Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-30 nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktuose, ir nuteistas laisvės atėmimu 15 (penkiolika) metų. Bausmės pradžia: (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga: (duomenys neskelbtini). Galimo lygtinio paleidimo taikymo data (2/3 bausmės): (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) bausmę atlieka (duomenys neskelbtini).

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose 2025-02-26 gautas Lygtinio paleidimo komisijos priimtas nutarimas, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nuomone, dėl nustatytos žemos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos bei visų kitų veiksnių ir teigiamai asmenį charakterizuojančių aplinkybių yra pagrindas manyti, kad nuteistasis daro pažangą ir yra pasirengęs lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos tvirtintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, bei šių priemonių rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Svarstydamas klausimą dėl Komisijos nutarimo lygtinai paleisti nuteistąjį A. B. iš laisvės atėmimo vietos įstaigos tvirtinimo, pirmiausiai teismas įvertina nuteistojo atitikimą BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems kriterijams – A. B. (duomenys neskelbtini) yra atlikęs 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kas nagrinėjamu atveju, nuo (duomenys neskelbtini) sudaro formalųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymo klausimą, būtina įvertinti ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką suteikia pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, kad nuteistasis paiso sąlygų bei numatytos tvarkos. Nuo (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), atliko pakankamai didelę laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistojo nusikalstamo elgesio recidyvo rizika sumažėjo nuo vidutinės iki žemos. Vykdo darbinę veiklą, pradėjęs atlikinėti paskirtą bausmę nuteistasis įsidarbino įkalinimo įstaigoje, baldų gamybos srityje, už gerą darbą ne kartą buvo skatintas. Pavyzdingai tvarkosi su finansais (skolų neturi, dirbdamas kalėjime susitaupė, įsigijo automobilį). Daug kartų skatintas ir tik kelis kartus pažeidęs taisykles, nors ir neseniai, tačiau ANK už KET pažeidimus, baudos sumokėtos. Nuteistasis kalėjime elgiasi disciplinuotai. Lygtinio paleidimo atveju apsistotų (duomenys neskelbtini). Stokoja alkoholio vartojimo įpročių analizės, tačiau išreiškia nusiteikimą nevartoti ir nebendrauti aplinkoje, kur vartojamas alkoholis ir šią savo nuostata esamu metu vadovaujasi, dalyvauja individualiuose motyvaciniuose pokalbiuose, todėl nuteistojo tolimesnė elgesio priežiūra lygtinio paleidimo sąlygomis būtų veiksminga nusikaltimų recidyvo valdymo priemonė.

Susipažinus su nuteistojo A. B. asmens bylos medžiaga, socialinio tyrimo išvada bei Komisijos nutarimu, matyti, jog 2025-01-31 atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, A. B. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuo bausmės atlikimo pradžios nuteistojo rizika buvo vidutinė. Pažymėtina, kad žema nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, vertinant BVK 82 straipsnio nuostatų kontekste, kadangi lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė, skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Tokią išvadą teismas gali padaryti ne tik formaliai atsižvelgęs į nustatytą rizikos vertinimą balais, tačiau ir visapusiškai atlikęs nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčių bei jam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams veiksniams įvertinimą.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam apsauginių veiksnių nebuvo nustatyta.

