Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovui A. Z., institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Zarasų rajono savivaldybėje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose gautas ieškovės O. V. ieškinys atsakovui A. Z. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2019-05-29 gauta šalių taikos sutartis iš kurios turinio matyti, kad šalys ginčą išsprendė taikiai ir prašė rašytinio proceso tvarką ją patirtinti.

1. S. Z., V. Z., L. Z., S. Z., gyvenamoji vieta yra motinos O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta;

2. D. Z., gyvenamoji vieta yra tėvo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta;

3. A. Z. vaikų S. Z., V. Z., L. Z., S. Z. išlaikymui teiks po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, kiekvieno mėnesio 1 d. Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas O. V. valdys uzufrukto teise;

4. O. V. vaiko D. Z. išlaikymui teiks po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, kiekvieno mėnesio 1 d. Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas A. Z. valdys uzufrukto teise;

5. Nustatyti motinos O. V. ir vaiko D. Z., bendravimo tvarką:

5.1. Pasiimti vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. ir grąžinti jį tėvui sekmadienį iki 17 val. į tėvo gyvenamąją vietą; Per didžiąsias šventes, t. y. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus ir Velykas nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką;

poriniais metais, t. y. 2020, 2022 ir t. t., Kūčias bei Kalėdas vaikas praleistų tėvo namuose. Neporiniais metais, t. y. 2019, 2021 ir t. t., tėvas vaiką į savo gyvenamąją vietą pasiimtų iš tėvo gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 18 valandos, o vaiką gražintų gruodžio mėnesio 26 dieną iki 18 valandos.

Poriniais metais, t. y. 2020, 2022 ir t. t.. vaikas praleistų Naujųjų metų šventę ir Velykas motinos namuose. Vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos tėvas pasiims 18 valandą gruodžio mėnesio 31 dieną, o gražins tėvui sekančių metų sausio 1 dieną iki 18 valandos;

5.2. Nustatyti, kad motina gali nevaržomai bendrauti telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams;

5.3. Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui – kurio tėvo ar motinos – diena yra švenčiama;

5.4. Motina bendrauja su vaiku pusę vaiko atostogų. Jei šalys nesusitaria dėl bendravimo laiko per vaiko atostogas, tai motinai priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų;

5.5. Nustatyti, kad bendru sutarimu, vaiko lankymo grafike nurodytas laikas, gali būti trumpesnis arba ilgesnis (pagal susitarimą);

5.6. Vaiko ligos metu vaikas būna tėvo gyvenamojoje vietoje, tėvas privalo informuoti motiną apie vaiko ligas ar kitą įvykį, susijusį su vaiko sveikata. Tėvas įsipareigoja sudaryti motinai galimybes lankyti vaiką ligos metu, jei tai neprieštarauja vaiko interesams;

5.7. Motina įsipareigoja bendraudama su vaiku asmeniškai užtikrinti jo saugumą ir priežiūrą;

5.8. Nustatyti, kad motina turi teisę nevaržomai domėtis vaiko pasiekimais visose jo lankomose ugdymo įstaigose;

5.9. Motinos gimimo dieną ir Tėvo gimimo dieną, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui – kurio tėvo ar motinos – gimimo diena yra švenčiama;

5.10. Motina aplanko vaiką per vaiko gimtadienį;

5.11. Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaikais tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto, per protingą laiko tarpą ir artimiausiu metu informuoti ir suderinti kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką;

5.12. Tėvas ir motina įsipareigoja tarpusavyje derinti atostogų laiką, kad nesidubliuotų, bei atsižvelgiant į vaiko mokinių atostogas;

5.13. Tėvas įsipareigoja apie tėvo ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą informuoti per trumpą laiko tarpą. Jei tėvas siekia pakeisti savo ir vaiko gyvenamosios vietos valstybę (išvykimas nuolatinai gyventi į užsienio valstybę), tėvas privalo gauti motinos rašytinį sutikimą, nurodyti motinai konkretų gyvenamosios užsienio valstybėje adresą, sudaryti motinai galimybes bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio susisiekimo priemonėmis;

