- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-12
- Bylos Nr.
- 1S-191-491/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Nukentėjusysis
- A. U.
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
teismo posėdyje išnagrinėjęs nukentėjusiosios A. U. skundą dėl 2008 m. vasario 19 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo nutrauktas privataus kaltinimo procesas dėl jos skundo ir bylos medžiaga perduota Pasvalio rajono apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui atlikti,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas nutraukė privataus kaltinimo procesą, kuriame nukentėjusioji A. U. privataus kaltinimo tvarka šmeižimu, įžeidimu, neteisėtos informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimu ar panaudojimu kaltino A. K., ir surinktą medžiagą perdavė Pasvalio rajono apylinkės prokuratūrai. Teismas nutartyje nurodė, kad nukentėjusioji dėl svarbių priežasčių neįstengs ginti savo teisių ir teisėtų interesų, jos nurodytos nusikalstamos veikos turi ir visuomeninę reikšmę, todėl joms ištirti reikia atlikti ikiteisminį tyrimą.
Skundu A. U. prašo panaikinti šią apylinkės teismo nutartį ir jos skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Skunde ji nurodo, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ji dėl svarbių priežasčių neįstengs ginti savo teisių ir teisėtų interesų. Nors 2006 m. ji ir buvo pripažinta nepakaltinama, tačiau šiuo metu ji yra pasveikusi, veiksni, turi advokatą, su kuriuo derina veiksmus, todėl minėta teismo išvada neteisinga, ją žeidžia bei žemina.
Skunde ji taip pat nurodo, kad apylinkės teisme buvo pažeista taikinamojo posėdžio tvarka, numatyta BPK 413 str. 5 d., t.y. nukentėjusiajam su nusikalstamos veikos padarymu kaltinamu asmeniu nesusitaikius, teisėja turėjo priimti nutartį nukentėjusiojo skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, teisėja nepradėjo posėdžio pranešimu apie nukentėjusiojo skundo turinį, taip pažeisdama BPK 413 str. 2 d. Tai patvirtina teismo posėdžio garso įrašas. Teisėja posėdžio metu elgėsi su ja neetiškai bei užgauliai, taip nesilaikydama Teismų įstatymo 43 str. reikalavimo, kad teisėjas privalo vykdyti Teisėjų etikos taisyklių reikalavimus. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas ją įvardino kaip nusikalstamą veiką padariusį asmenį, taip iš nukentėjusiosios paversdamas ją kaltinamąja.
Skunde A. U. taip pat nurodo, jog ši privataus kaltinimo byla dėl teismo neprofesionalumo buvo vilkinama (buvo vilkinimas skundo priėmimas), nuolat perduodama iš vieno teisėjo kitam, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 ir 6 str., kurie nustato asmenų teisę į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų teismą, bei visų asmenų lygybę įstatymui ir teismui.
Teismo posėdyje nukentėjusioji prašo jos skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nukentėjusioji A. U. privataus kaltinimo tvarka A. K. kaltina padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 154, 155 ir 168 straipsniuose. Visos šios veikos patenka privataus kaltinimo bylų kategorijai (BPK 407 str. 1 d.), dėl kurių procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio kodekso 409 str. numatytus atvejus. BPK 409 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu šio BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą.
Pažymėtina, kad BPK 409 str. 1 d. numatytą imperatyvą (prokuroro pareigą) esant įstatyme numatytoms sąlygoms (nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų) pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo byloje įstatymų leidėjas nustatė atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimo (toliau – Nutarimo) nuostatas. Šiame Nutarime, be kita ko, yra pažymėta, jog „pagal Konstituciją įstatymų leidėjas gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį tam tikrose baudžiamosiose bylose kaltinimą palaiko ne prokurorai, o privatūs asmenys (jų atstovai); toks teisinis reguliavimas savaime nesudaro prielaidų pažeisti asmens teisės į teisminę gynybą. Tačiau negali būti tokių teisinių situacijų, kad prokurorui nekiltų pareiga baudžiamojoje byloje palaikyti valstybinį kaltinimą ir tuo atveju, kai privatus asmuo (ar jo atstovas), palaikydamas kaltinimą baudžiamojoje byloje, negali veiksmingai apginti savo (ar atstovaujamo asmens) teisių ir teisėtų interesų“. Nutarime taip pat nurodyta, kad „iš Konstitucijos kylanti teismo priedermė nustatyti objektyvią tiesą ir teisingai išspręsti bylą suponuoja tai, kad jeigu teismas mano, jog neatlikus ikiteisminio tyrimo ar tam tikrų proceso veiksmų, kurių neįmanoma atlikti teisme, jis negalės teisingai išnagrinėti baudžiamosios bylos ir priimti teisingo sprendimo (pavyzdžiui, dėl to, kad teismo turima informacija yra nepakankama, prieštaringa ir pan.), teismas turi turėti įgaliojimus nuspręsti, kad toje byloje turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas ar atskiri proceso veiksmai ir turi būti duoti tam tikri pavedimai atitinkamiems subjektams; tokie teismo pavedimai yra privalomi visiems asmenims (pareigūnams, institucijoms), kuriems jie adresuoti“.