Tiek asmens bylos, tiek socialinio tyrimo išvados duomenys liudija, jog nuteistasis laikotarpyje nuo 1998 iki 2011 metų turėjo 16 (šešiolika) darboviečių, jose dirbdavo po kelis mėnesius. Darbovietes keisdavo, nes kai kur nemokėdavo atlyginimo, taip pat kai kurie darbai buvo sezoniniai. Ilgiausiai vietoje darbovietėje teigia dirbęs apie 10 metų, tačiau tai dar buvo sovietmečiu, nuteistajam grįžus iš armijos. Dažniausiai asmuo dirbo baldų gamybos sferoje, tačiau yra turėjęs ir kitokių pasitaikiusių darbų. Iki įkalinimo kurį laiką buvo bedarbis. Pradėjęs atlikinėti paskirtą bausmę nuteistasis įsidarbino įkalinimo įstaigoje, baldų gamybos srityje, už gerą darbą ne kartą buvo skatintas. Nuteistajam persikėlus į (duomenys neskelbtini) iš pradžių stebėta darbų kaita. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, teigia iš darbo išėjęs, nes lentpjūvėje buvo prastos darbo sąlygos. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo prekybinėje komercinėje firmoje ,,(duomenys neskelbtini)“, statybų sektoriuje. Darbą paliko dėl sveikatos. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo kepėju UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. 2024-05-07 darbdavio charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis drausminių nuobaudų per dirbamą laikotarpį bendrovėje neturi, pasižymi darbštumu, atsakingumu, kruopštumu, tinkamai atlieka pavestas užduotis. Interviu metu nuteistasis nurodo, kad iš darbo išėjo dėl mažo atlyginimo (teigia, kad pastaruoju metu negaudavo net minimalaus užmokesčio). Nuteistojo teigimu, šiuo metu yra radęs naują darbo vietą baldų gamybos srityje, darbo sutartis dar nepasirašyta, tačiau sutarta, jog dirbti pradės (duomenys neskelbtini), o tai duoda pagrindo tikėti nuteistojo nuoširdžiomis pastangomis turėti stabilias pajamas, kas vėlgi vertintina kaip nusikalstamo elgesio riziką stabdantis veiksnys.

Matyti, kad nuteistasis tėvo neteko vaikystėje, nurodo, jog tėvas nusižudė. Teigia, kad po tėvo mirties mama kito pastovaus partnerio neturėjo. Apie santykius su mama kalba lakoniškai, ją apibūdina kaip žemo sutarumo žmogų, kuriam niekas neįtikdavo. Pasakoja, kad mama jam nuolat kviesdavo policiją, būdamas neblaivus negalėdavo grįžti į namus, mamą taip pat kaltina tiek dėl savo skyrybų, tiek dėl tėvo mirties. Nurodo, kad mamos sudėtingi santykiai buvo ne tik su juo, tačiau ir su dukra (nuteistojo jaunesniąja seserimi). Pats nuteistasis su seserimi įkalinimo metu nebendravo (vėliau teigė kartais apsikeisdavę laiškais, gaudavęs jos pagalbą siuntiniais ar pinigais), santykius atkūrė persikėlęs į (duomenys neskelbtini), nuo tada ją kartais aplanko. Vis dėlto, santykiai nevertintini kaip itin artimi. Nuteistojo teigimu, susitinka kartą per mėnesį ar du, išvykų metu su seserimi praleidžia maždaug pusdienį, būna prie jūros ar prekybos centre. Taip pat nurodo palaikantis ryšius su pusbroliu, šiam grįžus iš užsienio buvo susitikę. Nuteistasis buvo vedęs, tačiau santuoka nutrūko po 8 (aštuonerių) metų. Teigia, kad santykiuose buvo tarpusavio nesutarimų, žmona susirado kitą, dėl skyrybų taip pat kaltina ir savo motiną bei jos skleistas apkalbas. Nuteistasis turi dukrą (gim. (duomenys neskelbtini) m.), tačiau po skyrybų santykiai su ja nutrūko, aiškina, kad buvusi žmona kūrė naują šeimą ir nurodė jam nesikišti. Šiuo metu nuteistasis nepalaiko romantinių santykių, mano pirmiausia reikia atlikti bausmę. Dėl tokios savo padėties neišgyvena ir tenkinasi esama situacija.

