- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- 1A-713-654/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39850-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- B. E.
- Kategorijos
- 1.2.23.2.2.1Neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 2 d.)
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. E. apeliacinį skundą dėl 2018 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo B. E. ir J. P. (dėl jos apeliacinių skundų nepaduota) pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį. Tuo pačiu nuosprendžiu B. E. pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį. B. E. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirta 45 parų arešto bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir B. E. paskirta subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į B. E. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2018 m. rugsėjo 11 d.), kai viena laikino sulaikymo ir suėmimo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. B. E. buvo nuteistas už tai, kad jis neturėdamas tikslo platinti laikiau nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent: jis 2016 m. rugpjūčio 22 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė su savimi 0,422 g miltelių, kurių sudėtyje yra nedidelis kiekis (0,009 g) psichotropinės medžiagos – buprenorfino, kuriuos tą pačią dieną, apie 16.40 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato patalpose, esančiose Algirdo g. 20, Vilniuje, jo apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
1.1. Taip pat jis turėdamas tikslą platinti įgijo ir gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent: jis 2016 m. rugpjūčio 22 d., apie 15.20 valandą, Vilniuje, Romų bendrijoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens nusipirkdamas už nenustatytą pinigų sumą, įgijo 36,465 g miltelių, kurių sudėtyje yra 1,191 g narkotinės medžiagos – heroino ir didelis kiekis 0,01729 g – karfentanilio, kuriuos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įlipęs į nenustatytos markės taksi automobilį, išplatino J. P., kuri minėtas narkotines medžiagas neteisėtai gabeno iki (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur apie 15.45 valandą, buvo sulaikyti policijos pareigūnų, kurie pas J. P. rado ir paėmė minėtus 36,465 g miltelių, kurių sudėtyje yra 1,191 g narkotinės medžiagos – heroino ir 0,01729 g – karfentanilio.
Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.
1.2. Taip pat jis panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas jį tuoj pat panaudoti pasipriešino policijos pareigūnams, o būtent: jis 2016 m. rugpjūčio 22 d., apie 15.45 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat jį panaudoti, pasipriešino pareigas einantiems valstybės tarnautojams – Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos mobiliosios kuopos vyr. patruliams D. M. ir A. Š.. Policijos pareigūnui A. Š. parodžius tarnybinį pažymėjimą ir pareikalavus sustoti, jis nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, siekė išvengti sulaikymo, nesustojo ir bandė pro juos prasiveržti, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš juos bei su jais susidoroti, t. y. „nužudyti šakalus“, kojomis bei galva bandė suduoti ne mažiau kaip penkis smūgius A. Š., po to kaire ranka įsikibo sau į rūbus, tokiu būdu trukdydamas policijos pareigūnams A. Š. ir D. M. uždėti specialiąsias policijos priemones – antrankius, po ko, tęsdamas aktyvius pasipriešinimo veiksmus, išsitraukė iš džinsų kišenės lenktinį pramoninės gamybos peilį, kurį D. M. išmušė iš B. E. rankos bei uždėjo antrankius.
Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 286 straipsnyje.
II. B. E. apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis B. E. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria jis buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 286 straipsnį ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Skunde nurodė, kad nuosprendis dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 286 straipsnį yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis pripažino, kad laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos savo vartojimui, todėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo fakto neginčijo.
2.2. Byloje nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Iš 2016 metų rugpjūčio 22 d. jo ir nuteistosios J. P. tarpusavio telefoninių skambučių išklotinės matyti, kad būdami čigonų tabore jie buvo išsiskyrę ir susiskambino prieš grįžtant atgal į Vilniuje esančią (duomenys neskelbtini)gatvę. Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tuo metu nuteistasis buvo su juo susitikęs dėl patalynės komplektų pirkimo. Ką tuo metu veikė J. P., nuteistajam nėra žinoma. Psichotropinės medžiagos yra rastos pas ją, bet ne pas jį. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas ir jis buvo įvardintas Nr. 5, parodė, kad narkotines medžiagas pirkdavo tik pas J. P. ir tik iš jos žodžių jis žino, kad ji šias medžiagas pardavinėjo nuo kažkokio čečėno, kurio niekada nebuvo matęs. Liudytoju apklaustas taksistas T. K., kuris atvežė B. E. ir J. P. iš čigonų taboro į (duomenys neskelbtini)gatvę, parodė, kad priešingai nei tvirtina J. P., tai ji, o ne nuteistasis iškvietė taksi. Liudytoja K. S. teismo posėdžio metu parodė, kad policijos pareigūnai ją privertė duoti parodymus, kad J. P. prekiavo narkotinėmis medžiagomis nuo kažkokio čečėno, kurio ji nėra mačiusi. Teismo išvados, kad B. E. įvykdė inkriminuotą nusikalstamą veiką remiasi vien tik J. P. parodymais.
