- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-26
- Bylos Nr.
- 2A-1683-343/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00403-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Nerijus Meilutis, Rūta Palubinskaitė (pran.)
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- R. V.
- Kategorijos
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2481-752/2015 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo, bei pagal atsakovo R. J. patikslintą priešieškinį R. V. ir G. A. dėl nuomos sutarties pripažinimo niekine ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje (t. 1, b. l. 3-5 ) pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo R. J. 2 125,42 Lt skolą, kurią sudaro 350 Lt nesumokėtas nuomos mokestis už 2013 m. lapkričio mėnesį ir 1 775,42 Lt už nesumokėtas komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d., priteisti 100 Lt už buto atrakinimą, 150 Lt už antstolio M. P. suteiktas paslaugas, viso 2 375,42 Lt, ir bylinėjimosi išlaidas
Nurodė, kad su atsakovu R. J. 2013 07 10 sudarė numos sutartį, kuria atsakovui vienerių metų laikotarpiui išnuomojo 63,00 kv. m. bendrojo ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) Sutartyje sutarė, kad atsakovas mokės 350 Lt nuomos mokestį per mėnesį. Už suteiktas komunalines paslaugas (suvartotą elektros energiją, vandenį, šilumą, dujas), atsakovas mokėdavo savarankiškai arba komunalinių paslaugų sąskaitose nurodytą bendrą sumą pervesdavo (sumokėdavo) ieškovei kartu su sulygtu nuomos mokesčiu, o ieškovė pati iš gautų lėšų sumokėdavo paslaugų tiekėjams. Po 2013 10 02 dieną atliktų mokėjimų atsakovas daugiau jokių mokėjimų neatliko – nemokėjo nei nuomos, nei komunalinių paslaugų mokesčių. Todėl ji 2013 11 14 pranešimu kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad nuo 2013 11 30 vienašališkai nutraukia nuomos sutartį dėl to, jog atsakovas pažeidė nuomos sutarties 4.2 punktą. Sutartį nutraukus, 2013 11 30 atsakovas neperdavė nuomojamo buto, buto raktų, bei tinkamai su ja neatsiskaitė. Todėl ieškovė 2013 12 04 su antstoliu M. P. bei durų spynas atrakinančios bendrovės UAB „Centrinis raktų servisas“ darbuotoju nuvyko prie buto, tačiau durų niekas neatidarė. Durų atrakinimo meistrui atrakinus duris, ieškovė pateko į butą, antstolis 2013 12 05 konstatavo faktines aplinkybes: butas yra tuščias, su jame paliktais butui priklausančiais daiktais, taip pat užfiksavo elektros, dujų, vandens skaitiklių rodmenis, surašė protokolą. Remiantis antstolio užfiksuotais skaitiklių rodmenimis bei gautomis sąskaitomis už atsakovui suteiktas komunalines paslaugas iki buto nuomos sutarties nutraukimo ieškovė suskaičiavo, jog atsakovas jai liko skolingas 1 775,42 Lt. Atsakovas liko skolingas ieškovei 350 Lt nesumokėto nuomos mokesčio už 2013 m. lapkričio mėnesį, 1 775,42 Lt už jam suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2013 08 01 iki 2013 11 30, viso 2 125,42 Lt, 100 Lt už buto durų atidarymą, 150 Lt išlaidas, patirtas už antstolio suteiktas paslaugas, siekiant tinkamo įrodymų užtikrinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas R. J. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį (b. l. 86-89), jį patikslino (t. 1, b. l. 126-129), įtraukiant atsakovu G. A., kuriame prašė pripažinti niekine 2013 07 10 patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovės R. V. ir atsakovo R. J., bei pasirašytą G. A., kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį; taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovės jo naudai 1 845,40 Lt be pagrindo sumokėtą pinigų sumą, bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas prašė tenkinti priešieškinio reikalavimus CK 1.80 straipsnio pagrindu ir jį grindė aplinkybėmis, kad ieškovė teisės sudaryti nuomos sutartį neturėjo, nes jos sudarymo metu nebuvo buto savininkė, be to, neturėjo nei G. A., nei buvusio buto savininko įgaliojimo, suteikiančio jai teisę išnuomoti svetimą daiktą. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė ir bendraturtis G. A. nuosavybės teises į butą įgijo tik 2013 08 21 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu. Dėl šių aplinkybių atsakovas, vadovaudamasis CK 6.477 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomos sutarties samprata, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį, bei 4 dalimi, nustatančia, kad nuomotojais gali būti išnuomoto daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas, laikė, kad ieškovė, nebūdama nuomojamo daikto savininke ir neturėdama buto savininko įgaliojimo, sudarydama nuomos sutartį, veikė neteisėtai, ko pasėkoje sudarė imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu (t. 2. b. l. 8-26) ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovei R. V. iš atsakovo R. J. 101,36Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 514,19 Eur nesumokėtų komunalinių mokesčių, 28,96 Eur už buto atrakinimą, 43,44 Eur antstolio paslaugų išlaidų, viso 687,96 Eur ir 955,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovui G. A. iš atsakovo R. J. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovo R. J. 5,81 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas bylos duomenimis nustatė, kad ieškovė R. V. ir atsakovas R. J. 2013 07 10 sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį vienerių metų laikotarpiui atsakovo penkių asmenų šeimos poreikiams. Sutartį kartu su ieškove pasirašė ir jos brolis G. A., kaip nuomojamos patalpos bendraturtis. Nuomos sutarties 4.1 ir 4.2 punktuose šalys susitarė dėl nuomos mokesčio dydžio ir atsiskaitymo tvarkos, t. y. susitarė, kad nuomos mokestis yra lygus 350 Lt per mėnesį, kuris mokamas į priekį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Sutartyje neaptarti mokesčių už vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas klausimai. Kartu su sutartimi šalys pasirašė perdavimo – priėmimo aktą Nr. 1, kuriame aprašyti nuomojamame bute esantys baldai ir buitinė technika, elektros, vandens ir dujų skaitliukų parodymai. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės ir atsakovo R. J. turimi patalpų nuomos sutarties egzemplioriai skiriasi – ieškovės pateiktoje sutarties kopijoje yra tik nuomojamo buto bendraturčio G. A. parašas, nurodytas jo asmens kodas, o atsakovo pateiktoje sutarties kopijoje dar yra G. A. prierašas „sutinku, kad mokesčiai už buto nuomą būtų mokami seseriai R. V.“.
Vertindamas priešieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumą, teismas sprendė klausimą dėl nuosavybės atsiradimo momento įpėdiniui priimant palikimą. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirus buto savininkei D. O. A., atsirado palikimas pagal įstatymą dėl kurio priėmimo 2013 06 03 ieškovė kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą nepraleisdama įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino. Mirusiosios pirmos eilės įstatyminiais įpėdiniais buvo jos vaikai – ieškovė ir atsakovas G. A., 2013 08 21 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į butą, esantį V(duomenys neskelbtini).
Teismas nurodė, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pagal priešieškinį G. A., prieš sudarant buto nuomos sutartį, įstatymų nustatyta tvarka jau buvo įgyvendinę paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir įgiję nuosavybės teises į mirusios D. O. A. paliktą turtą ir darė išvadą, kad yra teisinis pagrindas pripažinti nepagrįstais atsakovo argumentus, kad palikimą priėmę bendraturčiai iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo neturėjo teisės įgyvendinti savo teisių į nuosavybę. Nors ieškovės ir G. A. nuosavybės teisės kiekvienam po ½ dalį į ginčo butą įregistruotos tik 2013 08 21, tačiau VĮ Registrų centras vykdo tik registratoriaus funkciją, o ne sukuria nuosavybę, todėl teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo nuosavybės teisių atsiradimo momento sutapatinti su įregistravimo registre data ar su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo data. Tai, kad sutarties pasirašymo metu ieškovė dar neturėjo ir negalėjo pateikti nuosavybę patvirtinančio dokumento, nesutrukdė atsakovui pasirašyti nuomos sutartį, apsigyventi išsinuomotame bute ir juo naudotis. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovas žinojo, kad butas paveldėtas, kad sutarties pasirašymo metu ieškovė neturėjo jo nuosavybės dokumentų. Nustatęs, kad, sudarant nuomos sutartį, bendraturčiai buvo įgiję nuosavybės teises į palikėjai priklausiusį turtą, bei esant jų susitarimui dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto valdymo ir naudojimo, sprendė, kad nėra jokio pagrindo pripažinti 2013 07 10 nuomos sutartį sudarytą pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas ar trečiųjų asmenų teises ir, kad ji yra niekinė. Šių argumentų pagrindu teismas atsakovo priešieškinį atmetė.
