Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2008-09-19 · Civilinė byla Nr. 2A-730-567/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-09-19
Bylos Nr.
2A-730-567/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Danutė Kutrienė
Ieškovas
P., P. J.
Atsakovas
I. R.
Trečiasis asmuo
Druskininkų
Advokatai
Antanas Skomantas
Pranešėja Neringa ŠvedienėTeisėjas Leonora JakubauskienėVILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Danutės Kutrienės,sekretoriaujant Renatai Anderson,dalyvaujant ieškovui P. J. ir jo atstovui advokatui Antanui Skomantui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. J. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-15-418/2008 pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovei I. R. , tretiesiems asmenims Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui ir Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentui dėl pažeistų savininko teisių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas P. J. 2007-07-03 pateikė ieškinį, prašydamas įpareigoti atsakovę per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusikelti savo tvorą nuo ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, sekančiai: (žiūrint nuo Dzūkų gatvės pusės) nuo antrojo esamos tvoros armatūrinio kuoliuko – 0,20 m, nuo trečiojo esamos tvoros armatūrinio kuoliuko – 0,28 m, nuo ketvirtojo esamos tvoros armatūrinio kuoliuko – 0,35 m, nuo penktojo esamos tvoros armatūrinio kuoliuko – 0,35 m, nuo šeštojo esamos tvoros armatūrinio kuoliuko – 0,31 m, nuo septintojo esamos tvoros armatūrinio kuoliuko – 0,35 m, nuo aštuntojo esamos tvoros armatūrinio kuoliuko – 0,37 m, nuo devintojo esamos tvoros armatūrinio kuoliuko – 0,33 m, nuo dešimtojo esamos tvoros armatūrinio kuoliuko – 0,22 m ir priteisti iš bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1959 metais ieškovui buvo suteiktas 12 arų žemės sklypas namo statybai (duomenys neskelbtini) Druskininkai. Atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus koordinačių sistemoje, Druskininkų miesto valdyba 1995-07-11 sprendimu Nr. 84 1.3 p. įteisino ir patvirtino faktiškai naudojamo žemės sklypo raudonąsias linijas 0,123 ha ploto bei leido šį sklypą privatizuoti, ką ieškovas ir padarė 1995-10-25 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P15 95 – 0365. Druskininkų miesto apylinkės teisme 2005 metais nagrinėjant ieškovo ieškinį dėl servituto, nustatyto gretimam atsakovės žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Druskininkai, įgyvendinimo, paaiškėjo, jog atsakovė yra užėmusi dalį ieškovo žemės sklypo, o, būtent, kad dalis atsakovės tvoros patenka į ieškovo sklypą. 2006-05-23 ieškovas išsiuntė atsakovei registruotą laišką, ragindamas ją geruoju nusikelti tvoros dalį nuo jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Atsakovė savo tvoros dalies, patenkančios į ieškovo žemės sklypą iki šiol nenusikėlė. Iš A. J. įmonės 2005-11-07 parengto ieškovo žemės sklypo plano matosi, jog atsakovės tvora (tarp skaičių plane 1-8) patenka į ieškovo žemės sklypą. Ši situacija dar akivaizdžiau atspindima A. J. įmonės parengtoje šulinio, esančio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), schemoje. Kadangi atsakovė geruoju nepašalino teisės pažeidimo, t.y. nenusikėlė savo tvoros dalies nuo ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė. Įstatymo nustatyto termino ieškiniui pateikti ieškovas nepraleido, kadangi apie savo teisės pažeidimą, t.y., kad atsakovės tvoros dalis patenka į jo sklypą, sužinojo tik nagrinėjant civilinę bylą dėl šulinio (CK 4.93 str. 2 d. 1 p., 4.98 str.).