2.3. Iš bylos medžiagos ir kaltinimą palaikančio prokuroro suformuluoto kaltinimo byloje aiškiai matyti, kad yra sudarytas susitarimas dėl parodymų prieš B. E. davimo mainais už švelnesnę bausmę. 2016 metų rugpjūčio 23 d. apklausiama J. P. nepatvirtino, kad nuteistasis kokiu nors būdu būtų prisidėjęs prie prekybos narkotinėmis medžiagomis. Vėliau ji pakeitė savo parodymus ir iš karto buvo paleista į laisvę. Kaltintojas jai kaltinimą dėl tų pačių aplinkybių ir to paties kiekio narkotinių medžiagų suformulavo taip, kad ji buvo kaltinama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Prokuroro nuomone taip padaryta dėl to, kad ji didesnę dalį psichotropinių medžiagų sulaikymo metu turėjo savo vartojimui, bet ne pardavimui. J. P. parodymai vertintini kritiškai ir dėl to, kad 2016 metų rugsėjo 13 d. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją J. P. buvo apsvaigusi nuo psichotropinių medžiagų, ką pripažino apklausiama. Tokia jos apklausa teismas be jokio pagrindo rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Apklausos metu J. P. pripažino, kad kiekvieną dieną suvartoja po 17 dozių psichotropinių preparatų ir vartojo nuo ryto iki pat apklausos. Tokiu būdu J. P. parodymais negalima tikėti, kadangi šie buvo keičiami, jai buvo daroma įtaka pažadant švelninantį jos atsakomybę. B. E. tyrimo pradžioje taip pat davė parodymus apkalbėdamas save, bet tik dėl to, kad buvo pažadėta paleisti ir netraukti atsakomybėn jo brolio, kuris nieko bendro su narkotikais neturi.
2.4. Kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad B. E. prekiavo psichotropinėmis medžiagomis. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai D. M., A. Š. ir R. R. tik patvirtino aplinkybę, jog narkotines medžiagas rado pas J. P.. Tai paneigia J. P. tvirtinamas aplinkybes, kad visos narkotinės medžiagos buvo saugomos pas B. E. ir ji paimdavo jas iš nuteistojo tik tiek, kiek buvo pirkėjo užsakoma betarpiškai prieš pardavimą. Tokiu atveju išlipdamas iš taksi automobilio jis būtų visus narkotikus pasiėmęs su savimi, o ne palikęs J. P..
2.5. Remiantis kaltinimo logika, iš bendro narkotikų kiekio, surasto pas J. P., turi būti atmestos dozės, reikalingos asmeniškai jos pačios reikmėms, o taip pat jo paties reikmėms, nes jis yra nurodęs, kad jam reikia 10 dozių per dieną. Todėl nesigauna didelis narkotikų kiekis, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje. Be to, apklausta liudytoja teismo specialistė I. Ž. dėl tiriamo psichotropinių medžiagų kiekio pateikė tikimybinę išvadą, kadangi nurodė, kad dalis turėtos medžiagos buvo sunaudota pirminio tyrimo metu ir be jokio atskiro tyrimo buvo padaryta išvada, kad medžiagos turi pasiskirstyti vienodai. Tokia išvada yra tikimybinė, kadangi specialistas pagrįstą ir pilnutinę išvadą gali pateikti tik atlikęs tiesioginį medžiagų tyrimą. Toks tyrimas atliktas nebuvo, kadangi pirmą kartą tyrimo metu buvo sunaudotas nenustatytas kiekis tyrimui pateiktos medžiagos ir nenustatytas kiekis tyrimui pateiktos medžiagos buvo pateiktas antrą kartą pakartotiniam tyrimui. Nesant nustatytam sudedamosios medžiagos karfentanilio pasiskirstymui tyrimui pateiktoje substancijoje, negalima nustatyti, koks buvo bendras kiekis, todėl teismo padarytos išvados, kad buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, nėra paremtos byloje surinktais įrodymais.