6. Nustatyti A. Z. ir vaikų S. Z., V. Z., L. Z., S. Z., bendravimo tvarką:

6.1 Pasiimti vaikus iš motinos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. ir grąžinti juos motinai sekmadienį iki 17 val. į motinos gyvenamąją vietą;

Per didžiąsias šventes, t. y. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus ir Velykas nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką:

poriniais metais, t. y. 2020, 2022 ir t. t., Kūčias bei Kalėdas vaikai praleistų motinos namuose. Neporiniais metais, t. y. 2019, 2021 ir t. t., tėvas vaikus į savo gyvenamąją vietą pasiimtų iš motinos gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 18 valandos, o vaikus gražintų gruodžio mėnesio 26 dieną iki 18 valandos.

Poriniais metais, t. y. 2020, 2022 ir 1.1., vaikai praleistų Naujųjų metų šventę ir Velykas tėvo namuose. Vaikus iš motinos gyvenamosios vietos tėvas pasiims 18 valandą gruodžio mėnesio 31 dieną, o gražins motinai sekančių metų sausio 1 dieną iki 18 valandos;

6.2. Nustatyti, kad tėvas gali nevaržomai bendrauti telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams;

6.3. Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui – kurio tėvo ar motinos – diena yra švenčiama;

6.4. Tėvas bendrauja su vaikais pusę vaikų atostogų. Jei šalys nesusitaria dėl bendravimo laiko per vaikų atostogas, tai tėvui priklauso pirmoji pusė vaikų atostogų;

6.5. Nustatyti, kad bendru sutarimu, vaikų lankymo grafike nurodytas laikas, gali būti trumpesnis arba ilgesnis (pagal susitarimą);

6.6. Vaiko (-ų) ligos metu vaikas (-ai) būna motinos gyvenamojoje vietoje. Motina privalo informuoti tėvą apie vaiko ligas ar kitą įvykį, susijusį su vaiko sveikata. Motina įsipareigoja sudaryti tėvui galimybes lankyti vaiką ligos metu, jei tai neprieštarauja vaiko interesams;

6.7. Tėvas įsipareigoja bendraudamas su vaikais asmeniškai užtikrinti jų saugumą ir priežiūrą;

6.8. Nustatyti, kad tėvas turi teisę nevaržomai domėtis vaikų pasiekimais visose jo lankomose ugdymo įstaigose;

6.9. Motinos gimimo dieną ir Tėvo gimimo dieną, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui – kurio tėvo ar motinos – gimimo diena yra švenčiama;

6.10. Tėvas aplanko vaikus per vaikų gimtadienį;

6.11. Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaikais tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto, per protingą laiko tarpą ir artimiausiu metu informuoti ir suderinti kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką;

6.12. Tėvas ir motina įsipareigoja tarpusavyje derinti atostogų laiką, kad nesidubliuotų, bei atsižvelgiant į vaikų mokinių atostogas;

6.13. Motina įsipareigoja apie motinos ir vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą informuoti per trumpą laiko tarpą. Jei motina siekia pakeisti savo ir vaikų gyvenamosios vietos valstybę (išvykimas nuolatinai gyventi į užsienio valstybę), motina privalo gauti tėvo rašytinį sutikimą, nurodyti tėvui konkretų gyvenamosios užsienio valstybėje adresą, sudaryti tėvui galimybes bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio susisiekimo priemonėmis.

7. O. V. atsisako ieškinio reikalavimo dėl įsiskolinimo už vaikų išlaikymą priteisimą („Priteisti iš A. Z. įsiskolinimą už nepilnamečių vaikų S. Z., D. Z., V. Z., L. Z., S. Z. išlaikymą už paskutinius 4 mėnesius, skaičiuojant vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis po 220 Eur kas mėnesį, kas sudaro viso 4400 Eur„), o atsakovas A. Z. sutinka ir neprieštarauja šio reikalavimo atsisakymui;

8. Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims ir šalių patirtų asmeninių bylinėjimosi išlaidų šalys neprašo priteisti viena iš kitos;