Vertinimo metu nuteistasis save linkęs vertinti teigiamai, tačiau savianalizės bei savirefleksijos įgūdžiai silpni, savivaizdis vienpusis. Teigia esantis ramaus charakterio, sutariantis su kolektyvu darbe, esant poreikiui galintis padėti ar patarti kitiems, koreguotinų savo būdo bruožų neįžvelgia. Suicidinio elgesio rizika žema, neigia autoagresyvaus elgesio apraiškas. Nuteistasis ne visuomet geba atpažinti kylančias emocijas, linkęs į jų racionalizaciją. Manytina, kad prasta emocijų reguliacija bei silpni streso įveikos įgūdžiai taip pat galėjo turėti įtakos ir alkoholio vartojimui. Vertindamas situacijas nuteistasis linkęs remtis savo patirtimi bei įsitikinimu, pastebimas uždarumas bei empatijos aplinkiniams stoka. Nuteistojo ateities planai daugiausiai susiję su darbu bei savo buities sąlygų gerinimu – planuoja tęsti darbą, taupyti pinigus, išsinuomoti būstą, ateityje įsigyti nuosavą būstą. Be to, pastebima, kad nuteistasis stokoja konkrečių žingsnių, kurie leistų jam šiuos planus įgyvendinti (galimai stengiasi nurodyti geresnę situaciją arba nėra visapusiškai įsigilinęs į nekilnojamojo turto rinką, būsto išlaikymo kaštus). Nors asmuo nuteistas už smurtinį nusikaltimą, gyvenimo istorijoje nėra stebimos nuolatinės agresyvaus elgesio apraiškos. Nuteistojo tolerancija frustracijai pakankama, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vartodamas alkoholį asmuo gali tapti impulsyvesnis bei lengviau išprovokuojamas, sunkiau kontroliuoti savo elgesį. Teisės pažeidėjas geba atpažinti didžiąją dalį veiksnių, paskatinusių nusikalstamą elgesį, tačiau stokoja gilesnės įžvalgos bei savo vaidmens įvertinimo problemų atsiradimo atžvilgiu, linkęs manyti, kad jos nebesikartos. Nepakankamas problemų įvertinimas bei galimų pasekmių įvertinimo stoka gali būti būdinga ir kasdienėse situacijose (nuteistasis išėjo iš darbo dar neturėdamas kito pasiūlymo, neatsižvelgdamas į tai, kad viena iš Lygtinio paleidimo komisijos teiktų rekomendacijų buvo tęsti darbinę veiklą).

Nuteistasis vykdė individualų socialinės reabilitacijos planą: dirbo (duomenys neskelbtini); palaikė socialinius ryšius; lankėsi psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijose; dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. Į (duomenys neskelbtini) nuteistasis atvyko (duomenys neskelbtini). Atvykęs į (duomenys neskelbtini) įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą ir nuo (duomenys neskelbtini) dirbo VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ staklininko pareigose, už gerą darbą ne kartą buvo skatintas. Nuo (duomenys neskelbtini) nuteistasis tolimesniam bausmės atlikimui perkeltas į (duomenys neskelbtini). Pagal darbuotojų pateiktą informaciją, asmuo laikosi nustatytos dienotvarkės, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, paprašytas prisideda prie aplinkos tvarkymosi, savo iniciatyvos per daug nerodo. 2023 m. nuteistasis dalyvavo susitikime su priklausomybių konsultantu; psichologių paskaitoje ,,(duomenys neskelbtini)“; Tauragės AVPK pareigūnų paskaitoje tema ,,(duomenys neskelbtini)“; susitikime su (duomenys neskelbtini) Užimtumo tarnybos karjeros konsultante. 2024-05-29, 2024-11-18, 2024-12-09 dalyvavo motyvaciniuose pokalbiuose. 2024-09-24 dalyvavo susitikime su VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ (reabilitacinė bendruomenė) atstovais, kurio metu buvo supažindintas su bendruomenės veikla ir tikslais bei pasidalinta sėkmės istorijomis - visa tai vertintina kaip stipri motyvacija gyvenimo būdą keisti ir veikia kaip apsauginis veiksnys.

