Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-04-08 · Civilinė byla Nr. e2S-248-544/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-08
Bylos Nr.
e2S-248-544/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Pareiškėjas
Č. G., D. G., J. G.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-248-544/2020

teisėja Monika Benetė Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00730-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.14.3.; 3.3.2.5.; 3.4.5.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Č. G., D. G. ir J. G. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-452-1093/2020 pagal pareiškėjų Č. G., D. G. ir J. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai Č. G., D. G. ir J. G. 2019 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjai Č. G., D. G. ir J. G. bei jų sesuo M. G., mirusi (duomenys neskelbtini), ir motina V. G., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu lygiomis dalimis priėmė D. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjams 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus.

3. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodo, kad jie, kartu su mirusiomis motina ir seserimi, priėmė po D. G. mirties palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti. Tačiau pareiškėjai nepateikia jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (pavyzdžiui, kad iš karto po D. G. mirties mokėjo komunalinius mokesčius, už elektrą ar patyrė remonto išlaidas, tvarkė savo vardu turto dokumentus ir pan.). Pareiškime minima aplinkybė, kad V. G. ir visi jos keturi vaikai po D. G. mirties bendromis pastangomis atliko teisinę turto registraciją, apmokėjo už visas šias paslaugas, rūpinosi ir išlaikė turtą, yra labai abstrakti, jai pagrįsti nėra pateikta jokių įrodymų. Pareiškėjai nurodo, kad po D. G. mirties turtą pradėjo valdyti ir motina, ir vaikai, tačiau teigia, kad su motina gyveno tik M. G. ir pareiškėjas D. G.. Pareiškėjai turėtų ne tik paaiškinti, kaip pareiškėjai, negyvendami (duomenys neskelbtini), paveldėjo turtą faktiniu valdymu, bet ir šias aplinkybes pagrįsti rašytiniais įrodymais.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjai Č. G., D. G. ir J. G. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį.

5. Teigia, jog nutartis, įpareigojanti patikslinti pareiškimą ir teikti papildomus įrodymus, yra nepagrįsta, nes teismui pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus. Šiuo atveju, pateikus tinkamo turinio procesinį dokumentą, įrodymų pakankamumo ir reikalavimo pagrįstumo klausimai pareiškimo priėmimo stadijoje neturėtų būti sprendžiami, nes būtų pažeistas teismo nešališkumo principas. Trūkumų šalinimo institutas, kaip ne kartą buvo pasisakyta formuojant teismų praktiką, yra taikomas tik tuo atveju, kai teismas negali pradėti proceso, nes iš pareiškimo (ieškinio) ar kito dokumento nėra aiškus reikalavimo dalykas ar faktinis pagrindas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjai nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimo dalyką, todėl teismui nebuvo jokių objektyvių kliūčių priimti pareiškimą ir pradėti procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyti pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo trūkumai ir nustatytas terminas jiems pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

8. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme. Faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais. Taip pat taikomi tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444 – 448 straipsniuose. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai, 443 straipsnio 1 dalis), ar už pareiškimą yra sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas žyminis mokestis. Pareiškime turi būti nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis).

10. Teismui nustačius, jog pareiškimas ar jo priedai neatitinka CPK 111, 113, 114, 447 straipsniuose nustatytų reikalavimų arba už jį nesumokėtas žyminis mokestis, nustatyti trūkumai yra šalinami CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teismas, nustatęs, jog teikiamas pareiškimas turi trūkumų, privalo nurodyti pareiškėjui konkrečius trūkumus, kurie, teismo įsitikinimu, trukdo pradėti procesą. Kasacinis teismas, aiškindamas ieškinio trūkumų instituto taikymą, yra nurodęs, kad teismo išaiškinimo pareiga apima ir pareigą, nustatant terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai ir suprantamai nurodyti, kokius konkrečius trūkumus ir kokiu būdu privalo pašalinti asmuo, pateikęs trūkumų turintį procesinį dokumentą, ir, esant reikalui, nutarties motyvuojamojoje dalyje išaiškinti, kokiu būdu galima trūkumus pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009).

11. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas konkrečiai nurodė, kaip pareiškėjai turi patikslinti (papildyti) pareiškimo faktinį pagrindą ir pateikti turimus rašytinius įrodymus apie palikimo priėmimą faktiniais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą (po V. G. mirties (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis, po D. G. mirties (duomenys neskelbtini) per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 metų CK 587 straipsnis). CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, t. y. teismas turi būti aktyvus. Ši teisės norma reiškia ir tai, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti bylos aplinkybes, turi teisę patikslinti dalyvaujančių byloje asmenų pareigą įrodinėti, nes ši teisės norma dalyvaujančių byloje asmenų neatleidžia nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantai, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pašalinti pareiškimo trūkumus priėmimas nereiškia, jog tokiu būdu teismas iš anksto įvertino įrodymų pakankamumą prašomam juridiniam faktui nustatyti. Pirmosios instancijos teismas aiškiai pažymėjo, jog pareiškėjai pareiškime nenurodė įrodymų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, kaip kad to reikalauja CPK 447 straipsnio 3 punktas, ir konkrečiai nurodė pavyzdinį sąrašą, kokie tie įrodymai galėtų būti. Nurodyti aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, reikalauja ir CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas (CPK 443 straipsnio 1 dalis). Apeliantai teisingai nurodo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jie neprivalo įrodyti faktinio pareiškimo pagrindo, tačiau, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, pareiškime jie faktinį pareiškimo pagrindą nurodyti privalo. Pažymėtina, kad pareiškime nesant nurodyto faktinio pagrindo suinteresuoti asmenys negalės tinkami įgyvendinti savo teisės pateikti atsiliepimą į pareiškimą, todėl teismas privalėjo imtis priemonių, užtikrinančių, kad pareiškimas atitiktų jam virš aptartų įstatymų keliamus reikalavimus.

13. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjams aukščiau nurodytų procesinių teisės normų keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti pareiškimo dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš pareiškėjo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, ieškinyje (pareiškime) ieškovas (pareiškėjas) turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio (pareiškimo) pagrindą, todėl atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą) dėl neaiškaus ieškinio (pareiškimo) dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš ieškinio (pareiškimo) yra neaiškus ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškinio faktinis pagrindas neaiškus (nenurodytas), o pats prašymo dalykas suformuluotas netinkamai, nes pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jie bei jų sesuo ir motina faktiniu valdymu lygiomis dalimis priėmė D. G. palikimą, nors šios kategorijos bylose nustatomas tik pats juridinę reikšmę turintis faktas, kad tam tiktas asmuo (asmenys) priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti, tačiau nenustatinėjama nei palikimo sudėtis, nei priimtos palikimo dalys.

14. Kritiškai vertintinas apeliantų teiginys, kad skundžiama teismo nutartis faktiškai užkerta kelią jiems kreiptis į teismą, nes įrodymų pakankamumo vertinimas per trūkumų šalinimo institutą suponuoja pareiškimo nepriėmimą ir neatitinka civilinio proceso esmės. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog nustatytu terminu nepašalinus pareiškimo trūkumų, teismas pareiškimą gali (bet neprivalo) laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Šiuo atveju teismas, siekdamas įvykdyti jam CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatytą pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, skundžiama nutartimi suteikė pareiškėjams galimybę nurodyti faktinį pareiškimo pagrindą bylos nagrinėjimo pradžioje ir pridėti turimus faktinius duomenis, taip užtikrinant operatyvesnį visapusišką bylos aplinkybių išsiaiškinimą.

15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą ir trūkumų ištaisymą, bei ypatingos teisenos tvarka nagrinėjamų bylų pareiškimų priėmimo ypatumus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Kadangi šios nutarties priėmimo dienai yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, apeliantams nustatytinas naujas terminas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties reikalavimams įvykdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjams Č. G., D. G. ir J. G. 15 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams.

Teisėja Ramunė Čeknienė