Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2013-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1831-818/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-05-16
Bylos Nr.
1-1831-818/2013
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-03201-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
J. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1831-818/2013Proceso Nr. 1-13-1-03201-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.4.; 2.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje J. P., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. kaltinamas dėl to, kad grasino nužudyti, o būtent

jis, 2012-11-21 apie 14.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), laikydamas dešinėje rankoje peilį, priėjęs prie I. V., kuri sėdėjo ant lovos, šaukdamas „tuoj nužudysiu tave ir pats nusižudysiu“, smogė peiliu į lovą 15-20 cm atstumu nuo ant jos sėdėjusios I. V., todėl I. V. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, taip padarydamas nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

J. P. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

kaltinamasis J. P. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2012-11-21, apie 14.00 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), susipyko su savo buvusia sugyventine I. V.. Irina jį paliko ir nebenorėjo su J. P. gyventi, o J. P. norėjo, kad ji grįžtų su juo gyventi, jie stipriai susiginčijo. Ginčas vyko kambaryje, Irina sėdėjo ant lovos, o jis stovėjo šalia jos ir prašė, kad suteiktų galimybę susitaikyti, tačiau ji tokios galimybės nematė. J. P. dėl to pasidarė labai pikta, kad jis labai stengiasi su ja susitaikyti, slaugė ją po sunkios ligos, o ji nenori su juo gyventi, todėl nuėjo į virtuvę, pasiėmė virtuvinį peilį, atsinešė jį ir norėdamas ją išgąsdinti, šaukdamas, kad užmuš, smeigė peilį į lovą, šalia jos, nedideliu atstumu, maždaug 20 cm, ji dėl to labai išsigando ir suriko. Jis pamatęs, kad I. V. pradėjo verkti, paliko ją sėdėti ant lovos, o pats nuėjo į virtuvę, tada atvažiavo jos mama, įėjo į butą, nes durys buvo neužrakintos ir jos abi išėjo į lauką. Jis taip pat išėjo į lauką, jie dar lauke pasiginčijo ir I. V. su savo tėvais išvažiavo. Dėl to, kad išgąsdino I. V. labai gailisi, žino, kad reagavo neadekvačiai, bet nužudyti I. V. tikrai neketino, nes jaučia I. V. artimus jausmus. Galimybė užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu jam išaiškinta, dėl to pretenzijų neturi, (b.l.25-26).

Liudytojo Z. V. parodymais, kad 2012-11-21 apie 12 val. jie su žmona turėjo nuvykti, pasiimti dukros I. V. iš poliklinikos, tačiau dukra paskambino žmonai Ž. V. ir pasakė kad ji yra pas savo buvusį sugyventinį J. P. adresu (duomenys neskelbtini). Jie nuvažiavo jos pasiimti, nurodytu adresu. J. P. Z. V. pažinojo, J. P. su Z. V. dukra I. V. gyveno kartu apie metus. Nuvykus minėtu adresu, Z. V. žmona Ž. V. nuėjo į J. P. butą ir apytiksliai po 15 min. grįžo kartu su dukra I. V.. Jos sėdo į jų automobilį Audi 80, šiuo metu valst. Nr. nepamena ir išvažiavo, (b.l.13-14).

Liudytojos Ž. V. parodymais, kad 2012-11-21 su dukra I. V. susitarė ryte važiuoti į polikliniką pas gydytoją, o po procedūrų atvažiuoti jos paimti. Apytiksliai 12 val. atvažiavo prie poliklinikos, esančios (duomenys neskelbtini)ir laukė dukros automobilyje. Tada liudytojai paskambino dukra ir pasakė, kad ji atvažiuotų prie (duomenys neskelbtini), namo nes ją pasiėmė jos buvęs sugyventinis J. P.. Ž. V. J. P. pažinojo, nes jis buvo jos dukros sugyventinis, jie kartu gyveno Tyzenhauzų g. 9, Vilniuje, apytiksliai metus. Liudytojai su vyru atvykus, dukros nurodytu adresu, jos vyras pasiliko automobilyje, o ji užlipo į 4 aukštą, ir atidarė buto duris (buto Nr. tiksliai nepamena), durys nebuvo užrakintos. Pamatė, kad jie šnekasi, jie kalbėjo pakeltu tonu, buvo aišku, kad jie susipykę. Jos dukra I. V. atrodė išsigandusi ir pasakė, kad jos buvęs sugyventinis J. P. jai grasino peiliu, todėl ji labai išsigando paskambino jai. Tada jos su dukra išėjo iš buto, pasakė J. P., kad Irina turi važiuoti pas gydytoją ir ilgiau Irina su juo būti nebegali. J. P. pasakė, kad nori važiuoti kartu. Jos t.y. Ž. V., jos vyras Z. V. ir dukra I. V. vyro automobiliu Audi 80 Valst. Nr. nepamena, tamsiai mėlynos spalvos, išvažiavo link poliklinikos, (b.l.11-12).