9. Procesinių dokumentu įteikimo išlaidas valstybės naudai sumoka šalys lygiomis dalimis.

10. Pasirašydamos šią Taikos sutartį, šalys patvirtina, kad ši sutartis kiekvienos šalies yra perskaityta ir šalys pareiškė, kad ši sutartis surašyta teisingai, kad šalys yra atidžiai susipažinusios su jos sąlygomis ir reikalavimais ir pilnai bei visiškai supranta Taikos sutarties turinį, kuris šalims yra suprantamas ir visiškai aiškus, kad ši sutartis atitinka kiekvienos šalies tikrąją valia irtai šalys patvirtina žemiau pasirašydamos šia sutartį. Šalys taikos sutarties sąlygas suderino abipusių derybų, nuolaidų būdu pačios, konsultuojantis su savo atstovais. Šalys taip pat įsipareigoja ir pasižada Taikos sutartimi nustatytas ir prisiimtas prievoles (įsipareigojimus) vykdyti sąžiningai ir tinkamai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis nustato, kad bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje turi teisę baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties sąlygos išreiškia bylos dalyvių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą. Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis). Šalys ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo išsprendė taikiai, sudarė taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Šalių sudaryta taikos sutartis, kurios rašytinis tekstas pridedamas prie bylos, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl prašymas patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą tenkintinas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas). Šalys taikos sutartyje nurodė, kad joms yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, dėl to paties ginčo nebegalės pakartotinai kreiptis į teismą.

Šalims sudarius taikos sutartį, yra grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Paduodant ieškinį, ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019-03-25 sprendimo Nr. Nr. 2.4-(NTP-2)-19-T-543-4953, pagrindu, todėl patvirtinus byloje taikos sutartį, iš atsakovo valstybei priteistina 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio, tai yra 41,00 Eur, (150 Eur × 4 vaikai x 12 mėn. × 3 % × 75 % × 25 % = 40,50 Eur) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 19,00 Eur (100 Eur × 75 % × 25 % = 18,75 Eur) už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, bei 19,00 Eur (100 Eur × 75 % × 25 % = 18,75 Eur) už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Nors šalys taikos sutartyje (8 punkte) susitarė, kad kiekviena šalis pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau ieškovei buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ir dėl šių išlaidų šalys negali spręsti pačios, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos, atsižvelgiant į šalių procesinio elgesio tinkamumą, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis). Taikos sutartimi buvo išspręstas ginčas šeimos byloje, taikus susitarimas priimtas abiem šalims padarius tam tikras nuolaidas, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovo nepriteistinos (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 99 straipsnis, 185 straipsnis).

Sudarydamos taikos sutartį šalys susitarė, kad procesinių dokumentu įteikimo išlaidas valstybės naudai sumoka šalys lygiomis dalimis (taikos sutarties 9 punktas). Šioje byloje susidarė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos priteistinos iš šalių lygiomis dalimis, t. y. po 3,32 Eur valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Nutarčiai įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, pritaikytos Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-05-03 nutartimi, panaikintos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 293 straipsnio 5 punktu,

nutaria:

Patvirtinti 2019 m. gegužės 14 d. tarp ieškovės O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė užbaigti civilinę bylą šiomis sąlygomis:

1. S. Z., V. Z., L. Z., S. Z., gyvenamoji vieta yra motinos O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta;

2. D. Z., gyvenamoji vieta yra tėvo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta;

3. A. Z. vaikų S. Z., V. Z., L. Z., S. Z. išlaikymui teiks po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, kiekvieno mėnesio 1 d. Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas O. V. valdys uzufrukto teise;

4. O. V. vaiko D. Z. išlaikymui teiks po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, kiekvieno mėnesio 1 d. Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas A. Z. valdys uzufrukto teise;

5. Nustatyti motinos O. V. ir vaiko D. Z., bendravimo tvarką:

5.1. Pasiimti vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. ir grąžinti jį tėvui sekmadienį iki 17 val. į tėvo gyvenamąją vietą; Per didžiąsias šventes, t. y. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus ir Velykas nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką;

poriniais metais, t. y. 2020, 2022 ir t. t., Kūčias bei Kalėdas vaikas praleistų tėvo namuose. Neporiniais metais, t. y. 2019, 2021 ir t. t., tėvas vaiką į savo gyvenamąją vietą pasiimtų iš tėvo gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 18 valandos, o vaiką gražintų gruodžio mėnesio 26 dieną iki 18 valandos.

