- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-31
- Bylos Nr.
- A-3730-1047/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00349-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos RespuResbublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Romas Jonuška, Romas Januška
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė),
dalyvaujant pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio R. Y. A. A. įstatyminei atstovei E. A. A. A. (motina), atstovui advokatui Romui Jonuškai,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio R. Y. A. A., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) pilietės E. A. A. A. (motina), apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio R. Y. A. A., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą Y. A. S. A. (tėvas), skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 24 d. sprendimo Nr.22S4720 dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. 2022 m. vasario 24 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimu Nr. 22S4720 (toliau – ir Sprendimas) R. Y. A. A. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) laikinai apgyvendintas Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre (toliau – ir Centras), nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
2. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame nurodė, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Skunde prašoma pareiškėjo atžvilgiu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
Atsiliepimas
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Departamento atsiliepimas (bendras visai šeimai, esantis Y. A. S. A. byloje). Atsiliepime pažymėta, kad mažametis pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Atkreiptas dėmesys į tai, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, kirtęs sieną. Užsienietis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų.
4. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 140⁸ straipsnio 6 dalį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pažymėjo, kad pareiškėjo tėvai prašymo suteikti prieglobstį metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjo atstovas (tėvas) ir jų advokatas Romas Januška teismo posėdyje prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Anot pareiškėjo įstatyminio atstovo, taikoma priemonė apgyvendinimas Centre nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nagrinėjamojoje situacijoje yra neproporcinga ir pernelyg suvaržanti pareiškėjo judėjimo laisvę. Nurodė, kad dokumentų neturi, bet vaikai labai nori laisvės.
6. Departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Jokių prašymų negauta, todėl skundas nagrinėtas iš esmės Departamento atstovui nedalyvaujant.
II.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą atmesti.
8. Nagrinėdamas skundą teismas nustatė, kad mažametis Užsienietis, (duomenys neskelbtini) pilietis, į Lietuvos Respubliką atvyko iš Bagdado neteisėtai, asmenų grupėje, su šeima pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėjo asmens dokumentų. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu berniuko tėvai nebendradarbiavo su Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdami klaidingi pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo procesą.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Departamentas 2022 m. vasario 17 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos).
10. Departamentas 2022 m. vasario 24 d. priėmė Sprendimą pareiškėją įleisti į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti Užsienietį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime pažymėta, kad Užsieniečio tėvai nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad jis gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį.
11. Įvertinęs tai, kad mažametis Užsienietis į Lietuvos Respublikos atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir uždarytą į užkardą, bei įvertinęs tai, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo tėvai nėra linkę bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, nes jų pasakojimas pasižymi esminiais trūkumais (neišsamus, nenuoseklus, neinformatyvus, prieštaringas), o išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta, teismas padarė išvadą, kad pagrįstai Departamentas nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsieniečiai, žinodami, kad jų atžvilgiu yra priimti sprendimai dėl prieglobsčio nesuteikimo ir jų išsiuntimo iš šalies gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas Užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.
12. Skundu prašyta skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų taikymo, nes taikoma priemonė – apgyvendinimas Centre nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nagrinėjamojoje situacijoje yra neproporcinga ir pernelyg suvaržanti pareiškėjo judėjimo laisvę. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad jis neketina išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, jis siektų integruotis Lietuvos Respublikoje, o dėl ilgalaikio laisvės apribojimo yra kenkiama jo psichinei būklei.
Žemesnės instancijos teismas
13. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, yra pagrindas manyti, jog Užsieniečiui pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismas vertino, kad Užsieniečio atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Pažymėjo, kad netaikant šio apribojimo, kyla grėsmė, kad pareiškėjas, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos ir išvykti į užsienio šalį.
14. Teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus sprendė, kad Departamentas, ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką Užsieniečio situacijos vertinimą ginčijamo Sprendimo kontekste, pareiškėjo, jo įstatyminio atstovo, atstovo advokato, nesutikimas su priimtu Sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamo Sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundas atmestinas.
III.
15. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo teismo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą, pritaikant R. Y. A. A., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) pilietės E. A. A. A. (motina), apgyvendinimą Centre be judėjimo laisvės apribojimų.
16. Užsienietis nurodo, kad pagrindų riboti jo judėjimą nėra. Be to, Departamentas, pasak Užsieniečio, netikrino jo elgesio Centre, neapklausė Centre dirbančių darbuotojų, ar jie turi nusiskundimų jo elgesiu, ar pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles ar kitus teisės aktus. Nors ir atvyko į Lietuvos Respubliką galimai neteisingu būdu, tačiau mano, kad jo atžvilgiu netikslinga taikyti pačią griežčiausią priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
Žemesnės instancijos teismas
17. Atkreipia dėmesį, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčių prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.
Atsiliepimas
18. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas, todėl byloje nebeliko ginčo dalyko, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti Užsieniečio skundą, todėl jis atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Apeliacijos dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo, kuriuo atmesti Užsieniečio reikalavimai panaikinti Departamento Sprendimo dalį dėl laikino jo apgyvendinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų – taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai, neturi socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas.
21. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo minėtą sprendimą pakeisti – palikti apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau netaikyti judėjimo laisvės apribojimų.
22. Byloje nustatyta, kad Departamentas priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Užsienietis minėtą sprendimą apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu Užsieniečio skundą tenkino iš dalies – pakeitė sprendimo dalį, uždrausdamas Užsieniečio tėvams atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti bei apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, kitus skundo reikalavimus atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. birželio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2914-654/2022 Užsieniečio skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas. Iš informacinės duomenų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu, teismo posėdis paskirtas 2022 m. rugsėjo 12 d. Kadangi kitoks sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties iki šiol nėra priimtas, pareiškėjo atstovai palaiko skundą, teismas nagrinėja skundžiamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas iki šiol apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre, taikant judėjimo laisvės apribojimus.
23. Susiklosčius aukščiau minėtai situacijai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis) apeliacinio skundo ribose.
24. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
25. Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu Departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
26. Nagrinėjamu atveju Departamentas Sprendime kaip Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo pagrindus nurodė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktą (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) ir 10 punktą (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais).
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad užsienietis nebendradarbiauja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3283-1047/2022), nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3694-502/2022).
28. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių asmenų, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; kt.).
29. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčių prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.
30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog Užsienietis būtų pažeidęs Centro vidaus tvarkos taisykles ar būtų padaręs kitų pažeidimų. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento arba jo kopijos nepateikimas savaime neįrodo asmens nebendradarbiavimo. Užsieniečiui griežčiausia laisvės ribojimo priemonė jau taikoma ilgiau nei 1 metai. Nenustatyta, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Užsienietės judėjimo laisvės ribojimas nepagrįstai suvaržė vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. Taigi pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie išvados, jog judėjimo laisvės ribojimo priemonės, leidžiant judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, ribojančios Užsieniečio judėjimo laisvę, taikymas šiuo atveju yra pakankamas ir proporcingas siekiamiems tikslams, tinkamai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių.
31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, Sprendimo dalis, kuria ribojama Užsieniečio judėjimo laisvė, yra panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio R. Y. A. A., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) pilietės E. A. A. A. (motina), apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 22S4720 dalį, kuria pareiškėjui R. Y. A. A. nesuteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.