Nukentėjusiosios I. V. parodymais, kad J. P. yra jos buvęs sugyventinis. Nurodo, kad 2012-11-13 ji nutraukė su juo bendrą gyvenimą ir jie išsiskyrė. Pieš tai su juo kartu pragyveno metus su puse adresu (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų neturi. 2012-11-21 apie 07.00 val., J. P. pradėjo jai skambinti į mobiliojo ryšio telefoną ir prašyti, kad ji grįžtų pas J. P.. Šiuo metu gyvena pas giminaitę S. B. (duomenys neskelbtini). J. P. 2012-11-21 nuo 10.00 val.iki 11.00 val. atvažiavo pas I. V. adresu Giedraičių g.100, Vilniuje ir kadangi I. V. reikėjo į polikliniką, jie susitarė, kad ji atsisės pas jį į automobilį ir J. P. nuveš I. V. į polikliniką. Jis nuvežė I. V. į polikliniką, Vilniuje, Pylimo g., netoli Halės turgavietės ir jai apsilankius pas gydytoją ir išėjus iš poliklinikos į gatvę, J. P. staiga griebė už rankovės ir I. V. nenorint, stumdamas prievarta įsodino ją į J. P. priklausantį automobilį O. Z., mėlynos spalvos v/n (duomenys neskelbtini) Po to jis nuvežė I. V. į butą esantį (duomenys neskelbtini). Ten ji su juo pykosi, nes ji nebenorėjo su juo gyventi. Ji paskambino savo mamai Ž. V., paprašė, kad atvažiuotų jos pasiimti. J. P. visaip stengėsi I. V. paveikti, kad grįžtų kartu su juo gyventi, bet I. V. su juo gyventi ir kurti ateities nenori. Jiems būnant anksčiau minėtu adresu, J. P. nuėjo į virtuvę, pasiėmė maždaug 25 cm ilgio peilį (peilio geležtė ir rankena metalo spalvos), atėjo į kambarį, kuriame buvo I. V. ir sėdėjo ant lovos ir šaukdamas : „tuoj nužudysiu tave ir pats nusižudysiu“, smeigė peiliu į lovos čiužinį, maždaug 10-15 cm. nuo I. V. atstumu. Smeigė stipriai, bet kadangi lova minkšta, tai peilis į lovą neįsmigo, o atšoko nuo jos. I. V. dėl to labai išsigando, pradėjo rėkti, tada jis nuo I. V. pasitraukė ir nuėjo į virtuvę. Po to atvažiavo jos mama, atidarė duris, nes jos buvo neužrakintos ir įėjo į butą, I. V. mama pasakė J. P., kad jis nuo I. V. atstotų ir nepersekiotų ir jos išėjo į lauką. Dėl viso šio įvykio I. V. labai išsigando, mano, kad savo grasinimus jis galėjo įvykdyti, nes tuo metu jis buvo labai piktas ir jai atrodė, kad savęs nekontroliavo. Turitinė žala I. V. padaryta nebuvo, taikytis su juo nenori, sutinka, kad jis būtų nubaustas baudžiamuoju įsakymu,(b.l.7, 8-9).

Išdėstyti faktiniai duomenys teikia pagrindą padaryti neabejotiną išvadą, kad J. P. 2012-11-21 apie 14.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), laikydamas dešinėje rankoje peilį, priėjęs prie I. V., kuri sėdėjo ant lovos, šaukdamas „tuoj nužudysiu tave ir pats nusižudysiu“, smogė peiliu į lovą 15-20 cm atstumu nuo ant jos sėdėjusios I. V., tą patvirtina ir paties J. P. pripažinimas padarius nusikalstamą veiką. Todėl teismas laiko, kad J. P. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

J. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

J. P. ankščiau teistas (b.l.38-49), baustas ATPK tvarka (b.l. 50-54), Vilniaus priklausomybės centre į įskaitą yra įrašytas nuo 1996-10-24. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas, (b.l. 57), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro duomenimis kaltinamasis nuo 2012-10-22 iki 2012-10-29 gydėsi šioje įstaigoje, diagnozė: sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų (b.l. 58), 2013-04-25 specialisto išvadoje nr. 89TPK-239 nurodyta, kad J. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b.l. 61).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. P. su tuo bei su bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Teismas skirdamas kaltinamajam J. P. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybę. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad J. P. už inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą gali būti paskirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu ir nesant kaltinamojo prieštaravimo, procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 2 p. „c“ p.p., į J. P. paskirtos bausmės atlikimą įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-11-21 15.15 val. iki 2012-11-23 13.05 val. (dvi dienos), kas atitinka keturioms laisvės apribojimo dienoms, ir šia dalimi sumažinti paskirtos bausmės dydį.

J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas palikti galioti, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 352 straipsnio 1 dalimi, 420, 421 straipsniais, teismas,-

nusprendė:

pripažinti J. P., a. k (duomenys neskelbtini) kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, paskiriant šias įpareigojimus:

- įpareigoti toliau dirbti;

- įpareigoti nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

- per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 2 p. „c“ p.p., į J. P. paskirtos bausmės atlikimą įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-11-21 15.15 val. iki 2012-11-23 13.05 val. (dvi dienos), kas atitinka keturioms laisvės apribojimo dienoms, ir šia dalimi sumažinti paskirtos bausmės dydį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas palikti galioti, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti J. P., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius