Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1348-634/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-20
Bylos Nr.
1S-1348-634/2015
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00211-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
A. L.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1348-634/2015
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00211-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų 2015 m. gegužės 19 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo 2015-02-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. (trys veikos), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri pritaikius BK 64¹ str. sumažinta vienu trečdaliu iki 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014-07-15, bausmės pabaiga – 2016-03-15.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų (toliau –Komisija) 2015-05-19 nutarimu Nr. 828 nutarta nuteistajam A. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 1 p., nuteistajam neatlikus 9 mėnesių 24 dienų (nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2015-05-19) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-06-18 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nuteistojo asmenybės charakteristika, nusikalstamo elgesio rizika, padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, ankstesni teistumai, neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė, padarė išvadas dėl savo elgesio ir būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su priimta nutartimi nuteistasis A. L. pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-06-18 nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2015-05-19 Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad prokuroro atsiliepime išdėstyti argumentai, kurių pagrindu nepritariama lygtiniam paleidimui yra visiškai nepagrįsti. Šiuo atveju kompetentingi specialistai, kurie faktiškai bendravo su nuteistuoju priėmė jo atžvilgiu palankų sprendimą, kuris neturėtų būti ignoruojamas. Pažymėjo, kad paskutinį kartą laisvės atėmimo bausmę atliko prieš 11 metų. Atsižvelgiant į tai kritiškai vertina, jog jis nelinkęs pasimokyti iš savo daromų klaidų. Be to, jokia neigiama draugų įtaka jo atliekamiems veiksmais reikšmės neturėjo. Pabrėžė, kad palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais (sugyventine, seserimi ir dukra), todėl kalbėti apie pakartotinį nusikalstamumą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. skundas atmestinas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. L. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. L. lygtinis paleidimas netaikytinas. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras, atsiliepimu nepritaręs Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos tiek Socialinio tyrimo, tiek Psichologinės tarnybos išvadose, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu elgėsi drausmingai, nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių nepažeidė, formuoja gerus santykius su kitais nuteistaisiais ir pareigūnais, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad A. L. laikysis įstatymų ir nenusikals lygtinio paleidimo atveju. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taip pat svarbu atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 str. 1 d.), visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad A. L. bausmę atlieka už trijų tyčinių sunkių nusikaltimų padarymą, itin pavojingų visuomenei, bei darančių didelę žalą jos nariams (BK 260 str. 1 d.). Anksčiau teistas 8 kartus, šis teistumas – 9. Laisvės atėmimo bausmę atlieka 7 kartą. Pirmą kartą su teisėsaugos institucijomis susidūrė sulaukęs 17 metų amžiaus. Nors A. L. skunde akcentuoja, kad paskutinį kartą laisvės atėmimo bausmę atliko prieš 11 metų, tačiau akivaizdu, kad ankstesni teistumai bei griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir vėl nusikalto. Kas rodo, jog įstatymo reikalavimus atitinkančio elgesio pastarasis negeba išlaikyti. Negalima sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog ankstesnių jo teistumų analizė ir vertinimas yra nepagrįstas, priešingai, nuteistojo kriminalinė praeitis negali būti ignoruojama, šias aplinkybes būtina įvertinti sprendžiant klausimą dėl sėkmingo bausmės tikslų užtikrinimo ir sklandžios nuteistojo probacijos.

Nors nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 44 balai – tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau tai, ar lygtinis paleidimas leis pasiekti bausmės tikslus verčia abejoti ir Psichologinės tarnybos išvadose išdėstyta pozicija, jog nuteistasis linkęs rizikuoti, negalvoja apie pasekmes, lengvai pasiduoda neigiamai draugų įtakai, nelinkęs mokytis iš savo klaidų, problemų sprendimo įgūdžiai silpni. Visa tai rodo, jog A. L. nėra pasiruošęs integruotis į visuomenę ir būti sąžiningu, doru visuomenės nariu. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, nėra pagrindo abejoti kompetentingų specialistų pateiktomis išvadomis. Akivaizdu, kad aplinkos veiksniai ir asmenybės faktoriai išlieka svarbūs sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

Susipažinus su nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programose rezultatais, matyti, kad A. L. nebuvo aktyvus šių programų dalyvis, lankė tik privalomus užsiėmimus – adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo, socialinių įgūdžių lavinimo. Programa vyko dešimt dienų, tačiau nuteistasis lankėsi tik trijuose užsiėmimuose. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo darbinė motyvacija yra teigiama, tačiau pastarasis nerodo iniciatyvos įsidarbinti, t. y. nuteistasis nesistengia įprasminti savo buvimo laisvės atėmimo vietoje darbine veikla. Tai, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nebuvo skatintas tik dar kartą patvirtina, kad jis nėra pakankamai aktyvus pataisos proceso dalyvis.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į A. L. asmenybę, padarytų nusikaltimų kiekį ir pobūdį, į tai, kad jis jau ne pirmą kartą nusikalsta, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, jam valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas padarytų veikų pavojingumui, kad paveiktų jį ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Taigi šiuo metu A. L. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, jam neatlikus 9 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 1 metai 8 mėnesiai) nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., bus neįgyvendinta bausmės paskirtis ir pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos byloje esančiais duomenimis, jų visumos analize bei vertinimu, todėl konstatuojama, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-06-18 nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo A. L. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis