Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, sekretoriaujant Valei Greskienei, Editai Sabaitei, dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei, kaltinamajam M. S., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiajam L. Š., nedalyvaujant Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui ( apie teisiamąjį posėdį pranešta tinkamai, gautas ieškinio atsisakymas), viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., gim.(duomenys neskelbtini) Jonavos raj., a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2011 m. spalio 15 d. apie 02:00 valandą lauke prie kavinės „Svetainė", J. Ralio g. 14, Jonavoje, nesant jokių asmeninio pobūdžio motyvų, kitų žmonių akivaizdoje, rodydamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, demonstruodamas elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, niekinantį požiūrį į aplinkinius, dėl chuliganiškų paskatų sužalojo L. Š.: tyčia rankos kumščiu sudavė L. Š. ne mažiau tris smūgius į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam L. Š. nubrozdinimą viršutinės lūpos vidinėje pusėje su aplinkine kraujosruva, odos nubrozdinimus kairio skruosto, kairio antakio srityje, nežymiai sutrikdė L. Š. sveikatą, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. S. kaltu neprisipažino, parodė, kad jis su savo draugais ir draugėmis buvo kavinėje „Svetainė", alkoholio nevartojo. Jis sportuoja, užsiima boksu. Kartu su savo draugais D. T. ir R išėjo į lauką. Lauke prie „Svetainės" įėjimo stovėjo keli nepažįstami vyresni už jį vyrai. Tarp jo ir vieno iš vyrų, kuris atrodė neblaivus, įvyko žodinis konfliktas. Vyras jį ranka pastūmė. Tada ir jis vyrą pastūmė. Vyras pradėjo rankomis mosikuoti, mėgindamas suduoti smūgį. Vyras smūgio suduoti nespėjo, nes gindamasis dešinės rankos kumščiu jis tam vyrui sudavė du smūgius į veido sritį. Nuo antrojo smūgio vyras nugriuvo ant žemės. Daugiau smūgių nesudavė, R to vyro nemušė. Konflikto metu vyras sakė, jog jis yra kareivis. Po įvykio kartu su D ir R išvažiavo namo ir daugiau to vyro nematė. Konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis- jis buvo neblaivus, „prisikabino" priėjo bei mėgino jam suduoti smūgį. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažįsta. Kauno teritorinei ligonių kasai ieškinį atlygino, nes tokią pinigų sumą jis valstybei gali sumokėti.

Kaltinamojo kaltė grindžiama byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais :

Nukentėjusysis L. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad „Svetainėje“ išgėrė du butelius šviesaus alaus. Salėje buvęs nepažįstamas vaikinas, kaip vėliau sužinojo M. S., kuris buvo su draugu ir keliomis merginomis, jį stebėjo. Buvo susižvalgymas, antipatija. Su draugu A. Z. išėjo į lauką parūkyti. Lauke stovėjo M. S. su savo draugu ir merginomis, kiti kavinės lankytojai. S paklausė "ar mes pažįstami". M. S. dešinės rankos kumščiu sudavė 5 smūgius jam į veido sritį. Tuo tarpu M. S. draugas drąsino jį, sakydamas „parodyk ką gali, parodyk ką moki", pats jo nemušė. Jam gulint ant žemės, rodos, smūgiai niekur nepataikė. Sunku suprasti gulint ant žemės, kiek asmenų spardė ir kur. Stengėsi kuo greičiau atsikelti ir apsiginti. Tuo metu atėjo priėjo paties draugas A, M. S. daugiau nesmūgiavo. Iškvietė policiją. Kartu su A iš kavinės išėjo pro atsargines duris. 2011-10-15 kreipėsi į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, vėliau į karo medicinos tarnybą. Smurtas buvo pavartotas pašalinių žmonių akivaizdoje, dėl ko patyrė dvasinį sukrėtimą, orumo pažeminimą, nesaugumo jausmą, padaryti sužalojimai kėlė didelį gėdos jausmą prie aplinkinius, nes jo darbas susijęs su bendravimu su piliečiais, pavaldiniais, kolegomis, pablogėjo jo reputacija. Po įvykio buvo susitikęs M. S. gatvėje, jis vėl grasino, norėjo aiškintis. Viso padaryta žala 200 Lt turtinė ir 3000 Lt neturtinė žala, ji neatlyginta, civilinį ieškinį palaikė pilnai ir prašė tenkinti.

