Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Evaldas Gražys Teisminio proceso Nr. 1-05-1-3105-2009-7 Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.4.4.4.;1.2.19.4.;2.1.7.;2.1.7.4.4.;2.4.7.

2012 m. spalio 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Indrei Stankienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Brundzai, nuteistajam A. J., jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo

A. J. nuteistas pagal BK 24 str. 5 d. 228 str. 2 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 red.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Baudžiamasis procesas pagal BK 24 str. 5 d. 297 str. 1d. nutrauktas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti ir kiti asmenys, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. pagal BK 24 str. 5 d. 228 str. 2 d. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su V. M., sukurstė valstybės tarnautoją, siekiant turtinės naudos, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir atskleisti tarnybos paslaptį, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, o būtent: V. M. ir A. J. veikdami bendrai, savo interesais 2009 m. gegužės mėn. tikslesnė data ir vieta tyrimo metu nenustatyta, įkalbėjo ir susitarė su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM (duomenys neskelbtini) būrio vyresniuoju pasieniečiu A. K. dėl informacijos teikimo apie juos dominančiame pasienio ruože – VSAT prie LR VRM(duomenys neskelbtini) užkardos saugomame pasienio ruože patruliuojančių pasienio tarnybos pareigūnų buvimą ar nebuvimą, siekiant užsitikrinti nekliudomą galimą cigarečių gabenimą per valstybės sieną iš Rusijos Federacijos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją. Vykdydamas V. M. ir A. J. susitarimą A. K. nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2009-07-01, tikslesnės datos tyrimo metu nenustatytos, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 2 str. 1 ir 3 dalių, 25 str. 1 d. 5 p. nustatytus reikalavimus įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, vadovaujantis viešumo ir konfidencialumo derinimo principais, laikyti paslaptyje konfidencialią informaciją, Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įsakymu Nr. IX-1538, 3 str. 4 d. ir 9 d. 3, p., 5 p., ir 1997-07-02 Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 str., 1, p., 3 p., reikalavimus – nešališkai tarnauti žmonėms, saugoti sužinotas tarnybos paslaptis, griežtai laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės vado 2008-06-27 įsakymu Nr. 3-651, V dalies 8.10 punkto nuostatas, tinkamai saugoti tarnybinius dokumentus, užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugą, saugoti ją nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokių kitų neteisėtų veiksmų, konspiraciniais tikslais dažnai keisdami mobiliojo ryšio telefono numerius – A. K. naudodamasis: 8-630-37611, 8-693-04972, 8-693-04131, 8-625-66166 nurodytu laikotarpiu, tarpusavyje bendraudamas SM trumpaisiais užšifruotais pranešimais bei pokalbiais pranešdamas V. M. į mobiliojo ryšio telefono numerius: (duomenys neskelbtini), A. K. siekdamas turtinės naudos V. M. suteikė informaciją apie VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) sargybų postų išdėstymą, sudarančią tarnybos paslaptį, kurią jis sužinojo dėl užimamų pareigų, kad V. M. ir A. J. galėtų užsitikrinti galimą kontrabandos gabenimą, kurie už suteiktą informaciją nurodytu laikotarpiu A. K. sumokėjo ne mažiau kaip keturis kartus nuo 100 iki 300 Lt. Tokiais bendrais veiksmais V. M. ir A. J. sukurstė A. K. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos ir atkleisti informaciją, sudarančią tarnybos paslaptį, o A. K. piktnaudžiaudamas tarnyba, atskleidė informaciją, sudarančią tarnybos paslaptį, tuo sumenkino valstybės institucijos VSAT prie LR VRM prestižą, diskreditavo pareigūno vardą, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. J. ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, išsamiai, nepažeidžiant minėtų teisės normų, išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus, todėl padarė teisingas išvadas.

A. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis veikdamas bendrai su V. M., sukurstė valstybės tarnautoją – A. K., siekiant turtinės naudos, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir atskleisti tarnybos paslaptį, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, nes A. K. siekdamas turtinės naudos V. M. suteikė informaciją apie VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) sargybų postų išsidėstymą, sudarančią tarnybos paslaptį, kad V. M. ir A. J. galėtų užtikrinti galimą kontrabandos gabenimą, kurie už suteiktą informaciją nurodytu laikotarpiu A. K. sumokėjo ne mažiau kaip keturis kartus nuo 100 iki 300 litų. Tokiu būdu apeliantas kartu su V. M. sukurstė A. K. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir atskleisti valstybės paslaptį, o A. K. atlikęs prašomus veiksmus piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, atskleidė informaciją, sudarančią valstybės paslaptį, tuo sumenkino valstybės institucijos VSAT prie LR VRM prestižą, diskreditavo pareigūno vardą, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje A. J. kaltė įrodyta surinktų duomenų visuma, o paties apelianto parodymai nebuvo nuoseklūs ir todėl turi būti vertinami kritiškai. A. J. parodymai nebuvo išsamūs, nuolat keitėsi ir tai leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis nebuvo nuoširdus, siekė išvengti atsakomybės, todėl jo parodymais galima remtis tik ta dalimi, kuri patvirtinama kitais patikimais bylos duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. 2009-11-19 kaltu neprisipažino, atsisakė duoti parodymus; 2010-05-04 taip pat kaltės nepripažino, supažindinus su specialisto išvada Nr. 11-3307(09), kurioje nurodyta, jog išslaptintuose įrašuose Nr. 381, 400 yra jo balas, nurodė, kad vieno kalbančio asmens balsas yra panašus į jo, o su A. K. ir V. M. tekę bendrauti telefonu. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, jog su A. K. ir V. M. buvo kelis kartus susitikęs, buvo derinama galimybė dėl cigarečių gabenimo, bet niekas iš to plano nesigavo. Daugiau su A. K. kalbėjo V. M., o nuteistasis esą buvo tik kaip vairuotojas. Pokalbio turinio, jo detalių nepamena. Dėl balso įrašo negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad tai jo balsas (t 12, b. l. 81). Išklausius garso įrašus A. J. nurodė, kad žino, jog buvo jo kalba su pareigūnais, kaltę pripažįsta (t 12, b. l. 108). Paskutinio žodžio metu A. J. taip pat nurodė kaltę pripažįstantis (t 12, b. l. 162). Tuo tarpu skunde nuteistasis kaltę vėl neigia. Neneigia, kad pokalbių suvestinėse užfiksuotas balsas yra jo, tačiau ginčija patį šio įrodymo šaltinio teisėtumą, leistinumą. Nurodo, jog pavyzdžiai tyrimui paimti neteisėtu būdu.

Nors A. J. nepripažino padaręs nusikaltimą, jo kaltė įrodyta kitais bylos duomenimis. Kaltinime nurodytas aplinkybes dėl pokalbių, dėl informacijos teikimo bei dėl užmokesčio nuosekliai patvirtino A. K.. A. K. teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2009 m. gegužės mėn. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris buvo 8-630 37611, paskambino nepažįstamas asmuo ir pasakė, kad nori susitikti. Atvažiavo du vyrai, vienas iš jų V. M., kitas vardu A., jo pavardės tiksliai nežino, bet gali būti J., kuris paklausė, ar A. K. nesutiktų jiems padėti. Suprato, kad jie nori per valstybės sieną gabent cigaretes ir gauti informaciją apie pasienio sargybų išsidėstymą. A. J. pažadėjo už tai pinginį atlygį, tačiau konkrečios sumos neįvardijo. A. K. su pasiūlymu sutiko. V. M., kuris, kaip suprato, dirbo su A. J., jam padavė mobiliojo ryšio telefoną, kuriame buvo įdėta SIM Kortelė „Ežys“, ir nurodė juo naudotis, siunčiant jiems informaciją trumpaisiais pranešimais. Iš minėto telefono yra kalbėjęs su V. M. ir A. J., patvirtino, jog nuo to laiko kai sutiko teikti informaciją, V. M. ir A. J. yra davęs ne vieną kartą pinigų nuo 100 iki 300 Lt . Taip pat patvirtino, jog eidamas į sargybą yra pasiėmęs nedeklaruotą mobilaus ryšio telefoną, iš kurio siųsdavo informaciją V. M. ir A. J.. Papildomai parodė, jog kartu su V. M. buvęs asmuo yra salėje sėdintis kaltinamasis A. J.. Pinigų jam tiesiogiai susitikimų metu neduodavo, juos padėdavo automobilyje prie bėgių svirties. Keleto susitikimų metu A. J. jam pasakęs rodydamas į padėtus pinigus „Va pinigai, paimk“.