Atsiliepimas

Atsakovė I. R. atsiliepime į ieškinį prašė jo netenkinti. Nurodė, kad 1967-09-25 Druskininkų miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 240 atsakovės vyrui S. R. buvo paskirtas 0,12 ha žemės sklypas asmeninio gyvenamojo namo statybai ir sodo užveisimui Druskininkų m., (duomenys neskelbtini). 2004-06-02 atsakovė ir jos buvęs sutuoktinis S. R. nusipirko valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise 0,0635 ha žemės (atsakovė) ir 0,0542 ha žemės (S. R. ), visas žemės sklypo plotas 0,1177 ha, esantį (duomenys neskelbtini) Druskininkuose. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nustatyta teisė kitam statinio naudotojui, t.y. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkui ieškovui naudoti statinį – geriamo vandens šulinį, stovintį žemės sklype. Minėta žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo pateikta VĮ Registrų centrui, minėtas turtas buvo įregistruotas 2004-06-14. Mirus atsakovės buvusiam sutuoktiniui S. R. , kas valdo jo dalį šiai dienai atsakovė nežino. 2004-02-17 Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr.V35-87 buvo patvirtintas faktiškai naudojamo atsakovės ir S. R. žemės sklypo planas. Šis žemės sklypas yra 1177 m² ploto, jo ribos yra pažymėtos Kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centro Alytaus filiale 2004-05-19 ir yra suderinta su Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriumi 2005-10-27. Šiai dienai visi Nekilnojamojo turto registro įrašai apie atsakovei priklausantį žemės sklypą ir jo ribas, įregistruoti viešame registre buvo ir yra galiojantys, t.y. nenuginčyti. Ieškovas pateikė namų valdos žemės sklypo planą, kuriame sklypo riba su atsakovės sklypo riba skiriasi, t.y. atsakovės sklypo riba taškuose 6-7 rodoma plane 35,54 m, o ieškovo pateiktame namų valdos žemės sklypo plane fiksuota 35,57 m. Atsakovės atliktas žemės sklypo ribų plano tvirtinimas ir įregistravimas yra teisėtas, jis atliktas atlikus matavimus. Atsakovė nėra pasisavinusi daugiau žemės negu jai priklauso pagal VĮ Registrų centre įregistruotus duomenis. Nuosavybės santykiai gali būti reguliuojami tik įstatymais, niekas nepagrįstai negali sumažinti atsakovės žemės sklypo. Atsakovė su sutuoktiniu nuo 1967-09-25 Druskininkų m. DŽDT VK sprendimu turėjo 12 arų žemės sklypą, šiai dienai jų sklypas dėl ieškovo veiksmų sumažėjo iki 11,77 arų. Nustačius servitutą šuliniui, ieškovas ne vieną kartą bandė pašalinti metalinę tvorą, skiriančią ginčo šalių žemės sklypus, nors atsakovė specialiai buvo pastačiusi du stulpelius, suteikiančius ieškovui galimybę priėjimui prie šulinio įsirengti vartelius (CK 1.5 str., 4.23 str., 4.27 str. 2 d., 4.36 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.).

Tretysis asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko administracija privačios žemės užėmimo ir panašių klausimų nesprendžia ir jų komentuoti negali, kadangi galiojantys teisės aktai nesuteikia tokių teisių (LR Konstitucijos 23 str., CK 4.93 str. 1 d., LR Apskrities valdymo įstatymas, LR Žemės įstatymo 7 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2008-04-09 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo valstybei 33,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ieškovo vardu yra registruotas 0,1230 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, o atsakovės vardu yra registruotas 0,0635 ha žemės sklypas, o jos buvusio sutuoktinio S. R. vardu 0,0542 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, kurio bendras plotas 0,1177 ha. Druskininkų miesto valdybos 1995-07-11 sprendimu Nr. 84 buvo įteisintos ir patvirtintos faktiškai naudojamų žemės sklypo raudonosios linijos, t.y. 0,1230 ha ploto žemės sklypas ieškovo namų valdai (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad ieškovo namų valdos žemės sklypo plane, patvirtintame 1995-07-11 Druskininkų miesto valdybos sprendimu Nr. 84, linija plane pažymėta 1-2 yra 29,91 m, o plane pažymėtas šulinys yra S. R. ir atsakovės sklype. Teismas padarė išvadą, jog ši aplinkybė įrodo, kad esama tvora eina pagal raudonąją liniją, patvirtintą 1995-07-11 sprendimu, o atkėlus tvorą pagal ieškovo pateiktą planą, dalis šulinio patenka į ieškovo žemės sklypą. Teismas nustatė, kad Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-02-17 įsakymu Nr. V35-87 buvo patvirtintas faktiškai naudojamo atsakovės ir S. R. 0,1177 ha žemės sklypas pagal planą. Teismas pažymėjo, kad Druskininkų miesto vykdomojo komiteto 1967-09-25 sprendimu Nr. 240 S. R. buvo paskirta 600 m² žemės sklypas asmeninio gyvenamojo namo statybai ir 600 m² sodo užveisimui. Teismas nustatė, kad atsakovė nutraukė santuoką su S. R. 1993-06-15. Teismas, įvertinęs 2007 metų rugsėjo mėnesio žemės sklypo ribų patikrinimo planą, konstatavo, kad atsakovės bendras naudojamas plotas yra 635 m² , o šulinys pažymėtas atsakovės žemės sklype. Teismas pažymėjo, kad pagal VĮ Registrų centro Alytaus filialo pateiktų žemės sklypų kadastro žemėlapio ištrauką ieškovo žemės sklypas yra 1229,78, o atsakovės ir S. R. 1176,79. Teismas konstatavo, kad liudytojas A. J. paaiškino, jog jis atliko ieškovo ir atsakovės žemės sklypų matavimus, pagal kuriuos abiejų sklypų koordinatės sutapo, sklypų planai nesikeitė. Teismas pažymėjo, kad 2007-12-12 teismo posėdyje ieškovui buvo pasiūlyta atlikti abiejų sklypų geodezinius matavimus, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovė pažeidė jo teises ir jo žemės sklype pasistatė tvorą. Teismas padarė išvadą, jog esama tvora, skirianti ieškovo ir atsakovės žemės sklypus, pastatyta pagal patvirtintas 1995-07-11 Druskininkų miesto valdybos sprendimu Nr. 84 raudonąsias linijas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 185 str.).