2.6. Skunde teigiama, kad dėl BK 286 straipsnio B. E. buvo nuteistas nepagrįstai. Policijos pareigūnai D. M., A. Š. ir R. R. parodė, kad sulaikomas nuteistasis jiems priešinosi, bandė pabėgti, grasino tuojau panaudoti smurtą ir viena ranka išsitraukė lenktinį peilį, kai jau buvo pargriautas ant žemės su užlaužta ir antrankiu surakinta ranka. Pareigūnų parodymai prieštarauja objektyviems ir nepaneigtiems kitiems byloje surinktiems įrodymams. B. E. iš dalies neturi vienos kojos pėdos ir dalies rankos plaštakos. Neturi būtent tos rankos plaštakos, kuria, kaip tvirtina policijos pareigūnai, jis išsitraukė lenktinį peilį ir viena ranka, neturėdamas dalies pirštų, jį atlenkė. Liudytoju apklaustas teismo medicinos specialistas J. M. P. patvirtino, kad pagal surinktus medicininius duomenis dėl savo fizinio luošumo nuteistasis yra ribotų fizinių galimybių žmogus ir specialistas negali teigti, kad pagal savo rankos sužalojimo laipsnį B. E. gali atlikti veiksmus, susijusius su lenktinio peilio atlenkimu viena ranka. Apeliantas nurodė, jog turi sunkumų ir bėgti, nes turi tik dalį vienos kojos pėdos. Tokiu būdu iš esmės yra paneigtos teismo išvados, kad B. E. bandė pasišalinti iš įvykio vietos, bandė pabėgti prasiveržus pro policijos pareigūnus, nes jis fiziškai negali tokių veiksmų atlikti. Bet kokie tvirtinimai, kad jis pasipriešino policijos pareigūnams, yra nepagrįsti. Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad jis nematė atlenkto peilio, tik matė lenktinį neatlenktą peilį gulintį toliau nuo B. E., kai policijos pareigūnai pastarąjį sulaikinėjo. Nuosprendyje teismas vengė šio liudytojo parodymų ir rėmėsi kitais duomenimis. Esant skirtingiems parodymams teismas privalėjo imtis priemonių pašalinti prieštaravimams, tačiau to nepadarė.
III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Atsiliepimu į nuteistojo B. E. skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. J. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad vertindamas proceso dalyvių parodymus teismas vadovavosi savo vidiniu įsitikinimu, išanalizavęs visas byloje surinktas aplinkybes bei vadovaudamasis įstatymu. Teismas įvertino surinktų duomenų visumą ir pagrįstai konstatavo, jog nuteistosios J. P., liudytojų R. R., iš dalies K. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, T. K., liudytojo Nr. 5, kuriam taikomas anonimiškumas, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojos O. D. parodymai teisme yra nuoseklūs ir papildantys vieni kitus, juos analizuojant ir lyginant tarpusavyje. Nenustatyta, kad J. P. ar liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti B. E..
Šalies argumentai
3.1. Apelianto išdėstyti teiginiai dėl liudytojų, specialistės ir pareigūnų parodymų yra nepagrįsti jokiais konkrečiais faktiniais duomenimis, apeliantas iš esmės remiasi bendro pobūdžio pamąstymais, kurių didžioji dalis yra netiksli arba nekonkreti bei pagrįsta subjektyviu vertinimu siekiant sukelti abejones parodymų patikimumu. Įrodymų vertinimas ir padaryta išvada dėl nuteistojo kaltumo, nors ir yra nepalankūs nuteistajam, neatitinka jo nuomonės, tačiau savaime nereiškia teismo šališkumo.
3.2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl karfentanilio kiekio nustatymo atliekant ekspertinį tyrimą, remdamasis I. Ž. parodymais dėl antro narkotinių medžiagų tyrimo tikslingumo. Siekiant nustatyti narkotinės medžiagos kiekį pakartotinis tyrimas buvo daromas, nes prieš tai ekspertizės įstaiga neturėjo šios medžiagos standartinio pavyzdžio. Nėra pagrindo netikėti specialistės duotais paaiškinimais, kuriuose buvo akcentuota, kad narkotinėje medžiagoje esanti karfentanilio masė pasiskirstyti nevienodai negali dėl specialaus jos paruošimo tyrimui. Papildomai atliktas tyrimas suteikė galimybę patikslinti įtarimus B. E., tokiu būdu užtikrinant jo teisę žinoti, nuo ko ginasi teisminio nagrinėjimo metu.