Specialisto išvada nustatyta, kad L. Š. konstatuota nubrozdinimas viršutinės lūpos vidinėje pusėje su aplinkine kraujosruva, odos nubrozdinimai kairio skruosto, kairio antakio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 24-25).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad L. Š. atpažino M. S., kaip asmenį, kuris 2011-10-15 apie 02 val., prie kavinės „Svetainė", Ralio g., Jonavoje sudavė penkis smūgius į veidą, vėliau sudavė dar penkis smūgius kumščiu į veidą, kai nugriuvo sudavė kojomis smūgius į įvairias kūno vietas. Jį atpažino iš bendrų veido bruožų (b.l. 19-20).

2012-01-17 daiktų dokumentų pateikimo protokolu L. Š. pateikė laikrodį „Rolex" (b.l. 16), kuris 2012-01-17 apžiūrėtas daiktų apžiūros protokolu. Nustatyta, kad nėra laikrodžio rodyklių valdymo rankenėlės, pažeistas korpusas (b.l. 17,18).

Liudytojas A. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad su L. Š. buvo kavinėje „Svetainė". Jiems išėjus prie kavinės durų, stovėjo du nepažįstami vaikinai. Kai L. Š. priėjo prie vaikinų, vienas vaikinas jam sudavė smūgius kumščiu į veidą, vėliau, kai nugriuvo ant žemės, spardė kojomis. Ar kitas vaikinas mušė L. Š.- nepastebėjo. Kai L. Š. atsistojo ir ėjo į kavinės vidų, tas vaikinas dar sudavė L. Š. kumščiu smūgius į veidą. Incidentą matė apie 10 žmonių. Kavinės viduje konflikto nematė, negirdėjo, ką L ir kaltinamasis sakė vienas kitam.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad A. Z. atpažino M. S., kaip asmenį, kuris 2011-10-15 apie 02val., prie kavinės „Svetainė", Ralio g., Jonavoje sudavė smūgius L. Š. į veidą, pastarajam nugriuvus spardė jį kojomis , vėliau dar sudavė smūgius kumščiu į veidą. Atpažino iš bendrų veido bruožų, šviesių plaukų, (b.l. 49-50).

Liudytoja D. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad kartu su draugu M. S., jo draugu R bei pastarojo drauge nuvyko į kavinę „Svetainė". Su draugais ėjo į lauką parūkyti. Kartu su R ėjo ji ir M. S.. Jie išėjo į lauką ir stovėjo prie pat kavinės lauko durų. Šalia stovėjo nemažai, žmonių. Neblaivus nepažįstamas vyriškis, kuris gyrėsi, kad yra kareivis. Tas vyriškis pradėjo žodžiais kabinėtis prie M. S., priėjo artyn ir pastūmė M. S.. M. S. pastūmė atgal. Tada tas vyras puolė M, norėdamas suduoti, bet nepataikė. M sudavė apie porą smūgių vyrui į veido sritį. Vyras nenugriuvo. R vyrus išskyrė, kad šie nesimuštų. R tam vyrui nesmūgiavo, jis tik vyrus išskyrė. Lauke be kareivio stovėjo gal kokie dar 5 nepažįstami žmonės.

Liudytojas R O. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad su draugu M. S. ir savo draugėmis vakare atvyko į kavinę „Svetainė". Pats ėjo į lauką parūkyti. Kartu ėjo M. S. ir D. Išėjus į lauką, prie „Svetainės" lauko durų stovėjo dar apie 3-4 nepažįstami vyrai, tarp jų buvo vienas plikas vyriškis. Tas vyras atrodė neblaivus. Tarp M. S. ir to vyro kilo žodinis konfliktas. Po to matė, kad tas vyras pastūmė M, bandė suduoti smūgį, o M pastūmė jį atgal. M sudavė porą smūgių dešine ranka tam vyrui į galvos sritį - pakaušį. Vyras nuo smūgių paslydo ir nukrito ant žemės. M kojomis vyro nespardė. Jis pats to vyro nemušė. A. M. nuo to vyro, kad daugiau nesimuštų.

Dėl veikos kvalifikacijos, kaltės

Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo veikoje yra LR BK 284 str. 1d. numatytos veikos sudėties požymių. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika buvo teisingai kvalifikuota. Teismų praktikoje veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų kai ji padaroma dėl elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra priešingas visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, arba visai be priežasties panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams atlikti mažareikšmę dingstį. Šioje byloje svarbu nustatyti specifinį nusikalstamo elgesio motyvą – chuliganiškas paskatas. Smurto veiksmai, nors atlikti viešoje vietoje, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia lėmė pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio santykių. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju nebuvo pažįstami, jų konfliktas nevyko dėl asmeninio pykčio ar nesutarimų. Nors byloje pašaliniai asmenys, be kaltinamojo draugų ir nukentėjusiojo draugo, nebuvo nustatyti ir apklausti, kaltinamojo, liudytojų, nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad įvykį matė apie penki- dešimt prie baro stovėjusių žmonių. Jie nesikišo į konfliktą, neskyrė M. S. ir L. Š., tik sakė „Vyrai, nesimuškite“. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti ar šokiruoti ir pan. Kaltinamasis savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad panaudodamas fizinį smurtą dėl menkavertės dingsties kitų asmenų akivaizdoje ( net ir savo draugės D. T.), įžūliai elgiasi, numatė, kad dėl tokio jo elgesio bus demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir to norėjo. Veikos, numatytos BK 284 str. 1d. padarymui motyvai gali būti ir chuliganiški ir asmeniniai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Byloje nustatyta, kad M. S. veikė dėl konflikto su L. Š. – nes jie vienas į kitą bare pažiūrėjo, kilo žodinis konfliktas dėl menkavertės dingsties – dėl žvilgsnio vienas į kitą, antipatijos, L. Š. klausimo „ar jie pažįstami?“.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. S., nors ir neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pripažino faktines bylos aplinkybes ir parodė, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo kėsinimosi suduoti jam smūgį. Kaltinamojo parodymais, nukentėjusysis kėsinosi į M. S. kūno neliečiamybę, kėsinosi suduoti, pastūmė M. S.. Pagal nukentėjusiojo išvaizdą ir jo parodymais nustatyta, kad jis sportuoja - užsiima kultūrizmu, fitnesu, mokėsi savigynos pratimų, nes tarnauja Lietuvos kariuomenėje. Tą patį galima pasakyti ir apie kaltinamojo išvaizdą ir pripažinimą, kad jis užsiima boksu. Tačiau tai nesuteikia teisės naudoti fizinę jėgą nesant aiškių kėsinimosi į sveikatą ar gyvybę požymių. Liudytojų D. T., R.O. Č. parodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo suduoti du smūgiai į veido, galvos sritį, nukentėjusysis parodė, kad – penki smūgiai, specialisto išvada nustatyta, kad sužalojimai L. Š. padaryti trijų ir daugiau trauminių poveikių rezultate, M. S. parodė, kad sudavė du smūgius L. Š. į veidą, nuo antro smūgio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Kaltinamojo parodymai neprieštarauja specialisto išvadai, kuria nustatyta, kad nukentėjusiojo L. Š. veide yra sužalojimai. Nėra duomenų, kad nukentėjusysis iki įvykio jau buvo sumuštas ar veido sužalojimus galėjo pasidaryti pats krisdamas. Laikytina, kad nukentėjusiajam buvo suduoti trys ir daugiau smūgių į veidą. Nukentėjusysis ir liudytojas A. Z. parodė, kad jis buvo spardomas kojomis jam pargriuvus ant žemės, kaltinamasis to nepripažino, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad norėjo įspirti nugriuvusiam nukentėjusiajam, bet draugas R jį atitraukė. Specialisto išvada nenustatyta, kad nukentėjusiojo kūne padaryti kokie nors sužalojimai, tačiau teismas pagal nukentėjusiojo ir liudytojo A. Z. parodymus nustatė, kad L. Š. buvo spardomas gulintis ant žemės. Kaltinime M. S. inkriminuojama, kad jis koja sudavė L. Š. smūgius į veido sritį, tačiau to nukentėjusysis teisiamajame posėdyje nepatvirtino. Todėl iš M. S. kaltinimo ši aplinkybė šalintina. Teismas negali sunkinti kaltinamojo padėties ir patikslinti kaltinimo, kad A. S. sudavė smūgius nukentėjusiajam L. Š. į įvairias kūno vietas, nes ši aplinkybė kaltinime neinkriminuota. Kaltinamojo M. S., liudytojų D. T. ir R.O. Č. parodymais, iš dalies liudytojo A. Z. ir nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad žodinis konfliktas tarp M. S. ir L. Š. buvo. Įvertinus tai, kad nukentėjusysis įvykio metu nebuvo visiškai blaivus ( teigia išgėręs du butelius alaus), o byloje duomenų apie kaltinamojo girtumą nėra, nukentėjusysis pats priėjo prie kaltinamojo, bandė aiškintis ar jie pažįstami, nustatyta, kad žodinis konfliktas tarp kaltinamojo M. S. ir nukentėjusiojo L. Š. vyko. Laikytina, kad paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys turėjo įtakos M. S. nusikalstamos veikos padarymui, todėl teismas pripažįsta tai M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( BK 59 str. 1d. 6p.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Įstatymas nustato tokias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, 2) kėsinimasis turi būti realus, 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus, 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui, 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos.