Šalies argumentai

Ieškovas P. J. pateikė apeliacinį skundą prašydamas panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008-04-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Teismas nevertino pateiktų įrodymų, nesprendė ieškinio iš esmės, todėl teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Teismui buvo pateikti dviejų matininkų išlinkusios atsakovės tvoros matavimai. Matavimuose buvo nurodyta kiek centimetrų nuo kadastrinių matavimų ribos, žiūrint nuo Dzūkų gatvės, tvora išlinkusi pradedant antru ir baigiant dešimtu armatūros tvoros kuoliuku. Teismas dėl šių matavimų nepasisakė, taip pat nepasisakė, ar tvora yra išlinkusi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotos sklypų kraštinės, nevertino ieškovo paaiškinimų, kurie atitiko sklypų kadastrinius matavimus, nevertino VĮ Registrų centro kadastrinio žemėlapio ištraukos, kur tarp sklypų kraštinė yra tiesi. Teismo argumentas, kad 2007-12-12 teismo posėdyje ieškovui buvo pasiūlyta atlikti abiejų sklypų geodezinius matavimus, tačiau tai nebuvo padaryta, nepagrįstas, kadangi su sklypų kadastriniais matavimais tiek ieškovas, tiek atsakovė sutiko, sklypų kadastrinių matavimų nei viena šalis neginčijo, todėl daryti kadastrinius matavimus antrą kartą nėra pagrindo. Teismas neanalizavo visų rašytinių įrodymų ir dėl jų priėmimo ar atmetimo nuomonės nepareiškė, o tik apsiribojo sklypų registravimo, sklypų įsigijimo dokumentų išvardijimu, sklypų kadastrinių matavimų konstatavimu. Teismui buvo pateikti matininko A. J. paruošti žemės sklypo planas, kuriame nubrėžta kadastrinių matavimų linija ir esama tvora, bei detalesnė šulinio, esančio tarp šalių žemės sklypų schema, kurioje nurodyta išlinkusi tvora. Matininkas A. J. teisme paaiškino, kad tvora yra išlinkusi, ir, kad atlikti tikslūs išlinkimo matavimai. Proceso metu nepriklausomų matininkų įmonė A. T. firma „Altida“ patikrino, ar kadastriniai tvoros matavimai atitiko A. J. matavimus ir, pamatavusi tarpinį kontrolinį tašką „12a“, nustatė, kad tvora išlinkusi 0,34 m. Druskininkų savivaldybės administracijos atstovas patvirtino, kad tvora išlinkusi ir su A. T. įmonės „Altida“ matavimais, bei tarpiniu tvoros matavimo tašku sutiko. Kadastro žemėlapio ištraukoje žemės sklypų matavimo taškai koordinačių sistemoje buvo tose pačiose vietose kaip ir „Altida“ atlikti išmatavimai. Atsakovės sklypo kadastriniuose matavimuose taškai 6-7-8, atitinkamai koordinačių sistemoje yra tose pačiose vietose kaip ir taškai ieškovo sklypo 8, 12, 1 ir kraštinė sutampa. Kraštinė tarp taškų 1-8, pažymėta ieškovo žemės sklype, ir ta pati kraštinė, pažymėta atsakovės žemės sklype taškais 6-7, yra tiesi linija. Jeigu sklypų kraštinė eitų tvora, tai linija būtų laužtinė. Teismas neteisingai konstatavo, kad 1995-07-11 Druskininkų miesto valdybos sprendimu Nr. 84 pažymėta ieškovo žemės sklypo plane linija 1-2 yra 29,91 m, o plane pažymėtas šulinys yra S. R. ir atsakovės sklype, kad esama tvora eina pagal raudonąją liniją, o atkėlus tvorą dalis šulinio patenka į ieškovo žemės sklypą. Minėta linija 1-2 eina palei Dzūkų gatvę, ši kraštinė su atsakovės sklypu nesiriboja. Ieškovas šios kraštinės ilgio neginčijo ir kraštinės taškų neprašė perkelti. Jeigu tvora būtų pagal ieškovo prašymą perkelta, tai ieškovo sklypo kadastrinio matavimo taškas „1“, atsakovės žemės sklypo taškas „6“ bei pirmas atsakovės tvoros kuoliukas, žiūrint nuo Dzūkų g. pusės lieka savo vietose, jų padėtis nesikeičia. Ieškovas neprašė sumažinti ar padidinti savo ar atsakovės žemės sklypų, taip pat neprašė pakeisti sklypų kraštinių, koordinačių taškų, duomenų, nurodytų kadastriniuose matavimuose. Ieškovas prašė atstatyti tvorą į kraštinę, nurodytą kadastriniuose matavimuose ir pažymėtą kadastriniuose žemėlapiuose. Šulinys nėra kadastrinio matavimo taškas. Šulinio kampą pagal kadastrinius matavimus kerta Druskininkų miesto valdybos sprendimu patvirtinta ieškovo sklypo raudonoji linija, todėl atkėlus tvorą kadastrinių matavimų linija nepakis. Atsakovės tvora lanku įsiterpia į ieškovo sklypą, todėl ieškovas turi teisę reikalauti pašalinti pažeidimus.