Socialinėje tyrimo išvadoje nurodyta, jog A. B. nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai - gilesnės savo alkoholio vartojimo įpročių analizės stoka bei smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio; probleminių sričių atpažinimo bei gilesnės analizės stoka; silpni savirefleksijos bei savianalizės įgūdžiai, prasta emocijų reguliacija. Nuteistasis viso teistas vieną kartą, iš Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-30 nuosprendžio matyti, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, neabejotinai pripažinta turėjus tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui. Tačiau šiuo metu nuteistasis deklaruoja nebejaučiantis poreikio vartoti alkoholį, akcentuoja, kad atlikdamas bausmę jau daug metų jo nevartoja, kategoriškai atmeta atkryčio tikimybę. Nuteistasis nelinkęs analizuoti turėtų problemų, nėra įsigilinęs į priklausomybės raidą bei dinamiką. Pastaruoju metu vengia kontakto su alkoholiu ar jį vartojančiais asmenimis.

Remiantis bylos duomenimis, nuteistasis neturi kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų. Kriminalinės subkultūros laikytis nelinkęs. Nėra duomenų, kad anksčiau būtų teistas ar baustas administracine tvarka, tačiau bausmės atlikimo metu padarė du administracinius teisės pažeidimus (KET pažeidimai). Nors bausmės atlikimo metu padarė du vidaus tvarkos pažeidimus, buvo daug kartų skatintas už gerą elgesį, todėl manytina, kad apskritai geba laikytis jam keliamų reikalavimų. Į esamą priežiūrą žiūri palankiai ir nors asmeninės iniciatyvos rodyti nėra linkęs ir nemato prasmės, dalyvauja organizuojamose veiklose.

Visų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistasis A. B. atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, kaltu prisipažino pilnai, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl tokio elgesio. (Duomenys neskelbtini) bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini). Nuo bausmės atlikimo pradžios nuteistasis sutiko dirbti administracijos jam pasiūlytą darbą. Buvo įsidarbinęs VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“. Persikėlęs į (duomenys neskelbtini) pakeitė kelias darbovietes, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, naują darbą baldų gamybos srityje planuoja pradėti (duomenys neskelbtini). Laisvės atėmimo metu du kartus fiksuoti drausmės pažeidimai: 2013-02-18 skirtas papeikimas už tai, kad į sandėlį negrąžino dviejų rankšluosčių; 2014-07-16 nedalyvavo vakariniame patikrinime, rastas gulintis lovoje, nuobauda, neskirta, apsiribota aiškinamuoju pokalbiu. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. 2017-10-16 už nepriekaištingą elgesį, stropų darbą ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Už gerą elgesį, stropų darbą, nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą skatintas 25 (dvidešimt penkis) kartus, paskutinį kartą – 2023-03-30. 2023-12-11 ir 2024-10-26 nuteistasis padarė administracinius teisės pažeidimus – vairavo automobilį, kuriam neatlikta techninė apžiūra; viršijo greitį. Skirtas baudas sumokėjo. Nuteistojo lygtinis paleidimas buvo svarstomas penktą kartą. Bylos duomenis, nuteistajam buvo suteiktos trumpalaikės išvykos pas seserį. Informacijos apie pažeidimus išvykų metu nėra.

Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad A. B. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija yra pakankama, reikalavimus dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pilnai atitinka, todėl nuteistojo resocializacija nestruktūrizuotoje aplinkoje gali būti taikoma. Įvertinęs Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos pagrindus bei motyvus, teismas daro išvadą, jog Komisijos nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas. Nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teismas sprendžia, jog nuteistasis A. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, jis iš esmės pakeitė savo elgesį ir padarė žymią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sutinka su Komisijos išvada, jog nagrinėjamu atveju nuteistasis yra pasirengęs lygtiniam paleidimui ir laisvėje jis bus pajėgus laikytis jam nustatytos tvarkos ir sąlygų. Įvertinus pateiktą Komisijos nutarimą, kitą bylos medžiagą, darytina išvada, jog nėra jokių kliūčių patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų, pakartotinai nenusikals bei sėkmingai integruosis į visuomenę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 7 dalimi, baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. B.

Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.