Byloje nėra duomenų, kad M. S. buvo sužalotas L. Š., kad L. Š. kėsinosi suduoti smūgius S ar juos sudavė. Teismas liudytojų D. T. ir R.O. Č. parodymus vertina kaip siekimą sušvelninti M. S. baudžiamąją atsakomybę. Liudytoja D. T. nenurodė, kad nukentėjusysis buvo nugriuvęs ant žemės, nors byloje nustatyta, kad L. Š. buvo nuo smūgių nugriuvęs ant žemės. Liudytojas R.O. Č. teigia gerai neprisimenąs įvykio, prašė jam užduoti klausimų, tačiau paklaustas kaltinamojo gynėjo atsakė, kad nukentėjusysis bandė duoti smūgius S, nors apklaustas liudytoju praėjus neilgam laikotarpiui po įvykio - 2012-01-10, šio fakto neminėjo ( b.l. 52). Fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas ir jam nugriuvus ant žemės, buvo suduoti daugiau kaip trys smūgiai į veidą, t.y. panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo žymiai intensyvesnis, nei kaltinamojo nurodytas kėsinimasis į jo sveikatą ir kūno neliečiamybę. Kaltinamasis turėjo galimybę išvengti konflikto, nesuduoti daugiau smūgių, pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau to nepadarė. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis savo veiksmais realiai ir akivaizdžiai pavojingai kėsinosi į M. S. kūno neliečiamybę, sveikatą. Todėl teismas nepripažįsta, kad M. S. veiksmai turėjo būtinosios ginties požymių ( BK 28 str.).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Lt neturtinės ir 200 Lt turtinės žalos atlyginimo. Pagal LR CK 6.250str. 2d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jos susijusios su asmens sveikatos pakenkimais. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų vertybių. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai. Nukentėjusysis dėl sužalojimų jautė fizinį skausmą, nepatogumus ir gėdą prieš aplinkinius dėl sužalojimų veide. Pagal LR CK 6.250str.2d. dar vienas neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Sužalojimai nukentėjusiajam padaryti M. S. tyčiniais veiksmais. Tarp šių veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis įvykio metu taip pat buvo sužalotas. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo įrodytas rašytiniais įrodymais: išrašais iš medicininių dokumentų ( b.l. 26-34 ), medicinos specialisto išvada ( b.l. 24-25). Nenustatyta, kad dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam liko randai, liekamieji reiškiniai, pablogėjo sveikata, todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. O atsižvelgiant ir į tai, kad nukentėjusiojo veiksmai turėjo įtakos M. S. nusikalstamai veikai išprovokuoti, iš kaltinamojo M. S. nukentėjusiajam priteistina 700 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis pateikė įrodymus – rankinį laikrodį, kuris įvykio metu buvo sugadintas. Byloje nėra duomenų, kad laikrodis buvo sugadintas iki įvykio, šiuo metu laikrodis neveikia, jo korpusas ties rodyklių sukimo mechanizmu įlenktas, aplinkybė, kad laikrodis sugadintas įvykio metu, nepaneigta. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad laikrodis netaisytinas. Kadangi laikrodis nenaujas, dovanotas nukentėjusiajam, jo kaina ,nukentėjusiojo parodymais, 400 -500 Lt, laikrodis buvo nešiojamas apie vienerius metus, nesant duomenų, kad laikrodis netaisytinas, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 150 Lt turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nukentėjusiajam L. Š. iš kaltinamojo M. S. priteistina 150 Lt turtinės ir 700 Lt neturtinės žalos atlyginimo ( BPK 115 str. 1d.).

Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Baudžiamojo Proceso Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms( LR BPK 113str. 2d.). Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, 2012-06-15 teisme gautu prašymu ieškinio atsisako, žala atlyginta, nurodė, kad ieškovui žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės ( b.l. . Byla prokurorės, kaltinamojo, jo gynėjo, nukentėjusiojo sutikimu nagrinėjama nedalyvaujant civilinio ieškovo atstovui. Priimtinas ieškovo ieškinio atsisakymas. Byla civilinio ieškinio dėl 38,73 Lt žalos atlyginimo civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dalyje, nutrauktina ieškovui atsisakius ieškinio ( CPK 140 str.1d.).

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į M. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (nusikalstama veika viešajai tvarkai), pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją ( baigtas tyčinis nusikaltimas), į kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ( BK 54 str. 2d.).

M. S. neteistas, Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-12-08 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 93 str. pagrindu (b.l. 66-71 ), baustas administracine tvarka: 2007-10-29 pagal ATPK 130 str. 1 d. 2000 litų bauda; 2008-02-27 pagal ATPK 128 str. 1 d. 500 litų bauda; 2008-10-27 pagal ATPK 129 str. 20 parų administracinio arešto; 2011-05-09 pagal ATPK 123 str. 1 d., 124¹ str. 7 d., 123 str. 5 d. 100 litų bauda. (b.l. 72-73 ), Jonavos PSPC PSC dėl psichikos ligos pas gydytoją psichiatrą nesilankė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas (b.l. 74), Jonavos suaugusiųjų švietimo centro charakterizuojamas patenkinamai, nuo 2011 m. rugsėjo mėn. nelanko mokyklos (b.l. 76), lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, sunkinančių M. S. atsakomybę aplinkybių nenustatyta. M. S. teisiamas pirmą kartą, nedirba, padarė nesunkų nusikaltimą, todėl jam skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – areštas ( BK 55 str., 61 str. 1-3d.). Laisvės apribojimo, viešųjų darbų bausmės atlikti, bausmės vykdymo atidėjimo atveju vykdyti teismo įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių M. S. negali, nes suimtas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. Nr. 20-1-00752-11 Kauno m. apylinkės teismo 2012-02-15 nutartimi ir šiuo metu yra Kauno tardymo izoliatoriuje (b.1.64). Šioje byloje M. S. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri pakeistina į suėmimą.

Daiktinius įrodymus laikrodį „Rolex" pakete Nr.1 iki nuosprendžio įsiteisėjimo saugoti prie bylos medžiagos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti nukentėjusiajam L. Š..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir jį nuteisti 40 ( keturiasdešimties ) parų areštu, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2012 m. birželio 29d. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę suėmimą panaikinti.

Priteisti nukentėjusiajam L. Š., gim.(duomenys neskelbtini) kaltinamojo iš M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 850 Lt ( aštuonis šimtus penkiasdešimt litų) nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti.

Bylą dalyje dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Kauno teritorinės ligonių kasos, civilinio ieškinio nutraukti ieškovui atsisakius ieškinio.

Daiktinius įrodymus laikrodį „Rolex" pakete Nr.1 iki nuosprendžio įsiteisėjimo saugoti prie bylos medžiagos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti nukentėjusiajam L. Š..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.