo turto vertė, pažymima, jog vertė bus nustatyta atskiru antstolės patvarkymu. Byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantė būtų skundusi tokių antstolės sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. 2011 m. lapkričio 5 d. patvarkymais apeliantė įpareigota pateikti informaciją apie turimą turtą, taip pat atvykti į antstolės kontorą ir pateikti pasiūlymus dėl areštuoto turto įkainojimo. 2011 m. lapkričio 15 d. priimtas dar vienas patvarkymas dėl įpareigojimo pateikti informaciją apie turtą. Atsižvelgdama į apeliantės prašymus, terminą informacijai pateikti antstolė pratęsė iki 2011 m. gruodžio 1 d. Duomenų apie tai, jog nurodyti įpareigojimai buvo įvykdyti, byloje nėra. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1132-480/2012 palikta nepakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis, kuria atmestas apeliantės prašymas dėl antstolės patvarkymo skirti ekspertizę transporto priemonių vertei nustatyti teisėtumo. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina antstolės 2011 m. gruodžio 14 d. patvarkyme, kuriuo atsisakyta tenkinti apeliantės skundą ir skundas perduotas nagrinėti teismui, nurodytą aplinkybę, jog areštuoto turto įkainojimo procedūros nėra baigtos dėl areštuoto turto įvertinimo sudėtingumo bei apeliantės atsisakymo bendradarbiauti nustatant areštuoto turto vertę. Kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog apeliantė neturi pareigos teikti antstolei turimą informaciją, susijusią su areštuoto turto verte, taip pat savo poziciją verčių nustatymo klausimais. Apeliantei, kaip civilinio proceso dalyvei, taikomas CPK 8 straipsnyje įtvirtintas kooperavimosi principas, CPK 585 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga vykdyti teisėtus antstolio nurodymus, tarp jų ir reikalavimus, susijusius su antstolio pareiga išsiaiškinti skolininko poziciją dėl areštuojamo turto vertės (CPK 681 str. 1 d.), CPK 645 straipsnio 1 dalyje apibrėžta pareiga pateikti duomenis apie turtą. Akcentuotina ir tai, jog pati apeliantė vilkino turto vertės nustatymo procedūras, žadėdama antstolei pateikti informaciją ir prašydama pratęsti terminus informacijai pateikti, ginčydama antstolės veiksmų paskiriant ekspertizę turto vertei nustatyti teisėtumą. Nagrinėjamoje byloje apeliantė neginčija aplinkybės, jog areštuotų transporto priemonių vertė sudaro tik mažą dalį išieškotinos sumos, banko sąskaitų areštas taip pat nėra pakankama priemonė vykdomojo dokumento įvykdymui užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su antstolės išdėstyta pozicija, jog areštuoti prekių ženklai yra specifinis objektas, kurio vertės nustatymas reikalauja tiek specialių žinių, tiek ir laiko. Dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog viso bylos nagrinėjimo metu apeliantė taip ir nepateikė savo konkrečios pozicijos dėl areštuotų prekių ženklų vertės, kuri būtų paremta objektyviais vertinamaisiais kriterijais, apsiribodama tik abstrakčiais pasvarstymais. Reikšmingu laikytinas ir prekių ženklų likvidumo klausimas, kadangi turi būti įvertinta, kokią vertę areštuoti prekių ženklai turėtų subjektui, nevykdančiam veiklos, su kuria šie prekių ženklai yra tiesiogiai siejami. Nurodytų aplinkybių visuma leido tiek antstolei, tiek ir pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, jog apeliantė neįrodė savo argumentų dėl turtui ir sąskaitoms banke taikytų areštų pakankamumo. Apeliantės pozicijos, jog buvo areštuota daugiau turto, nei būtina vykdomajam dokumentui įvykdyti, nepagrįstumą patvirtina ir faktas, jog ji nepateikė jokių duomenų apie tai, kiek lėšų yra apeliantės kasoje, t.y. kokios yra realios ginčijamo patvarkymo priėmimo pasekmės.
Kaip nepagrįstas atmestinas ir skundo argumentas, jog ginčijamu patvarkymu buvo pažeistas išieškojimo iš turto eiliškumas. Remiantis CPK 665 straipsnio nuostatomis, piniginės lėšos yra vienas iš pirmųjų objektų, į kuriuos nukreipiamas išieškojimas. Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog pritaikytas suvaržymas pažeidžia apeliantės interesus, negali būti laikomas reikšminga dėl kelių priežasčių: pirma, nevykdydama savo finansinės prievolės apeliantė pažeidžia išieškotojo interesus; antra, vykdymo proceso trukmė užsitęsė dėl apeliantės, kuri reiškia nepagrįstus reikalavimus ir vengia sąžiningai bendradarbiauti su antstole, kaltės; trečia, niekas netrukdo apeliantei savo iniciatyva surasti jai priklausančio areštuoto turto pirkėją, iš kurio gautomis lėšomis būtų padengtas įsiskolinimas. Kadangi išieškojimas iš šaltinių, kurių atžvilgiu suvaržymai pritaikyti ankstesniais patvarkymais, yra komplikuotas ir nepakankamai rezultatyvus, kasoje esančių lėšų areštas vertintinas kaip atitinkantis tiek protingumo, teisingumo ir sąžiningumo, tiek ir teisėtų lūkesčių bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
Dėl skolininko nurodymų antstoliui iš kokio turto turi būti vykdomas išieškojimas
Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodo, jog CPK 662 straipsnyje yra įtvirtinta antstolio pareiga atsižvelgti į skolininko poziciją dėl turto, iš kurio turi būti išieškoma, eiliškumo. Kaip matyti iš apeliantės cituojamų teisės normų turinio, teisė pasirinkti išieškojimo objektą yra suteikta ne skolininkui, o išieškotojui. Atitinkama skolininko teisė įstatyme neįtvirtinta, todėl ir antstolės patvarkymas, kuriuo suvaržymai pritaikyti kasoje esančioms lėšoms, negali būti pripažintas neteisėtu vien dėl to, jog su šio lėšų šaltinio areštu apeliantė nesutinka.
Dėl arešto masto
Kaip matyti iš ginčijamo patvarkymo turinio, arešto mastas yra lygus 718420,15 Lt. Jis nustatytas prie išieškomos sumos pridedant antstolės paskaičiuotas vykdymo išlaidas (CPK 675 str. 2 d.). Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog vykdymo išlaidų suma yra ne 29323,89 Lt, bet 1532,70 Lt, yra siejama su pradine vykdomosios bylos stadija, kai apeliantei buvo siūloma nustatytus finansinius įpareigojimus vykdyti geruoju. Apeliantei įvykdžius tokį pasiūlymą, nebūtų skaičiuojamas antstolės atlyginimas, taip pat nebūtų reikėję atlikti visos eilės vykdymo proceso veiksmų, kas ir nulėmė ženklų vykdymo išlaidų sumos padidėjimą. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia atmesti kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, jog antstolės patvarkyme įvardintas arešto mastas yra neteisėtas.
Visus atskirojo skundo argumentus atmetęs, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.