3.3. Teismas tinkamai įvertino eksperto J. M. P. teisiamajam posėdyje išsakytus argumentus, jog negalima objektyvizuoti B. E. kairės rankos plaštakos judesių galimybės ir objektyviai įvertinti negalios, nes asmuo sąmoningai gali nerodyti, kiek nykštį gali pavaduoti kiti pirštai. B. E. judėjimas gali būti ribotas, nepilnavertis, bet žmogus gali būti prisitaikęs ir įsisavinęs trūkumus. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis išsitraukė peilį, kuris buvo pusiau išlenktas, o tai prieštarauja apelianto nurodomoms aplinkybėmis, kad jis negalėjo pilnai atlenkti peilio. Liudytojų J. Š. ir M. E. parodymai patvirtina, kad iš situacijos suprato, jog policija atlieka B. E. sulaikymą. Jis aktyviais veiksmais priešinosi ir naudojo necenzūrinius žodžius, todėl apelianto nurodyti argumentai, kad dėl rankos ir pėdos trūkumų negalėjo pasipriešinti pareigūnams nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Nuteistojo B. E. apeliacinį skundą atmesti.
Dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo.
4. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutiko su jam inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir prašė dėl šios veikos jį išteisinti. Teigė, jog šios nusikalstamos veikos nėra padaręs, tyrimo metu buvo melagingai apkaltintas kitos nuteistosios, kuri buvo susitarusi su teisėsaugos institucijomis. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas netinkamai įvertino įrodymus ir vadovavosi vien nuteistosios J. P. parodymais, kuriuose ji apkalba B. E.. Byloje nėra kitų įrodymų pagrindžiančių B. E. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata įtvirtina išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Teisėjų kolegija, įvertinusi apylinkės teismo sprendimo motyvus ir bylą, nustatė, jog B. E. nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymas įrodytas teismo posėdyje tinkamai ištirtų įrodymų visuma.
5. Pirmosios instancijos teismas nuodugniai išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus ir nesuteikdamas nei vieniems duomenims išskirtinio prioriteto, bet vadovaudamasis nustatytų įrodymų visuma, priėmė teisingą sprendimą. Teismas rėmėsi nuosekliais nuteistosios J. P. parodymais. Vadovavosi liudytojo R. R. paaiškinimais, kuriuose jis nurodė, kad B. E. konvojavimo metu, vežant jį į apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, prisipažino, kad narkotines medžiagas įgijo, medžiagos yra jo, jis pats vartoja narkotikus. Tokias aplinkybes B. E. patvirtino ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino dėl nusikalstamos veikos, tačiau vėliau šiuos parodymus pakeitė. Teismas iš dalies rėmėsi ir K. S. (buvusi pavardė – Z.) parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad pirkdavo narkotikus iš J. P. bei žinojo, kad ši juos gauna iš čečėno, kuris neturi vienos akies. Apklausta teisme liudytoja parodymus pakeitė bei nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo mušama policijos pareigūnų, kurie privertė ją duoti tokius parodymus. Ši liudytojos versija paneigta liudytojos O. D., kuri yra pareigūnė ir dalyvavo tyrime. O. D. nurodė, jog liudytoja K. S. nusiskundimų neišreiškė, jos kūne mušimo požymių nematė. Apklausiama K. S. sakė, kad bijo įtariamų čečėnų. Teismas vadovavosi ir taksi vairuotojo T. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (pagarsinti teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 ir 2 dalimis), kuriuose jis teigė, kad suprato, jog čečėnas paduodavo J. P. narkotikus, o ši pardavinėjo ir nebedirbo prostitute. Sulaikymo dieną jis nematė, jog B. E. ką nors perdavė J. P. jo automobilio salone, bet matė, kad nuteistasis kažką perdavė jai iš savo rankinės, kai buvo lauke. Teismas kaip rašytiniais įrodymais, kitų įrodymų kontekste vadovavosi ir liudytojo Nr. 5, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Anoniminis liudytojas patvirtino, kad 2016 m. vasarą pradėjo sklisti kalbos, jog J. P. pradėjo pardavinėti iš čečėno gautus narkotikus, nors anksčiau to nedarė. Narkotikus pardavinėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. Ten gyveno B. E.. Kai J. P. su čečėnu pardavinėjo narkotikus stotyje nebedirbo, o B. E. sulaikius vėl grįžo dirbti į stotį. Iš J. P. asmeniškai girdėjo, kad ši narkotikus pardavinėjo nuo B. E. ir už tai gaudavo narkotikų asmeniniam naudojimui. Liudytojų ir nuteistosios parodymai teisme yra papildantys vieni kitus. Nenustatyta, kad nuteistoji J. P. ir liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti B. E.. Aptartų įrodymų visumos pagrįstumą patvirtina bei sustiprina ir kiti įrodymai – duomenys apie J. P. bei B. E. intensyvų bendravimą telefonu (kontaktavimo dažnumas tą mėnesį, kai veikė kartu, buvo labai didelis – beveik 1000 kartų), taip pat susirašinėjimų turinys. Susirašinėjimai buvo šifruoti. 