Poriniais metais, t. y. 2020, 2022 ir t. t.. vaikas praleistų Naujųjų metų šventę ir Velykas motinos namuose. Vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos tėvas pasiims 18 valandą gruodžio mėnesio 31 dieną, o gražins tėvui sekančių metų sausio 1 dieną iki 18 valandos;

5.2. Nustatyti, kad motina gali nevaržomai bendrauti telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams;

5.3. Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui – kurio tėvo ar motinos – diena yra švenčiama;

5.4. Motina bendrauja su vaiku pusę vaiko atostogų. Jei šalys nesusitaria dėl bendravimo laiko per vaiko atostogas, tai motinai priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų;

5.5. Nustatyti, kad bendru sutarimu, vaiko lankymo grafike nurodytas laikas, gali būti trumpesnis arba ilgesnis (pagal susitarimą);

5.6. Vaiko ligos metu vaikas būna tėvo gyvenamojoje vietoje, tėvas privalo informuoti motiną apie vaiko ligas ar kitą įvykį, susijusį su vaiko sveikata. Tėvas įsipareigoja sudaryti motinai galimybes lankyti vaiką ligos metu, jei tai neprieštarauja vaiko interesams;

5.7. Motina įsipareigoja bendraudama su vaiku asmeniškai užtikrinti jo saugumą ir priežiūrą;

5.8. Nustatyti, kad motina turi teisę nevaržomai domėtis vaiko pasiekimais visose jo lankomose ugdymo įstaigose;

5.9. Motinos gimimo dieną ir Tėvo gimimo dieną, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui – kurio tėvo ar motinos – gimimo diena yra švenčiama;

5.10. Motina aplanko vaiką per vaiko gimtadienį;

5.11. Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaikais tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto, per protingą laiko tarpą ir artimiausiu metu informuoti ir suderinti kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką;

5.12. Tėvas ir motina įsipareigoja tarpusavyje derinti atostogų laiką, kad nesidubliuotų, bei atsižvelgiant į vaiko mokinių atostogas;

5.13. Tėvas įsipareigoja apie tėvo ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą informuoti per trumpą laiko tarpą. Jei tėvas siekia pakeisti savo ir vaiko gyvenamosios vietos valstybę (išvykimas nuolatinai gyventi į užsienio valstybę), tėvas privalo gauti motinos rašytinį sutikimą, nurodyti motinai konkretų gyvenamosios užsienio valstybėje adresą, sudaryti motinai galimybes bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio susisiekimo priemonėmis;

6. Nustatyti A. Z. ir vaikų S. Z., V. Z., L. Z., S. Z., bendravimo tvarką:

6.1. Pasiimti vaikus iš motinos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. ir grąžinti juos motinai sekmadienį iki 17 val. į motinos gyvenamąją vietą;

Per didžiąsias šventes, t. y. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus ir Velykas nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką:

Poriniais metais, t. y. 2020, 2022 ir t. t., Kūčias bei Kalėdas vaikai praleistų motinos namuose. Neporiniais metais, t. y. 2019, 2021 ir t. t., tėvas vaikus į savo gyvenamąją vietą pasiimtų iš motinos gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 18 valandos, o vaikus gražintų gruodžio mėnesio 26 dieną iki 18 valandos.