Spręsdamas dėl ieškinyje keliamų reikalavimų pagrįstumo, teismas aiškinosi, ar be sutartyje numatyto mokesčio už nuomą, atsakovas privalėjo mokėti ir mokesčius už dujų, elektros, šildymo, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo paslaugas, kuriomis naudojosi atsakovas ir jo šeimos nariai. Teismas, įvertinęs nuomos sutarties sudarymo aplinkybes, jos turinį, šalių, liudytojų V. J. bei R. J. paaiškinimus, atsakovo pateiktą sumokėtų mokesčių detalizaciją, darė išvadą, kad šalys buvo susitarę, kad atsakovas mokės mokesčius už gautas paslaugas ieškovės nurodyta tvarka, t. y. juos pervesdamas į ieškovės sąskaitą arba sumokėdamas grynais kartu su nuomos mokesčiu, išskyrus už AB „City Service“ paslaugas. Teismas vertino, kad šalių konkliudentiniai veiksmai, bei atsakovo sudarytos detalizacijos patvirtina, jog tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl mokesčių už paslaugas mokėjimo ir atsakovui buvo visiškai aišku, už kokias paslaugas jis turi mokėti. Tačiau atsakovas, žinodamas, kad už suteiktas komunalines paslaugas turi atsiskaityti, su ieškove neatsiskaitė ir liko skolingas 1 775,42 Lt (514,19 Eur) sumą, kurią ieškovė pagrindė pateiktais skaičiavimais ir rašytiniais įrodymais. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas liko skolingas ieškovei 350 Lt už buto nuomą už lapkričio mėn., todėl iš atsakovo ieškovei priteisė ir šią skolą ir išlaidas, ieškovės turėtas už buto durų atidarymą ir spynos keitimą bei už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 32-37) atsakovas R. J. prašo panaikinti 2015 m. balandžio 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sprendimą prašo panaikinti dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių nuomos teisinius santykius bei jų pagrindu kylančias prievoles, taikymu, netinkamu įrodymų ištyrimu ir įvertinimu. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad tiek ieškovė, tiek jos brolis G. A. prieš sudarant nuomos sutartį įstatymų nustatyta tvarka jau buvo įgyvendinę paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir įgiję nuosavybės teises į ginčo butą. Palikimą priėmę bendraturčiai iki paveldėjimo teisės liudijimo gavimo neturėjo teisės įgyvendinti savo teisių į nuosavybę, kadangi nekilnojamojo turto registre jų nuosavybės teisės į ginčo butą paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įregistruotos tik 2013 08 21. Be to, teismas nustatė, kad ieškovė įgaliojimo sudaryti ginčo buto nuomos sutartį ir teisės veikti kito bendrasavininkio vardu neturėjo, o, pasirašant sutartį, dalyvavo tik ieškovė, nei derybų dėl nuomos sutarties metu, nei jos pasirašymo metu G. A. nedalyvavo, tačiau teismas dėl netinkamo nuomos sutarties sudarymo nepasisakė. Pažymi, kad nuomos sutartyse atsakovo G. A. patvirtinimai yra skirtingi, t. y. ieškovės turimame jos egzemplioriuje G. A. yra tik pasirašęs, o atsakovo R. J. turimame nuomos sutarties egzemplioriuje yra prierašas, kad G. A. jokių pretenzijų neturi, tačiau šios aplinkybės nebuvo tiriamos ir analizuojamos pirmosios instancijos teisme, sprendime dėl jų taip pat nepasisakyta.
