Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarimo, kuriuo tenkintas O. M. atstovo advokato Tomo Ivanausko skundas ir panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2013 m. kovo 25 d. nutarimas, kuriuo O. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ str. 2 d. 2 300 Lt bauda, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. M. nubaustas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Departamentas) Trakų rajono agentūros 2013-03-25 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ str. 2 d. už tai, kad 2012-11-21 nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) sąvartyne, Trakų r., rezervuare, kuriame kaupiamas paviršinis vanduo, pylimas pažeistas, o per išgraužą pylime nuotekos tekėjo į Kaišiadorių miškų urėdijos Vievio girininkijos mišką. Atlikus laboratorinę mėginių analizę, nustatyta, kad visuose mėginiuose buvo viršyta didžiausia leistina momentinė NH₄ koncentracija, kuri nustatyta ir apskaičiuota pagal Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau - Reglamentas) 17 punktą ir, remiantis 2 priedo B2 sąrašo reikšmėmis, yra 10 mgN/l, o mėginiuose nustatyta NH4 koncentracija 51,78 mgN/l, 26,2 mgN/l. 109 mgN/l, 29,4mgN/l. (duomenys neskelbtini) sąvartyno uždarymo techninio projekto aplinkos apsaugos dalyje numatyta, kad į aplinką bus išleidžiamas švarios lietaus nuotekos, tačiau šis reikalavimas nebuvo užtikrintas. 2011-05-25 UAB „V (duomenys pakeisti)“ direktoriaus įsakymu Nr. 5.512 direktoriaus pavaduotojas gamybai O. M. buvo paskirtas atsakingu už aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi įmonėje. Paviršinių nuotekų kaupimo rezervuaro pylimas gausaus lietaus vandens graužiamas ne pirmą kartą (2012-03-15 surašytas patikrinimo aktas Nr. VR-12.10-13, 2012-05-09 surašytas patikrinimo aktas Nr. VR-12.10-59, 2012-07-12 surašytas patikrinimo aktas Nr. VR12.10-99). O. M. netinkamai vykdė savo pareigas, nesiėmė būtinų veiksmų tam, kad teršalai nepatektų į aplinką, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Reglamento 17 punktą ir 2 priedo B2 sąrašo reikalavimus.

Pabrėžiama, kad O. M., kaip asmuo, atsakingas už UAB „V“ aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi, turėjo tinkamai organizuoti jam tenkančios pareigos įgyvendinimą ir, atsižvelgiant į jau keletą metų trunkančią situaciją, kuomet sistemingai pažeidžiami teisės aktuose įtvirtinti aplinkos apsaugos reikalavimai, privalėjo užtikrinti tinkamus būdus bei priemones aplinkos apsaugos pažeidimų prevencijai. Atsižvelgiant į tai, jog pareiga užtikrinti, kad aplinkos apsaugą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai nebūtų pažeisti, nebuvo įgyvendinta, o žala aplinkai padaryta, todėl atsakingam asmeniui turi kilti atsakomybė. Teismas nurodė, kad UAB „V“ kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini) sąvartyno detaliojo plano dalinio pakeitimo, todėl negalima preziumuoti, jog O. M. nesiėmė veiksmų, kad teršalai nepatektų į aplinką. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad O. M. tenkanti pareiga būti atsakingu dėl aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi jau keletą metų yra atidedama ir imituojama, nors aplinkai tebėra daroma žala. Todėl teismo minėti argumentai negali būti pagrįstu pagrindu tvirtinti, jog ateityje bus užkirstas kelias užteršto vandens patekimui iš rezervuaro į aplinką.

Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės patvirtina, kad vanduo pateko į aplinką ne dėl O. M. kaltės. Pažymi, kad rezervuare išgrauža susidarė dėl gausių atmosferinių kritulių, kas rodo, jog paviršinis vanduo pateko į aplinką dėl neprognozuojamos gamtos stichijos, administracinėn atsakomybėn trauktam asmeniui neprisidedant jokiais aktyviais veiksmais prie nuotekų patekimo į aplinką. O. M., numatydamas, jog vanduo iš rezervuaro gali išsiveržti į aplinką, ėmėsi prevencinių priemonių. UAB „V“, nuolat stebėdama (duomenys neskelbtini) sąvartyno būklę bei vandens lygį rezervuare, numatė, kad dėl ateityje galimų didelių liūčių rezervuaro pylimas gali būti sugadintas ir paviršinis vanduo pateks į aplinką. Todėl bendrovė nutarė, kad šalia rezervuaro turi būti suformuota apsauginė zona ir supilta mineralinės žemės juosta, kuri apsaugotų nuo galimo rezervuare kaupiamo paviršinio vandens patekimo į aplinką. Šie darbai gali būti atlikti tik praplėtus (duomenys neskelbtini) sąvartyno teritoriją, todėl O. M. iniciatyva UAB „V“ kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę dėl detaliojo plano pakeitimo. Taigi, šiuo metu administracinėn atsakomybėn trauktas asmuo yra atlikęs visus įmanomus veiksmus, kad būtų užkirstas kelias vandens pateikimui iš rezervuaro į aplinką, taip pat nuolat stebi rezervuaro būklę. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad UAB „V“ sistemingai pažeidinėja aplinkos apsaugos reikalavimus. Visi nutarimai, kuriais O. M. buvo paskirtos baudos už tariamą nuotekų išleidimą į aplinką, buvo panaikinti teismine tvarka, nes nei karto nebuvo įrodyta, jog nuotekos į aplinką buvo išleistos tyčia, UAB „V“ ir O. M. netinkamai prižiūrint sąvartyną bei lietaus vandens rezervuarus.