2017 m. vasario 2 d. papildomos apžiūros protokole užfiksuoti J. P. siųsti pranešimai (gauti pranešimai neišlikę): „Zuikeli, aš dabar perskaičiavau pas mane lygiai 34 eurai, vienas dar kažkur, bet ne pas mane“; „Bet jo nėra aš 11 daviau Dianai, ir liko 34“; „Saulute, galiu aš duoti dar vieną eurą už tai, kad mane lydi“. Narkotikų dozės vienetai susirašinėjime galimai yra įvardijami eurais. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad J. P. atsiskaito B. E. už anksčiau perduotus narkotikus. 2016 m. rugpjūčio 22 d., 14.15 val., buvo išsiųstas pranešimas abonentui įvardintam „(duomenys neskelbtini)“ „ne mergaite, tuščia. Padėčiau be žodžių. Kai turėsiu, duosiu žinoti, bet tai dar ne greitai, nes ten svečiai iš 2 namo. Mes atvažiavome, bet teko sukti atgal. Laukiam žinių“. Šis pranešimas patvirtina, kad likus kelioms valandoms iki sulaikymo J. P. narkotikų dar neturėjo. Pranešime išdėstyta situacija sutampa su byloje pateiktais duomenimis, jog sulaikymo dieną atvykus į taborą J. P. ir B. E. buvo įspėti apie policiją ir pakartotinai atvyko vėliau. Teismas pagrįstai vadovavosi šiais įrodymais ir priėmė teisingą sprendimą. Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad B. E. ir J. P. veikė bendrininkų grupėje turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas. B. E. įgijo ir perdavė J. P. didelį kiekį narkotinės medžiagos. Apelianto skundo argumentas, jog apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis tik J. P. parodymais, yra paneigtas.
6. Apeliantas mano, jog J. P. jį kaltinančius parodymus davė susitarusi su policija ir siekdama išvengti griežtos bausmės. Prokuroras net kaltinimą už tą pačia veiką J. P. suformavo pagal švelnesnę BK 260 straipsnio 1 dalį. Šie argumentai yra subjektyvus nuteistojo vertinimas. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistosios J. P. parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. Iš karto po sulaikymo nuteistoji kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus, bet jau kitą dieną davė išsamius parodymus, kurie iš esmės nekito beveik viso proceso metu (ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog narkotikus slėpė kelnėse, teisme nurodė, jog narkotikus laikė rankinėje, tačiau šie neatitikimai nedaro nuteistosios parodymų nepatikimais). Kaip minėta, jos parodymus patvirtino ir kiti byloje nustatyti įrodymai. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas nepritarė prokuroro pateiktam kvalifikavimui ir J. P. pripažino kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą (jauno amžiaus, nusikaltimo padarymo metu buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų, turi 2018 m. liepos 22 d. gimusią dukterį, padėjo tyrimui, pripažino kaltę, gailėjosi), taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir skyrė J. P. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis už sankcijoje numatytą tos bausmės rūšies minimumą.
7. Skunde teigiama, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį be pagrindo rėmėsi J. P. 2016 m. rugsėjo 13 d. duotais parodymais, nes apklausos metu nuteistoji buvo apsvaigusi nuo narkotikų. 2016 m. rugsėjo 13 d. J. P. paaiškinimuose nepaminėjo jokių išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų paminėjusi vėlesnėse apklausose. Išsamiausius parodymus J. P. davė 2017 m. vasario 6 d. Apklausos metu ji patvirtino visus anksčiau duotus paaiškinimus ir juos papildė. Apkaltinamasis nuosprendis B. E. nėra priimtas remiantis vien 2016 m. rugsėjo 13 d. J. P. apklausos duomenimis, todėl nėra pagrindo teigti, jog remdamasis šia apklausa teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.
