Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo I. K. (I. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-5349-567/2016, kuria atmestas I. K. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „SiTiBalt“ civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „SiTiBalt“ vadovo I. K. ieškinį atsakovei UAB „SiTiBalt“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

UAB „SiTiBalt“ vadovas I. K. teismo prašė atsakovei UAB „SiTiBalt“ iškelti bankroto bylą nemokumo pagrindu (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d.), taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 157/16/01703 pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. išduotą vykdomąjį dokumentą, iki Vilniaus apygardos teisme bus išspręstas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė konstatavus, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 3 str. 1 d., 17 str., 177-179 str., 185 str.).Pareiškėjas pakartotiniu prašymu Vilniaus apygardos teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti priverstinio turto išieškojimo ir turto realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 157/16/01703 pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. išduotą vykdomąjį dokumentą, iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo, leidžiant atsakovei UAB „SiTiBalt“ iš vykdomojoje byloje Nr. 157/16/01703 areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas. Pareiškėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę grindė siekiu apsaugoti visų atsakovės kreditorių interesus ir galimybes bankroto proceso metu maksimaliai patenkinti turimus finansinius reikalavimus iš įmonės turto.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pareiškėjo I. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomas atsakovės nemokumas, taip pat galimi kitų įmonės kreditorių interesų pažeidimai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjui nepateikus teismui papildomų ar naujų įrodymų, pagrindžiančių, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (ĮBĮ 9 str. 2 d.5 p., CPK 3 str. 1 d., 17 str., 177-179 str., 185 str.).

Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas I. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti priverstinio turto išieškojimo ir turto realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 157/16/01703 pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. išduotą vykdomąjį dokumentą, iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo, leidžiant atsakovei iš vykdomojoje byloje Nr. 157/16/01703 areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis savo turiniu yra analogiška Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarčiai, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl to laikytina, kad pakartotinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo tinkamai netirtas ir nevertintas.Priešingai nei nurodoma skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, pareiškėjas kartu su pakartotiniu prašymu pateikė naujus įrodymus, pagrindžiančius būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.2016 m. liepos 1 d. civilinėje byloje Nr. e2-4817-467/2016 išieškotojui Estaban Corporation buvo išduotas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu A. N. kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. 157/16/01703 ir areštuotas visas atsakovei priklausantis turtas bei piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose (290 367,83 Eur). Tačiau atsakovė iš viso turi 29 kreditorius, kuriems yra skolinga 928 826,83 Eur, o atsakovės įsiskolinimas darbuotojams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 m. liepos 18 d. sudarė 25 833,3 Eur. Šių kreditorių teisės taip pat turi būti užtikrinamos įmonei iškėlus bankroto bylą, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas pagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę nagrinėjamu atveju. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius vykdomosios bylos Nr. 157/16/01703, visas atsakovės turtas išimtinai tektų tik kreditoriui Estaban Corporation, tokiu būdu pažeidžiant visų kitų atsakovės kreditorių interesus, nors bankroto procedūra siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių interesus ĮBĮ nustatyta tvarka.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „SiTiBalt“, atstovaujama vadovo I. K., sutinka su apelianto atskiruoju skundu ir jame nurodytomis aplinkybėmis, todėl teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. lapkričio 3 d. gautas BUAB „SiTiBalt“ bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ prašymas dėl civilinės bylos Nr. e2-1821-370/2016 nutraukimo. Jame nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsakovei iškėlė bankroto bylą, todėl apelianto atskirajame skunde nurodytas reikalavimas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimo, nebeaktualus. Prašymas susijęs su nagrinėjama byla, todėl priimtinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, pagal kurį teismui gavus pareiškimą iškelti bankroto bylą, teismo ar suinteresuoto asmens iniciatyva gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, galiosiančios iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo.Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsakovei UAB „SiTiBalt“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo paslaugos“. Šia nutartimi taip pat areštuotas visas atsakovės nekilnojamasis turtas ir kitas ilgalaikis materialusis turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.Pagal ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui.Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartis, kuria įmonei iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 24 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).Atsižvelgiant į ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto normos turinį ir paskirtį, taip pat į 12-14 punkte nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, o apeliantui laikinąsias apsaugos priemones prašant taikyti iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos (žr. į. 11 p.), nebeliko apeliacijos objekto, todėl bankroto administratorės prašymas tenkintinas ir apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).Pareiškėjas už atskirąjį skundą sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį, kuris jam grąžintinas vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

nutaria:

apeliacinį procesą pagal pareiškėjo I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-5349-567/2016 nutraukti.

Grąžinti pareiškėjui I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 71 sumokėtą 28 (dvidešimt aštuonių) Eur žyminį mokestį.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.