Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro V. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

Ž.S., a.k. (duomenys neskelbtini). gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nuo 2013-04-15 vykdanti individualią veiklą, teista 2 kartus:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-09 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 63 str. 4 d., 63 str. 9 d. bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Iš pataisos inspekcijos įskaitos išbraukta 2012-04-05,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ji, 2012-11-10, 16.35 val. atėjusi į svečius pas savo motiną G. S., jos bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo smurtą prieš tame bute gyvenančią motiną G. S., t.y. pargriovė ant žemės ir ranka sudavė vieną smūgį į kairį šoną, vieną smūgį į galvą ir spyrė į kairį kelią ir taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais Ž. S. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji Ž. S. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino 2012-11-10 po pietų su sūnumi O. S. atėjo pas motiną G. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Motina buvo išgėrusi, pradėjo bartis ir apsivardžiuoti. Tarp jų kilo konfliktas ir ji pastūmė motiną. Motina nugriuvo ant žemės ir pradėjo garsiai rėkti. Sūnus išsigando ir išbėgo pas kaimynus. Motina, kai išgeria, pasidaro pikta ir agresyvi, įžeidinėja ją, o po to nieko neprisimena. Ji supykusi trenkė motinai į galvą ir šoną, spyrė į koją. Labai gailisi dėl savo elgesio. Daugiau tai nepasikartos. Papildomai paaiškino, kad jos santykiai su motina G. S. pagerėjo. Ji skambino motinai kelis kartus ir teiravosi kaip jos sveikata, kaip gyvena O., kadangi jo globėja pagal dokumentus yra jos motina G. S. ir jis gyvena kartu su jos motina bute. Kadangi jai uždrausta lankytis pas motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini), tai jos sūnus aplanko ją (duomenys neskelbtini). Su motina buvo susitarusios ir susitikusios ne namuose. Ji atsiprašė motinos, dėl to, kad 2012-11-10 jos bute konflikto metu suduodama smūgius sukėlė fizinį skausmą. Ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio tą dieną ir nekontroliavo savo veiksmų. Dabar turi pastovų darbą, nuo 2012 metų gruodžio mėnesio negeria alkoholio ir nerūko. Nori susitvarkyti savo gyvenimą. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.1. 22, 28).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. S. paaiškino, kad 2012-11-10 apie 16.35 atėjo į namus jos dukra Ž. S.. G. S. vyras miręs 2012-11-02, o 2012-11-09 buvo jo gimtadienis, ji labai liūdėjo, buvo prislėgta, nusiminusi, verkė. Atėjusi dukra pradėjo bartis, kodėl ji verkia. Dukra buvo išgėrusi. G. S. nieko jai neatsakė, o ši griebė motiną už megztinio, patraukė ir ta nugriuvo ant žemės. Tada sudavė ranka į kairį šoną, sudavė į galvą ir spyrė į kairį kelią. Ji labai garsiai rėkė, tai Ž. S. sūnus O. S., kuris gyvena kartu su ja, nubėgo pas kaimynus ir paprašė, kad iškviestų policiją. Sužalojimų rimtų dėl suduotų smūgių nebuvo padaryta, į medikus nesikreipė, bet fizinį skausmą juto. Daugiau konfliktų su dukra po to įvykio nebuvo. Dukra gyvena atskirai, pas ją neateina, nekonfliktuoja, G. S. nepageidauja, kad dukra ją lankytų. Prašė pripažinti nukentėjusiąja. Papildomai apklausta paaiškino, kad daugiau jokių konfliktų su dukra Ž. S. nebuvo. Dukra neateina. Ji tik nori, kad dukra susitvarkytų savo gyvenimą. Jos buvo susitikusios kelis kartus ne namuose. Kiek žino dukra negeria, lanko kažkokią religinę sektą. Sūnus ją kartais aplanko. Dukrai pretenzijų neturi. Ji sutiko, kad ikiteisminio tyrimo byloje procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 13, 14, 16, 17).

Kaltinamosios Ž. S. kaltę taip pat įrodo 2012-11-10 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ vyriausiojo patrulio J. A. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kad atvykę į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), nustatė, jog G. S. sumušė jos dukra Ž. S., savo neįgalaus vaiko akivaizdoje. G. S. nustatytas sumušimas į kairį šoną, į galvą ir į kairį kelią (b.l. 5-8).

Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamoji Ž. S. įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką – sukėlė asmeniui fizinį skausmą.

Kaltinamosios Ž. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. l d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų, kad kaltinamoji būtų bausta administracine tvarka nėra. Kaltinamoji nuo 2004-07-15 Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašyta į priežiūros grupę (diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį; priklausomybės sindromas) (b.l. 37), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydyta 2 kartus, paskutinį kartą nuo 2009-09-08 iki 2009-09-21 (diagnozė – psichikos sutrikimai vartojant alkoholį, psichofizinis sutrikimas) (b.l. 38), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 39).

Prokuroras siūlo skirti kaltinamajai 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, t.y. įpareigoti be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, taip pat nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusieta su darbu. Kaltinamoji Ž. S. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūlomos bausmės dydžiu (b.l. 44).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažintina, jog kaltinimas pagal pateiktus duomenis pagrįstas, veikos kvalifikacija teisinga, su prokuroro pasiūlyta bausme yra pagrindas sutikti, todėl galima priimti teismo baudžiamąjį įsakymą (LR BPK 420 str. 1 d. 1 p.).

2012-12-05 kaltinamajai Ž. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 23, 24), ši kardomoji priemonė nekeistina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ž. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Įpareigoti Ž. S. laisvės apribojimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus ir draudimus.

Įpareigoti Ž. S. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Kaltinamajai Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę Vilniaus miesto apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.