8. Apeliantas ginčija, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad B. E. prekiavo psichotropinėmis medžiagomis. Narkotikai buvo rasti pas J. P. ir tai paneigia nuteistosios teiginius, kad visi narkotikai buvo pas B. E. ir ji paimdavo juos iš nuteistojo tik tiek, kiek buvo pirkėjo užsakoma betarpiškai prieš pardavimą. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Įstatymo dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 260 straipsnio 2 dalis taikoma padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Pagal šio baudžiamojo įstatymo straipsnio prasmę atsakomybė už didelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą kyla tik nustačius, jog kaltininkas turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti; vien didelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio nustatymo nepakanka asmens veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
8.1. Aptartais įrodymais patvirtinta, kad B. E. perdavė narkotines medžiagas J. P.. Šis narkotikų perdavimas laikomas kitokiu platinimu. Kitoks platinimas tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2005, 2K-294/2008, 2K-350/2009 ir kt.). Be to, BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas arba kitoks platinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai asmuo pardavė ar kitaip išplatino šias medžiagas bent vienam asmeniui. Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti kitaip platinamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, tačiau tai esminės reikšmės veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui neturi. Tai, jog B. E. narkotinių medžiagų tiesiogiai nepardavinėjo, veikos kvalifikavimui įtakos neturi.
9. Apeliantas taip pat teigė, kad iš bendro narkotikų kiekio, surasto pas J. P., turi būti atmestos dozės, reikalingos asmeniškai jos pačios reikmėms (16-17 dozių), o taip pat jo paties reikmėms, nes jis yra nurodęs, kad jam reikia 10 dozių per dieną, todėl negali būti didelis kiekis, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje. Šį skundo argumentą paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Savo parodymuose J. P. nurodė, kad B. E. jai perduotų narkotikų kiekis buvo per didelis, kad ji galėtų juos sunaudoti pati per vieną kartą. Kaip nustatyta, B. E. pats perdavė visus turėtus narkotikus J. P., o savo vartojimui jokios narkotikų dalies nepasiliko. Tokiu atveju nelogiška teigti, kad dalis narkotikų buvo skirta jam pačiam vartoti. Šios aplinkybės paneigia nuteistojo versiją, jog narkotikai buvo skirti asmeniniam naudojimui.
10. Skunde nesutinkama su specialisto išvada, kuria pas J. P. rastuose milteliuose buvo nustatytas didelis psichotropinės medžiagos karfentanilio kiekis. Nurodoma, kad specialistė I. Ž. dėl tiriamo psichotropinių medžiagų kiekio pateikė tikimybinę išvadą. Be jokio atskiro tyrimo buvo padaryta išvada, kad medžiagos turi pasiskirstyti vienodai, bet nenustatyta, koks kiekis buvo bendrai. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Apelianto keliama abejonė dėl specialisto išvados tikslumo buvo paneigta apylinkės teismo posėdyje apklausus specialistę I. Ž.. Specialistė nurodė, kad antras tyrimas buvo reikalingas nustatyti narkotinės medžiagos kiekį, nes prieš tai neturėjo šios medžiagos standartinio pavyzdžio. Masė pasiskirstyti nevienodai negali, ją trina, maišo, kad vienodai būtų pasiskirsčiusi. Kolega atliko tyrimus, buvo sunaudotas nedidelis kiekis. Medžiaga buvo paruošta, o I. Ž. dar papildomai trynė, tokia numatoma atlikti procedūra. Teismas neturi pagrindo abejoti specialistės pateiktais paaiškinimais bei naudotais medžiagų tyrimo metodais.
11. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nebuvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai ar baudžiamasis įstatymas, o 260 straipsnio 2 dalis pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistajam B. E. kvalifikuota tinkamai.
Dėl BK 286 straipsnio taikymo.
12. Skunde teigiama, kad B. E. dėl BK 286 straipsnio buvo nuteistas nepagrįstai. Nuteistasis iš dalies neturi vienos kojos pėdos ir dalies rankos plaštakos. Neturi būtent tos rankos plaštakos, kuria, kaip tvirtina policijos pareigūnai, jis išsitraukė ir atlenkė peilį. Dėl pėdos trūkumų jis negalėjo pasišalinti iš įvykio vietos bandydamas pabėgti prasiveržiant pro policijos pareigūnus, nes jis fiziškai negali tokių veiksmų atlikti.
13. BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodyti šio nusikaltimo padarymo būdai: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti.
14. Aplinkybę, jog nuteistasis pasipriešino policijos pareigūnams bei padarė BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, patvirtina policijos pareigūnų parodymai. Abu pareigūnai dalyvavę B. E. sulaikyme (R. R., prie sulaikymo prisijungė vėliau) davė iš esmės panašius parodymus. Jie paaiškino, kad B. E., sužinojęs, kad jie yra pareigūnai (pareigūnas A. Š. parodė nuteistajam pažymėjimą ir pasakė, kad jis yra sulaikomas), bandė staigiu judesiu prasiveržti, padarė kelis žingsnius, bet jie pagavo jo rankas. B. E. pradėjo priešintis, bandė ištraukti rankas, keikėsi, pareigūnams buvo suduota daug smūgių kojomis. A. Š. jautė fizinį skausmą kojose. B. E. puikiai žinojo, kad tai policija, nes jam rusiškai buvo pasakyta, kad nusiramintų, nes tai policininkai. Pareigūnai paguldė B. E. ant žemės, užlaužė jo dešinę ranką bei reikalavo duoti kairę ranką, kurią jis laikė po pilvu. B. E. pradėjo duoti kairę ranką, bet pasiekė sulankstomą peilį, kuris buvo paslėptas džinsuose už nugaros. B. E. ištraukė peilį ir bandė jį išskleisti bei juo smūgiuoti, tačiau pareigūnas D. M. išmušė pusiau atlenktą peilį nuteistajam iš rankos ir uždėjo antrankius. Pareigūno A. Š. teigimu, jei nuteistasis būtų pataikęs, tai peilis būtų ėjęs į kairę pusę, t. y. į petį arba į galvą. Tiek pareigūnas R. R., tiek A. Š. paaiškino, kad girdėjo, kaip sulaikant B. E. jis pareigūnams rusų kalba šaukė „užmušiu, šakalai“, „papjausiu“.
14.1. Pareigūnų parodymus patvirtino liudytojas J. Š., kuris nurodė, kad žiūrėjo, kaip du policijos pareigūnai civiliais drabužiais sulaiko pilietį. Policininkai prisistatė rusiškai, pasakė, kad vyksta sulaikymas, jie policininkai. Liudytojas pabrėžė, kad sulaikomas pilietis aktyviai priešinosi, neleido uždėti antrankių. Prie sulaikomo asmens matė gulintį sudėtą sulankstomą peilį.
15. Iš aptartų įrodymų matyti, jog B. E. elgesys buvo nepateisinamas ir neadekvatus. Jis buvo įspėtas apie tai, kad jį sulaiko policijos pareigūnai, tačiau vis tiek priešinosi. B. E. bandant išsitraukti peilį, pareigūnams buvo kilusi reali grėsmė. Priešindamasis pareigūnams B. E. sukėlė fizinį skausmą vienam iš pareigūnų. Be to, nuteistasis tiesiogiai pasakė grasinimus pareigūnų atžvilgiu ir realiai bandė juos įgyvendinti, bet jam nepavyko, nes pareigūnai užkirto tam kelią.
16. Skunde apeliantas akcentuoja, kad dėl savo fizinių trūkumų (dalies pėdos ir plaštakos neturėjimas), negalėjo pasipriešinti pareigūnams, bėgti ar atlenkti peilio. Kaip nurodyta aukščiau, jo pasipriešinimą patvirtina pareigūnų ir liudytojo parodymai. Iš pateiktos informacijos matyti, jog nuteistasis niekur nebėgo, o tik spėjo žengti kelis žingsnius, kol buvo paguldytas, todėl jo turimas pėdos trūkumas negalėjo sutrukdyti atlikti nustatytų veiksmų. Skunde tvirtinama, jog B. E. dėl suluošintos rankos negalėjo atlenkti peilio viena ranka, yra teisingas. Visi byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo ištrauktas peilis nebuvo pilnai atlenktas. Tačiau, priešingai nei teigiama skunde, neatlenktas peilis nereiškia, jog nuteistasis nepadarė nusikalstamos veikos ir nepasipriešino pareigūnams, nes jo pasipriešinimo veiksmai pasireiškė ne vien peilio išsitraukimu ir atlenkimu.
17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes B. E. BK 286 straipsnis pritaikytas tinkamai.
Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo B. E. apeliacinį skundą atmesti.