Atsiliepimas

Atsakovė I. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008-04-09 sprendimą. Tretieji asmenys nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinant visiškai (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Įstatymų leidėjas nustatė, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas įrodė, kad atsakovė pažeidė ieškovo teises, nes ieškovė nenusikėlė dalies tvoros nuo ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, todėl ieškovo pažeistos teisės turi būti ginamos teismine tvarka. Susidarė tokia teisinė situacija, kai atsakovė nori, kad visus aktyvius teisinius veiksmus atliktų ieškovas, o atsakovė tik vertintų, ar ieškovo teikiami reikalavimai jai tinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinių santykių dalyviai turi būti aktyvūs: bendradarbiaudami bei kooperuodamiesi, laikytis interesų derinimo principo.

Ieškovas įrodė tas aplinkybes, kuriomis grindė ieškinio reikalavimus. Atsakovė neginčijo atsakovo pateikto 2008-01-22 sklypų ribų akto (b.l. 169), kurį sudarė licenciją (b.l. 189) geodeziniams darbams turinti įmonė. Tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos atsikirtimus, sudaro teisinį pagrindą ieškinį tenkinti. Ieškovas, prašydamas atstatyti tvorą į kraštinę, nurodytą kadastriniuose matavimuose ir pažymėtą kadastriniuose žemėlapiuose (b.l. 187-188), nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė, kad jo teisės yra pažeistos. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: žyminio mokesčio - 100 Lt dėl ieškinio (b.l. 24), 118 Lt dėl apeliacinio skundo (b.l. 202-203); advokato teisinei pagalbai apmokėti - 800 Lt (b.l. 21,135, 167) pirmosios instancijos teisme ir 800 Lt (b.l. 213) apeliacinės instancijos teisme, 472 Lt (b.l. 170-172) dėl geodezinių matavimų. Atsakovei nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, nes byla išsprendžiama ieškovo naudai, priteisiant iš atsakovės 1372 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 918 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, viso 2290 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija nemažina ieškovo naudai priteisiamų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, nes jos neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atsakovė turi atlyginti valstybei 33,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 1.138 str., 4.98 str.; CPK 5 str., 12 str., 79 str., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 273 str., 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas

nusprendė:

Panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę I. R. per du mėnesius nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos nusikelti savo tvorą nuo ieškovui P. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, pagal 2008 m. sausio 22 d. sklypų ribų aktą (b.l. 169): (žiūrint nuo Dzūkų gatvės pusės) nuo antrojo esamos tvoros armatūrinio kuoliuko – 0,20 m, nuo trečiojo esamos tvoros armatūrinio kuoliuko – 0,28 m, nuo ketvirtojo esamos tvoros armatūrinio kuoliuko – 0,35 m, nuo penktojo esamos tvoros armatūrinio kuoliuko – 0,35 m, nuo šeštojo esamos tvoros armatūrinio kuoliuko – 0,31 m, nuo septintojo esamos tvoros armatūrinio kuoliuko – 0,35 m, nuo aštuntojo esamos tvoros armatūrinio kuoliuko – 0,37 m, nuo devintojo esamos tvoros armatūrinio kuoliuko – 0,33 m, nuo dešimtojo esamos tvoros armatūrinio kuoliuko – 0,22 m.

Nurodyti, kad atsakovei I. R. neįvykdžius šio teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, ieškovas P. J. turi teisę šiuos veiksmus atlikti pats.

Priteisti iš atsakovės I. R. 1372 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 918 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, viso 2290 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo P. J. naudai.

Priteisti iš atsakovės I. R. 33,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjos Rasa GudžiūnienėDanutė Kutrienė