Departamento apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog O. M. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.). Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ str. 2 d. (2009-12-17 įstatymo Nr. XI-581 redakcija), asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Taigi, šio teisės pažeidimo objektyviąją pusę sudaro alternatyvūs veiksmai: 1) nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas; 2) nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Žodžio „išleisti“ viena iš reikšmių yra išpilti, ištekinti, ištuštinti (Lietuvių kalbos žodynas, nuoroda internete http://www.lkz.lt/startas.htm). Reglamento 5.17 p. įtvirtinta, kad nuotekų tvarkymas - nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaitymas, tyrimas ir išleidimas bei valymo metu susidarančių atliekų (smėlio, šlamo, dumblo ir t. t.) pirminis tvarkymas, o 6 p. numatyta, jog nuotekų išleidimas į aplinką gali būti vykdomas tik per teisės aktų nustatyta tvarka įteisintą (pvz., pripažintą tinkamu naudoti, išduotas leidimas (jeigu reikalingas) nuotekų išleidimui ar pan.) išleistuvą ir tik po to, kai nustatyta tvarka patvirtinamos nuotekų išleidimo į aplinką sąlygos (sąlygos nustatomos patvirtintame statybos projekte arba leidime). Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuotekų išleidimas į aplinką sietinas su tam tikru technologiniu nuotekų tvarkymo procesu, t. y. tikslinga veikla, kurios metu išleidžiamos nuotekos į aplinką.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2012-11-21 (duomenys neskelbtini) sąvartyne, Trakų r., rezervuare, kuriame kaupiamas paviršinis vanduo, buvo pažeistas pylimas, per kurio išgraužą nuotekos tekėjo į Kaišiadorių miškų urėdijos Vievio girininkijos mišką, o nuotekų teršalų koncentracija viršijo leistiną normą. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuotekos pateko į Kaišiadorių miškų urėdijos Vievio girininkijos mišką ne kaip nuotekų išleidimo, t. y. technologinio proceso, rezultatas, o dėl įvykusio rezervuaro pylimo pažeidimo. Byloje nėra surinkta įrodymų, jog UAB „V“, tikslingai tvarkydama nuotekas, išleido nuotekas į aplinką. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad O. M., kaip UAB „V“ atsakingo už aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi, veiksmuose nenustatytas nuotekų išleidimas į aplinką Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ str. 2 d. prasme, dėl ko pripažintina, jog teisės pažeidimas, įtvirtintas minėtame straipsnyje, apskritai nebuvo padarytas. To nepaneigia faktas, jog nuotekų tekėjimas į Kaišiadorių miškų urėdijos Vievio girininkijos mišką yra nesuderinamas su aplinkos apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. Pasak Departamento, O. M. turėjo tinkamai organizuoti jam tenkančios pareigos įgyvendinimą ir privalėjo užtikrinti tinkamus būdus bei priemones aplinkos apsaugos pažeidimo prevencijai. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė būtent už nuotekų išleidimą straipsnyje nurodytomis sąlygomis, o ne už apeliaciniame skunde nurodytus minėtus veiksmus.

Kiti Departamento argumentai, jog Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ str. 2 d. numatytas teisės pažeidimas gali būti padaromas ne tik tyčia, o tai, kad UAB „V“ kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini) sąvartyno detaliojo plano dalinio pakeitimo, negali būti pagrįstu pagrindu tvirtinti, kad ateityje bus užkirstas kelias užteršto vandens patekimui iš rezervuaro į aplinką, neturi reikšmės anksčiau padarytoms išvadoms ir nepaneigia apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą O. M. atžvilgiu teisėtumo ir pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas suteikia teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-09-04 nutarimą Departamento apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.