2) Teismas nepagrįstai priteisė skolą už komunalinius mokesčius, kadangi raštu sudarytoje buto nuomos sutartyje nėra aptartas šių mokesčių mokėjimo klausimas. Teisme apklausti liudytojai, dalyvavę derybose iki nuomos sutarties pasirašymo, nurodė, kad visos šalių aptartos nuostatos buvo įtrauktos į nuomos sutartį ir komunaliniai mokesčiai nebuvo įtraukti pagrįstai, nes šalys susitarė, kad jie nebus mokami. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie centralizuotai tiekiamas dujų, elektros, šildymo, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir kitas paslaugas, nuomos sutarties teksto nepilnumu, nepagrįstai plečiamai aiškino nuomos sutarties sąlygas, nes šios kategorijos bylose teismai yra saistomi tik šalių pateiktų įrodymų aiškinimu bei tyrimu. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog nuolat buvo gaunami raginimai apmokėti skolas, šio fakto nepaneigė ir pati ieškovė. Tokiu būdu ieškovė, pasirašydama sutartį, kuria nebuvo susitarta dėl komunalinių mokesčių mokėjimo, veikė neapdairiai, neatidžiai, todėl pati turi prisiimti neigiamus tokių savo veiksmų padarinius. Ieškovė sutartį nutraukė neteisėtai, nes nesilaikė CK imperatyvių nuostatų. 2013 11 14 atsakovui buvo įteiktas pranešimas apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2013 11 30 dėl 4.2 punkto pažeidimo, tačiau pagal šį punktą nuomos mokestis turėjo būti sumokėtas iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, tad realiai terminas mokėti nuomos mokestį pranešimo pateikimo metu nebuvo suėjęs. Be to, 6.497 str. 3 d. yra nurodyta, kad nuomotojui teisė nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą yra suteikiama tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą, įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau jokių įspėjimų ar raginimų iš ieškovės negavo, nebuvo suteiktas protingas terminas pažeidimams pašalinti. Butas atlaisvintas 2013 11 23 vykdant ieškovės reikalavimą, todėl nepagrįstai iš jo priteista 100 Lt už durų atidarymą ir spynos keitimą, 150 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, 46-49) ieškovė prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundo argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo jį tenkinti, kadangi teismas tinkami ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė D. O. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 98). Dėl jos palikimo priėmimo 2013 06 03 ieškovė kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą (t.1, b. l. 99). Mirusiosios įpėdiniams ieškovei R. V. ir atsakovui G. A. į šį butą 2013 08 21 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (t., b. l. 100-101), kurio pagrindu R. V. ir G. A. nuosavybės teisės po ½ dalį į butą nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2013 08 23 (t. 1, b. l. 51). Ieškovė su atsakovu R. J. 2013 07 10 sudarė rašytinę nuomos sutartį, kuria ieškovė vienerių metų laikotarpiui išnuomojo atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), sutartį kartu su ieškove pasirašė ir jos brolis G. A., kaip nuomojamos patalpos bendraturtis (t.1, b. l. 7-8).
Apeliantas skunde ginčija pirmosios instancijos teismo argumentus, kurių pagrindu atmesti priešieškinio reikalavimai, nesutikdamas su teismo išvadomis, jog tiek ieškovė, tiek jos brolis G. A. prieš sudarant nuomos sutartį įstatymų nustatyta tvarka jau buvo įgyvendinę paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir įgiję nuosavybės teises į ginčo butą, todėl ieškovė turėjo teisę sudaryti buto nuomos sutartį. Apelianto nuomone, ieškovė nuomos sutartį turėjo teisę sudaryti nuo paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimo nekilnojamojo turto registre momento. Su šiais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teisę į butą įgijo paveldėjimu, kuris yra vienas iš savarankiškų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, 5.50 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, palikėjui mirus, įvyksta universalus turtinių teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams, t. y. palikėjui mirus, atsiranda palikimas, tačiau palikėjo turtas savaime nepereina įpėdinių nuosavybėn. Palikimo atsiradimo dieną įpėdinis tik įgyja subjektinę teisę. Tam, kad įpėdinis įgytų nuosavybės teisę į palikimą, jis turi palikimą priimti, t. y. įstatymo nustatyta forma išreikšti savo valią (CK 5.50 straipsnio 2 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009). Be to, tinkama forma pareiškęs valią, kad palikimą priima, įpėdinis įgyja jam tenkančią paveldėto turto dalį; teisė į palikimą jį priėmusiam įpėdiniui priklauso nuo palikimo atsiradimo momento, o paveldėto turto masė nustatoma išskirtinai pagal objektyvų kriterijų – priėmęs palikimą įpėdinis įgyja teises į visą palikimu esantį turtą (jam tenkančią dalį) (CK 5.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Pažymėtina, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008), t. y. nuo palikėjo mirties momento (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, 5.3 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatyme nustatytų veiksmų, kuriuos atlikęs įpėdinis pripažįstamas priėmęs palikimą, atlikimo momentas nekeičia nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovės teisės sudaryti ginčo buto nuomos sutartį vertinti nepagrįstomis, kadangi teismas laikėsi anksčiau nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų. Atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, jog ieškovė buto nuomos sutartį turėjo teisę sudaryti tik nuo nuosavybės teisės įregistravimo nekilnojamojo turto registre, kadangi pagal 6.578 straipsnio 2 dalį, gyvenamosios patalpos nuomotoju gali būti patalpų savininkas ar asmuo, jas valdantis kitu teisiniu pagrindu. Minėta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą, nuosavybės teises į paveldėtą turtą įgyja nuo palikimo atsiradimo momento, todėl nėra svarbu, kad ieškovė savo nuosavybės teises į buto dalį yra įregistravusi nuo 2013 08 23, nes jos nuosavybė į turtą atsirado po palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo jos motinos mirties. Būtent nuo šio momento ieškovė turi savininkės teises ir pareigas. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006 išaiškinimu, kad, kai palikimą priėmęs įpėdinis nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre, jis turi teisę paveldėtą turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama jo teisė šiuo turtu disponuoti, t. y. visa apimtimi įgyvendinti CK 4.37 straipsnyje įtvirtintas savininko teises. Ginčas buvo dėl to, ar paveldėjęs turtą asmuo ir dar neįregistravęs paveldėto turto Nekilnojamojo turto registre, turi teisę tą turtą parduoti. Kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais remtis nėra pagrindo, kadangi ji priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės nuo nagrinėjamos skiriasi iš esmės, nes šioje byloje turtas – butas, atsakovui nebuvo parduotas, o buvo tik išnuomotas.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl netinkamo nuomos sutarties sudarymo, t. y. kad ieškovė bendrasavininkio A. A. įgaliojimo sudaryti ginčo buto nuomos sutartį ir teisės veikti jo vardu neturėjo. Šis argumentas nepagrįstas, kadangi, pirmosios instancijos teismas byloje nustatęs, kad, sudarant nuomos sutartį, bendraturčiai buvo įgiję nuosavybės teises į palikėjai priklausiusį turtą, buvo sutarę dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto valdymo ir naudojimo, t. y. pats G. A. teisme patvirtino, kad butas išnuomotas jo sutikimu. Be to, jis nuomos sutartyje pasirašė kaip bendraturtis. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad nuomos sutarties egzemplioriuose G. A. patvirtinimai yra skirtingi, nes ieškovės turimame nuomos sutarties egzemplioriuje G. A. yra tik pasirašęs, o apelianto turimame nuomos sutarties egzemplioriuje yra ir prierašas, kad G. A. sutinka, kad mokesčiai už buto nuomą būtų mokami seseriai, tik patvirtina buvusį susitarimą tarp bendraturčių dėl buto valdymo ir naudojimo (CK 4.75 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina nepagrįstais skundo argumentus, kad nepagrįstai iš apelianto priteista skola už komunalinius patarnavimus. Apeliantas šį argumentą grindžia tuo, jog raštu sudarytoje buto nuomos sutartyje nėra aptartas šių mokesčių mokėjimo klausimas. Kaip matyti iš teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar apeliantas turėjo mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, dėl kurių apmokėjimo nuomos sutartyje šalys nebuvo sutarę, ištyrė ir įvertino šalių, liudytojų parodymus, sutarties šalių konkliudentinius veiksmus, pateiktas atsakovo sudarytas mokesčių detalizacijas ir pagrįstai sprendė, kad šalys buvo žodžiu sutarusios, kad už šias paslaugas mokės apeliantas. Aplinkybę, kad apeliantas šiuos mokesčius ir mokėjo, patvirtina byloje pateikti ieškovės banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad atsakovas ieškovei pervesdavo lėšas ir už buto nuomą, ir už komunalinius patarnavimus (t. 1, b. l. 10-11). Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu atsakovas su šeimos nariais butu faktiškai naudojosi, faktiškai naudojosi ir paslaugomis, todėl privalėjo už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Būtų nelogiška, neteisinga, neprotinga ir nesąžininga, kad už paslaugas, kuriom,is naudojosi atsakovas su šeima, sumokėtų ieškovė.
Byloje reikalavimo dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo pareikšta nebuvo, pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatinėjamos ir nagrinėjamos nuomos sutarties nutraukimo aplinkybės ir atliekamas jų teisinis vertinimas, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo nevarstytini kaip teisiškai nereikšmingi.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių taisyklių nepažeidė, materialinės teisės normas taikė tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė, teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, turėjo 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šias išlaidas ji prašo priteisti iš atsakovo (t.2,b.l. 45). Išlaidų dydį patvirtina prinigų priėmimo kvitai (t.2, b.l.43,44). Kadangi apeliacinis skundas atmestas, tai prašymas patenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).
Be to iš atsakovo valstybei priteistina 3,30 Eur pašto išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Taip pat iš atsakovo priteistina 1,16 Eur pašto išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, kurių pirmosios instancijos teismas nepriteisė. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 5,81 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (pašto išlaidos), nors iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo 6,97 Eur pašto išlaidų (t.2, b.l. 2). Viso iš atsakovo valstybei priteistina 4,46 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. V. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. J. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. J. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,46 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.