Šie kaltinamojo A. K. parodymai yra ne tik nuoseklūs, tačiau patvirtinami ir kitais bylos duomenimis. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad A. K. turėjo pagrindą apkalbėti A. J. ar V. M.. Juolab, kad ir paties V. M. parodymai iš esmės neprieštarauja A. K. nurodytoms įvykio aplinkybėms. V. M. nurodė, kad, siekdamas pasipelnyti iš cigarečių kontrabandos, jis ir A. J. susipažino su pasieniečiu A. K., kurio prašė teikti informaciją apie pasieniečių buvimo vietą už piniginį atlygį, tuo tikslu per kelis kartus A. K. buvo perduoti pinigai.

Iš 2009-08-13 asmens kratos protokolo matyti, kad iš A. K. paimta SIM kortelė „Pildyk“, Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2610“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Ežys“ Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1200“, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „labas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 80). Apžiūrėjus SIM kortelę „Pildyk“, Nr. (duomenys neskelbtini), kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad joje įvestas Nr. (duomenys neskelbtini), įvardintas „Baubas“, priklausantis A. J. (t. 8, b. l. 104-108). Apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1200“, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), rasti duomenys apie A. K. bendravimą su V. M., A. J., A. M. (t.8, b. 1. 114-120).

2009-08-13 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad A. K. pateikė SIM kortelę, kurios abonentinis Nr. 8 627-09474 (t. 8, b. l. 120) „Ežys“, Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus ją nustatyta, kad abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ja naudodamasis A. K. bendravo su V. M., A. J., A. M. (t. 8, b. l. 123).

2009-08-13 kratos protokole užfiksuota, jog iš V. M. kratos metu paimta mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3110c“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Labas“, Nr. (duomenys neskelbtini) , mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6020“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Bitė“, SIM kortelė „Ežys“ Nr. (duomenys neskelbtini), dėkliukas nuo SIM kortelės „Bitė“ su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 9, b.l. 18-19). Apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3110c“, IMEI (duomenys neskelbtini) , su SIM kortele „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad joje įvestas Nr. (duomenys neskelbtini), įvardintas „A.2“, priklausantis S. J. (t.9, b. 1. 37-40). Apžiūrėjus SIM kortelę „Ežys“, Nr. (duomenys neskelbtini) , nustatyta, jog įvestas Nr. (duomenys neskelbtini), įvardintas „A“, priklausantis A. K., įvestas Nr. (duomenys neskelbtini) , įvardintas „A.“, priklausantis S. J. (t. 9, b. 1. 54).

Be to, 2009-08-26 mobiliojo ryšio telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikaciniais tinklais perduodamos informacijos išklotinės analizėje teigiama, jog išslaptintoje 2009-08-04 Nr. (21/22)-20RN-2RN suvestinėje, nurodyta, kad A. K. perduodamas informaciją V. M. ir A. J., apie pasienio sargybų išdėstymą naudojosi mobiliojo ryšio telefono abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini). 2009-08-13 asmens kratos metu iš A. K. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1200“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Labas“, Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai priskirtas mobiliojo ryšio telefono abonentinio numeris (duomenys neskelbtini) (t. 6, b.l. 89-92).

