Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Estijos įmonės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui K. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2019 m. sausio 14 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, sprendimas priimamas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. vasario 10 d. atsakovas sudarė su UAB „mogo LT“ transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis transporto priemonę VW GOLF, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas priėmė transporto priemonę, įsipareigojo mokėti įmokas, valdė bei naudojosi transporto priemone su teise ją išpirkti. Sutartis 2017 m. liepos 21 d. buvo nutraukta dėl esminių pažeidimų. UAB „mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. Skolų perleidimo sutarties pagrindu UAB „mogo LT“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujai kreditorei Risk Management Services OU, o ši 2017 m. kovo 1 d. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties bei priedo Nr. 9.1 prie periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu 2017 m. lapkričio 14 d. perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovą ieškovei „PlusPlus Capital“ OU Lietuvos filialui (el. b. l. 8, 9, 15). Ieškovė, kaip nauja kreditorė, 2017 m. lapkričio 28 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą bei paragino atsiskaityti, tačiau atsakovas skolos negrąžino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.567 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis). CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

Atsakovas, pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus, nemokėjo įmokų bei negrąžino likusios skolos nei pradinei kreditorei, nei ieškovei, todėl ieškinio reikalavimai tenkintini, priteisiant iš atsakovo ieškovei pradinės kreditorės perleistą 832,87 Eur sumą, kurią sudaro 149,53 Eur sutarties sudarymo mokestis, 101,64 Eur nuomos mokestis, 525,20 Eur kompensacija už turto defektus, 11,50 Eur mokesčių, 45,00 Eur kitų išlaidų atlyginimo (CK 6.2, 6.38, 6.109, 6.200, 6.205, 6.657, 6.574 straipsniai).

Atsakovas kaip skolininkas, neįvykdęs prievolės sutartu terminu, privalo mokėti netesybas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 74,96 Eur delspinigiai už 180 prievolės nevykdymo dienas (832,87 Eur×0,0005×180 d.) (CK 6.258 straipsnis, Sutarties 13.2 punktas).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 907,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. lapkričio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovo priteistinas ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 20 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis; el. b. l. 15, 17).

Teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas iš atsakovo valstybei nepriteisiamas, nes jo dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Estijos įmonei „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, 832,87 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt dviejų eurų 87 ct) skolą, 74,96 Eur (septyniasdešimt keturių eurų 96 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (907,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 Eur (dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.