Poriniais metais, t. y. 2020, 2022 ir 1.1., vaikai praleistų Naujųjų metų šventę ir Velykas tėvo namuose. Vaikus iš motinos gyvenamosios vietos tėvas pasiims 18 valandą gruodžio mėnesio 31 dieną, o gražins motinai sekančių metų sausio 1 dieną iki 18 valandos;

6.2. Nustatyti, kad tėvas gali nevaržomai bendrauti telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams;

6.3. Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui – kurio tėvo ar motinos – diena yra švenčiama;

6.4. Tėvas bendrauja su vaikais pusę vaikų atostogų. Jei šalys nesusitaria dėl bendravimo laiko per vaikų atostogas, tai tėvui priklauso pirmoji pusė vaikų atostogų;

6.5. Nustatyti, kad bendru sutarimu, vaikų lankymo grafike nurodytas laikas, gali būti trumpesnis arba ilgesnis (pagal susitarimą);

6.6. Vaiko (-ų) ligos metu vaikas (-ai) būna motinos gyvenamojoje vietoje. Motina privalo informuoti tėvą apie vaiko ligas ar kitą įvykį, susijusį su vaiko sveikata. Motina įsipareigoja sudaryti tėvui galimybes lankyti vaiką ligos metu, jei tai neprieštarauja vaiko interesams;

6.7. Tėvas įsipareigoja bendraudamas su vaikais asmeniškai užtikrinti jų saugumą ir priežiūrą;

6.8. Nustatyti, kad tėvas turi teisę nevaržomai domėtis vaikų pasiekimais visose jo lankomose ugdymo įstaigose;

6.9. Motinos gimimo dieną ir Tėvo gimimo dieną, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui – kurio tėvo ar motinos – gimimo diena yra švenčiama;

6.10. Tėvas aplanko vaikus per vaikų gimtadienį;

6.11. Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaikais tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto, per protingą laiko tarpą ir artimiausiu metu informuoti ir suderinti kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką;

6.12. Tėvas ir motina įsipareigoja tarpusavyje derinti atostogų laiką, kad nesidubliuotų, bei atsižvelgiant į vaikų mokinių atostogas;

6.13. Motina įsipareigoja apie motinos ir vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą informuoti per trumpą laiko tarpą. Jei motina siekia pakeisti savo ir vaikų gyvenamosios vietos valstybę (išvykimas nuolatinai gyventi į užsienio valstybę), motina privalo gauti tėvo rašytinį sutikimą, nurodyti tėvui konkretų gyvenamosios užsienio valstybėje adresą, sudaryti tėvui galimybes bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio susisiekimo priemonėmis.

7. O. V. atsisako ieškinio reikalavimo dėl įsiskolinimo už vaikų išlaikymą priteisimą („Priteisti iš A. Z. įsiskolinimą už nepilnamečių vaikų S. Z., D. Z., V. Z., L. Z., S. Z. išlaikymą už paskutinius 4 mėnesius, skaičiuojant vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis po 220 Eur kas mėnesį, kas sudaro viso 4400 Eur„), o atsakovas A. Z. sutinka ir neprieštarauja šio reikalavimo atsisakymui;

8. Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims ir šalių patirtų asmeninių bylinėjimosi išlaidų šalys neprašo priteisti viena iš kitos;

9. Procesinių dokumentu įteikimo išlaidas valstybės naudai sumoka šalys lygiomis dalimis.

10. Pasirašydamos šią Taikos sutartį, šalys patvirtina, kad ši sutartis kiekvienos šalies yra perskaityta ir šalys pareiškė, kad ši sutartis surašyta teisingai, kad šalys yra atidžiai susipažinusios su jos sąlygomis ir reikalavimais ir pilnai bei visiškai supranta Taikos sutarties turinį, kuris šalims yra suprantamas ir visiškai aiškus, kad ši sutartis atitinka kiekvienos šalies tikrąją valia irtai šalys patvirtina žemiau pasirašydamos šia sutartį. Šalys taikos sutarties sąlygas suderino abipusių derybų, nuolaidų būdu pačios, konsultuojantis su savo atstovais. Šalys taip pat įsipareigoja ir pasižada Taikos sutartimi nustatytas ir prisiimtas prievoles (įsipareigojimus) vykdyti sąžiningai ir tinkamai.

Civilinę bylą Nr. e2-2933-731/2019 nutraukti.

Priteisti iš A. Z. 82,32 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš O. V. 3,32 Eur (tris eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą palikti valstybės sąskaita.

Nutarčiai įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, pritaikytas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-05-03 nutartimi, panaikinti.

Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kiekviena iš šalių gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.