2009-09-22 mobiliojo ryšio telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikaciniais tinklais perduodamos informacijos išklotinės analizėje teigiama, kad išslaptintoje 2009-08-05 suvestinėje Nr. (221/22)-20RN-llRN) užfiksuota, jog informaciją apie VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) užkardos pasienio sargybą, kurią A. K. trumpaisiais SMS pranešimais iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) perduodavo V. M. į mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) (t. 6, b.l. 99-100). Iš informacijos apie celes matyti, jog A. K. SMS siuntė atlikdamas tarnybą.

Iš 2009-09-16 mobiliojo ryšio telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) (V. M.) telekomunikaciniais tinklais perduodamos informacijos išklotinės analizės matyti, kad remiantis išslaptinta 2009-08-04 suvestine Nr. (221/22)-20RN-9RN nustatyta, kad V. M. dėl informacijos gavimo iš A. K. apie VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) užkardos pasienio sargybų išdėstymą, slaptumo tikslais, dažnai keisdavo telefonų numerius ir be kitų mobiliojo ryšio telefono numerių naudojosi abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2010-04-22 mobiliojo ryšio telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (A. J.) telekomunikaciniais tinklais perduodamos informacijos išklotinių analizės matyti, kad A. J. dėl informacijos apie VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) užkardos pasienio sargybų išdėstymą gavimą iš A. K. naudojosi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jo pokalbiai užfiksuoti išslaptintoje suvestinėje Nr. (221/22)-20RN-8RN, Nr. 381, 400 (t 3, b. l. 55-62), o jau minėtoje 2010-02-05 specialisto išvadoje Nr. 11-3307(09) nurodyta, kad pokalbiuose Nr. 381, Nr. 400, yra užfiksuotas A. J. balsas.

Šie objektyvūs bylos duomenys patvirtina buvus telefoninius ryšius-pokalbius bei susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis tarp A. J., V. M. ir A. K.. Iš jų galima daryti išvadą, jog A. K. teikė informaciją V. M. apie pasienio sargybą ir bendravo ne tik su V. M., bet ir su A. J.. Nors šie duomenys tiesiogiai nepatvirtina aplinkybių, kad A. K. buvo įtikinėjamas, įkalbinėjamas už pinigus teikti šią informaciją, tačiau suteikia pagrindo tikėti nuosekliais A. K. parodymais dėl šios veikos bei iš dalies V. M. parodymais, kurie iš esmės nepaneigia V. K. parodymų, kad jį kurstė ir A. J.. Be to, šie duomenys vertinami visumoje surinktų ir ištirtų įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. nuosekliai teigė, jog jį įkalbinėjo už atlygį teikti informaciją V. M. ir A. J., kad buvo susitikę ir jam per kelis kartus buvo sumokėta nuo 100 iki 300 Lt, o A. J. netgi davęs suprasti, kad tai A. K. skirti pinigai, įvertinus taip pat ir V. M. prisipažinimą bei A. J. parodymus teisme, kuomet jis neneigė, jog kartu su V. M. buvo susitikęs su A. K., patvirtino, kad kalbėjo su pareigūnais, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad A. J. padarė jam inkriminuojamą veiką. A. J. pokalbių su A. K. bei A. K. pokalbių ir susirašinėjimo SMS žinutėmis dažnumas, jų pobūdis bei turinys, laikas patvirtina, jog A. K. iš tiesų piktnaudžiavo tarnyba ir byloje nėra jokių patikimų duomenų galinčių paneigti A. K. parodymus, jog jis buvo įkalbėtas ir sukurstytas taip elgtis būtent A. J. ir V. M..