Šiuo atveju pirmos instancijos teismas, įvertinęs duomenis nukentėjusiosios privataus kaltinimo tvarka pateiktame skunde, visiškai pagrįstai pripažino, kad aptariama baudžiamoji byla, nors ir yra privataus kaltinimo, tačiau neabejotinai turi visuomeninę reikšmę – tiek nukentėjusioji A. U., tiek asmuo, kurį ji kaltina padarius prieš ją nusikalstamas veikas, dirba toje pačioje mokykloje; abu yra ne tik pedagogai, tačiau juos sieja ir tarnybinis pavaldumas; apie konfliktus tarp minėtų asmenų ne kartą rašė ne tik vietinė, tačiau ir respublikinė spauda (tai matyti ir iš byloje esančios straipsnių kopijos); į konfliktą vienokiu ar kitokiu būdu įtraukti ne tik pačios mokyklos, kuriame jiedu dirba, kolektyvas, bet ir Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir mokslo skyriaus atsakingi darbuotojai ir netgi meras, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, ir kai kurie Lietuvos Respublikos Seimo nariai.
Negalima nekreipti dėmesio ir į jau nustatytus faktus, kurie yra patvirtinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. 2006 m. birželio 12 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi nukentėjusioji yra pripažinta būdamas nepakaltinama 2003-05-30 padariusi nusikalstamą veiką. Ši teismo nutartis įsiteisėjusi. Be to, šiuo metu yra inicijuotas civilinis procesas dėl nukentėjusiosios pripažinimo neveiksnia ir ši civilinė byla dar nėra išnagrinėta. Šios aplinkybės suteikia pagrindą pagrįstai įtarti, jog dėl pakankamai sudėtingos aptariamos nukentėjusiosios ir asmens, kurį jį kaltina padarius nusikalstamas veikas, konfliktinės situacijos, nukentėjusioji privataus kaltinimo tvarka neįstengs pakankamai efektyviai apginti savo teisių ir teisėtų interesų. Nors nukentėjusioji tvirtina turinti jos interesus atstovaujantį gynėją, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų teismams ji nepateikė, pirmos instancijos teisme vykusiame taikinamajame posėdyje gynėjas nedalyvavo, byloje esančiame jos ieškinio pareiškime nurodyta, jog advokato nebus.
Paminėtos aplinkybės atitinka BPK 409 str. 1 d. reikalavimus ir leidžia daryti išvadą, jog esanti situacija yra pakankamai sudėtinga ir išsamiai bei objektyviai ištirta ji gali būti tik atlikus byloje ikiteisminį tyrimą. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui baudžiamajam procesui inicijuoti yra suprantamas ir teisiškai pagrįstas.
Įvertinus nukentėjusiosios skundo argumentus dėl galimo prokuroro šališkumo, aukštesnės instancijos teismo nuomone, ikiteisminis tyrimas šioje byloje turėtų būti atliekamas ir kontroliuojamas ne Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros prokurorų, todėl medžiaga pagal nukentėjusiosios skundą perduotina Panevėžio apygardos vyriausiajam prokurorui.
Kiti nukentėjusiosios skundo argumentai dėl pirmos instancijos teismo galimų Teismų įstatymo nuostatų pažeidimo, teismo šališkumo, proceso vilkinimo nėra šio proceso, t.y. proceso, kuomet nagrinėjami skundai dėl žemesniųjų teismų nutarčių teisėtumo ar pagrįstumo, dalykas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 3 p., teismas
NUTARĖ:
2008 m. vasario 19 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarties dalį pakeisti :
Perduoti medžiagą pagal nukentėjusiosios A. U. skundą Panevėžio apygardos vyriausiajam prokurorui.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.