A. J. skunde teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi 2010-02-05 specialisto išvada Nr. 11-3307(09), nes jo balso pavyzdžiai paimti pažeidžiant įstatymo reikalavimus, todėl toks įrodymas gautas neteisėtu būdu ir neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Tačiau toks apelianto skundo teiginys nepagrįstas. BPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi teisę paimti iš įtariamojo pavyzdžius lyginamajam tyrimui, tačiau apeliantas ikiteisminio tyrimo metu nesutiko pateikti lyginamuosius balso pavyzdžius (t. 9, b. l. 121-122). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nesant galimybės tiesiogiai iš įtariamojo gauti pavyzdžius lyginamajam tyrimui, tokie balso pavyzdžiai gali būti gaunami panaudojant procesines prievartos priemones, numatytas BPK XII skyriuje (Kitos procesinės prievartos priemonės). Ir šių procesinių prievartos priemonių metu gauti duomenys gali būti panaudoti lyginamajam tyrimui atlikti. Tik svarbu, kad būtų laikomasi BPK numatytų kitų procesinių prievartos priemonių sankcionavimo tvarkos ir pagrindų. Šiuo atveju, nesant galimybės gauti A. J. lyginamųjų balso pavyzdžių buvo panaudoti apelianto balso įrašai, gauti ikiteisminio tyrimo pareigūnui atliekant BPK 158, 160 straipsniuose numatytus slaptus tyrimo veiksmus. Tokių ikiteisminio tyrimo veiksmų sankcionavimo tvarka ir pagrindai pažeisti nebuvo (t. 1, b. l. 149-150, 151-152), todėl šios procesinės prievartos priemonės metu gauti apelianto A. J. balso pavyzdžiai pagrįstai buvo panaudoti fonoskopiniam tyrimui atlikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, fonoskopinio tyrimo išvada buvo gauta teisėtais būdais, todėl teismas ją pagrįstai pripažino įrodymu ir rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nuteistojo kaltė, kaip jau aptarta anksčiau, įrodyta ir pagrįsta surinktų duomenų visuma ir ši išvada nėra vienintelis ar pagrindinis A. J. kaltės įrodymas. Ši išvada tik patvirtina, jog pokalbiuose su A. K. dėl pasienio apsaugos užfiksuotas A. J. balsas. Specialisto išvada pati savaime nei patvirtina, nei paneigia A. J. kaltę sukursčius A. K. piktnaudžiauti tarnyba. Šis įrodymas tik tiesiogiai patvirtina, jog A. K. teikė A. J. informaciją, tuo tarpu dėl įkalbinėjimo, sukurstymo padaryti nusikalstamą veiką tai yra netiesioginis įrodymas, kurį teismas pagrįstai įvertino kartu su kitais įrodymais, t. y. nuteistojo A. K., V. M. parodymais, kurie šiuo atveju turėjo esminę reikšmę. Todėl šis skundo argumentas vertinamas kaip nepakankamas paneigti išvadų dėl A. J. kaltės pagrįstumą, ir yra atmetamas.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai teigė, kad apelianto kaltę įrodo A. M. ir A. N. parodymai. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo argumentu. Įvertinus apylinkės teismo nuosprendyje nurodytų motyvų turinį, darytina išvada, jog teismas nurodydamas, kad A. J. parodymus paneigia minėtų asmenų parodymai, padarė akivaizdžią rašymo apsirikimo klaidą. Šiems asmenims nebuvo inkriminuojamas kurstymas piktnaudžiauti tarnyba veikiant su A. J., jie apie tai jokių parodymų nedavė. Be to, iš teismo aptartų motyvų matyti, jog A. J. parodymai iš tiesų paneigiami A. K. bei iš dalies V. M. parodymais. Nuosprendyje išdėstyti ir aptarti įrodymai, jų visuma, kuri, kaip jau aptarta anksčiau, pakankama pagrįsti A. J. kaltę, todėl apelianto nurodyta aplinkybė nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui esminės reikšmės neturi ir nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu.

Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog A. J., veikdamas kartu V. M., sukurstė valstybės tarnautoją – A. K., siekiant turtinės naudos, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir atskleisti tarnybos paslaptį, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, A. K. suteikė informaciją, o V. M. ir A. J. už tai sumokėjo ne mažiau kaip keturis kartus nuo 100 iki 300 litų. A. J. neabejotinai suprato, jog kontrabanda yra neteisėta veika, kad A. K. yra pareigūnas, ir jo funkcija yra saugoti valstybės sieną, tame tarpe ir užkirsti kelią daromiems sienos pažeidimams, todėl negali teikti informacijos apie valstybės sienos apsaugą, ypač kontrabandos tikslais, o šių draudimų pažeidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tokiu būdu A. J. neabejotinai suvokė, kad prašydamas teiti tokią informaciją už atlygį jis skatina, kursto A. K. nusižengti. Tai, kad informacija buvo teikiam ir ne vieną kartą, kad buvo sumokėti pinigai, patvirtina, jog A. J. taip norėjo veikti, t. y. jis veikė tyčia. Todėl jo veika pagal LR BK 24 str. 5 d. 228 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Bausmė nuteistajam taip pat paskirta teisingai.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

BK 228 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmių rūšys – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba laisvės atėmimas. Apylinkės teismas nurodė motyvuotus argumentus dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimo ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti.

Parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį apeliantui pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatų nepažeidė. Atsižvelgė ir tinkamai įvertino tiek veikos, tiek ir paties nuteistojo pavojingumą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taip pat pažymėtina tai, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas skiriamas tada, kai veika padaryta dirbant tam tikrą darbą arba užsiimant tokia veikla. Šiuo atveju A. J. pats valstybės tarnyboje nedirbo, ši padaryta veikla nesusijusi su jokiomis užimamomis pareigomis arba veikla, todėl ši bausmės rūšis net ir negalėjo būti skirta apeliantui.

A. J. padarė vieną tyčinį nusikaltimą valstybės tarnybai, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Šią veiką jis padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo už tyčinį nusikaltimą, būdamas anksčiau ne kartą teistas. Be to, baustas metų bėgyje administracine tvarka. Netrukus po šios veikos buvo nubaustas baudžiamuoju įsakymu už panašaus pobūdžio veiką, už nusikaltimą valstybės tarnybai, kuris padarytas panašiu laiku kaip ir tas, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, o atvirkščiai, yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei daryti nusikalstamas veikas. Anksčiau taikytos bausmės bei poveikio priemonės (taip pat ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė) nebuvo efektyvios bei neužtikrino bausmės tikslų, o ypač prevencijos. Taip pat pažymėtina, jog apeliantas nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, nauja veika taip pat tyčinis nusikaltimas, todėl vadovaujantis BK 27 str. 1 d. nuostatomis A. J. laikytinas recidyvistu, o vadovaujanti BK 56 str. nuostatomis tokiam asmeniu paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Be to, A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad veika padaryta bendrininkų grupėje.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę individualizuojant bausmę ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Teisėjų kolegija pažymi, jog net ir nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei esant neigiamai nuteistojo asmenybės charakteristikai skirtoji bausmė yra mažesnė nei straipsnio sankcijos vidurkis, todėl darytina išvada, jog bausmė ir taip yra pakankamai švelni, bausmės skyrimo bei individualizavimo taisyklės nepažeistos. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad nebus kam prižiūrėti neįgalaus sūnaus, šiuo atveju nepakankama švelninti bausmę, nes byloje esantys duomenys nepaneigia, jog sūnumi gali pasirūpinti jo motina. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog A. J. bausmė skirta tinkamai ir ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

BK 75 straipsnio nuostatos taip pat negali būti taikomos, nes ankstesni teistumai, jų kiekis, pobūdis, tai, kad nusikaltimas padarytas neišnykus ankstesniam teistumui, A. J. baustas administracine tvarka, neleidžia pagrįstai manyti, jog įmanoma pasiekti, kad apeliantas nebenusikalstų ir nedarytų kitų teisės pažeidimų, neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės. Byloje nėra duomenų patvirtinti esminę sąlygą, kuri būtina taikant BK 75 straipsnio nuostatas, todėl konstatuotina, jog A. J. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendį palikti nepakeistą.