Šiaulių apygardos teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo AS „Reverta“ patikslintą ieškinį atsakovui G. B., trečiajam asmeniui BUAB „Mažoji technika“ dėl skolos priteisimo iš laiduotojo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas AS ,,Reverta“ pradiniu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo G. B. 832.536,75 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 6.162,69 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir kt. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-10-15 AB ,,Parex bankas“ ir UAB ,,Mažoji technika“ sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB ,,Mažoji technika“ buvo suteiktas 173.776 EUR dydžio kreditas ir 57.924 EUR kredito linija. Ieškovas ir atsakovas pasirašė Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas įsipareigojo atsakyti už kredito gavėjo įsipareigojimus. 2010-07-31 AB ,,Parex bankas“ perleido savo reikalavimo teises, kylančias iš Kreditavimo sutarties, su užtikrinimo priemonėmis Latvijos Respublikoje įregistruotam juridiniam subjektui - AS ,,Parex bankas“. 2012-05-10 AS ,,Parex bankas“ Latvijos Respublikos Juridinių asmenų registre įregistravo savo naująjį pavadinimą – AS ,,Reverta“. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 7 d. nutartimi iškelta bankroto bylą UAB ,,Mažoji technika“. 2011-02-07 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreditorius pateikė BUAB ,,Mažoji technika“ bankroto administratoriui savo 832.536,75 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą. Iki pradinio ieškinio pateikimo dienos kreditoriaus teismo nutartimi patvirtintas kreditorinis reikalavimas nebuvo apmokėtas visiškai. 2011-03-16 Šiaulių apygardos teismas nutartimi civ. b. Nr. B2-388-124/2011 patvirtino Kreditoriaus 832.536,75 Lt reikalavimą BUAB ,,Mažoji technika“ bankroto byloje. 2011-05-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreditorius išsiuntė reikalavimą laiduotojui G. B. įvykdyti BUAB ,,Mažoji technika“ neįvykdytus reikalavimus. Šis reikalavimas kartu su 2010-07-31 Kreditų portfelio perleidimo sutartimi buvo įteikti laiduotojui G. B. asmeniškai per antstolį. Laiduotojas nereagavo į šį reikalavimą, todėl kreditorius buvo priverstas kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš laiduotojo G. B.. Patikslintu ieškiniu ieškovas sumažino savo reikalavimus ir nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo 676046,67 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12325 Lt žyminio mokesčio, 150 Lt išlaidų, turėtų išmokant antstoliui už dokumentų įteikimą. Ieškinio sumažinimo priežastimi nurodo, kad vykdant pagrindinio skolininko UAB „Mažoji technika“ bankroto procedūrą, buvo parduotas trečiojo asmens įkeistas turtas. Ieškovui buvo išmokėta 156490,08 Lt. Šia suma ir mažinamas ieškinio reikalavimas.

II.Teismo nustatytos aplinkybės, sprendimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, o sutarties šalims palikta laisvė susitarti ir dėl kitų užtikrinimo būdų.

Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies prievolės. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, turint tikslą, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta, o jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendintos tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba tai padaro netinkamai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Teismui pateikta Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad trečiasis asmuo iš AB „Parex bankas“ gavo 173776 EUR dydžio kreditą ir 57924 EUR kredito liniją (b.l.7-21). Atsakovas su banku pasirašė Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.22-24), kurios 3.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal Kreditavimo sutartį, laiduotojas ir kredito gavėjas atsako bankui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. 3.2 punkte numatyta, kad laiduotojas atsako bankui kaip ir kredito gavėjas – už kredito grąžinimą, už palūkanų bei netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą visu savo turtu. Atsakovas šios sutarties ar jos dalies neginčijo. Ieškovas atsakovą buvo per antstolį informavęs apie tai, kad kredito gavėja UAB „Mažoji technika“ nevykdo įsipareigojimų bankui (b.l.42-43). Įspėjimas apie tai, kad kaip laiduotojas atsakovas privalo įvykdyti UAB „Mažoji technika“ įsipareigojimus, jam buvo įteiktas pasirašytinai.

Laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, kuri yra bendrosios taisyklės, kad, esant skolininkų daugetui, jų prievolė yra dalinė, išimtis (CK 6.5 straipsnis, 6.6 straipsnio 1 dalis). Kartu solidarumas, esant skolininkų daugetui, reiškia skolos nedalomumą tarp skolininkų. Solidariosios prievolės nustatomos tam, kad kreditorius turėtų užtikrinimą, jog vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis. Solidariosios prievolės institutas leidžia apsaugoti kreditoriaus interesus ir tada, kai yra tik vienas pagrindinės prievolės skolininkas, susitariant dėl papildomos (šalutinės) prievolės, kurios skolininkas atsakys solidariai su pagrindinės prievolės skolininku. Esant laidavimui, yra pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios pagrindinės prievolės papildoma (šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai – laiduotojo prievolės, kaip papildomo civilinio teisinio santykio (šalutinio, esančio šalia pagrindinio prievolinio teisinio santykio), požymis. Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kaip matyti iš teismui pateiktų įrodymų, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartimi trečiajam asmeniui BUAB „Mažoji technika“ buvo iškelta bankroto byla (b.l.33-34). Turėdamas galimybę rinktis, iš kurio bendraskolio reikalauti skolos, ieškovas pirmiausia ėmėsi veiksmų, suteikiančių jam galimybę skolą atgauti iš kreditą gavusios UAB „Mažoji technika“. Tik tada, kai paaiškėjo, kad tai padaryti tapo neįmanoma, ieškovas kreipėsi į teismą, reikalaudamas skolos iš atsakovo kaip iš laiduotojo.

Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis (akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės). Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai apibrėžia laiduotojo teisių apsaugą. CK 6.78 straipsnyje nustatyta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas kreditoriui. Jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinama iki skolos dydžio. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad bankrutavusi UAB „Mažoji technika“ pardavė ieškovui įkeistą turtą ir tuo būdu sumažino skolą 156490,08 Lt suma. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieškovės kreditorinis reikalavimas sumažintas iki 676046,67 Lt (b.l.110). Tokiu atveju laiduotojo skola negali būti didesnė nei pagrindinio skolininko BUAB „Mažoji technika“, todėl ieškovės reikalavimas turėjo būti mažinamas. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas priteisti sumą, kuri patvirtinta Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi. Joje užfiksuota suma, ieškovo prašoma patikslintu ieškiniu.

Tenkinant patikslintą ieškinį, iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 676046,67 Lt sumos. Jos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-05-15) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Tenkinant ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju tai sudaro sumokėtas 12325 Lt žyminis mokestis ir 150 Lt išlaidų antstolio paslaugų apmokėjimui, įteikiant dokumentus atsakovui. Žyminio mokesčio suma valstybei sumokėta 2013 m. gegužės 10 d. Mokėjimo nurodymu Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l.6) ir 2013 m. rugpjūčio 22 d. Mokėjimo nurodymu Nr.08221046 (b.l.101). Antstoliui sumokėta pagal Išankstinio mokėjimo sąskaitą (b.l.147).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti patikslintą ieškinį.

Priteisti ieškovui AS „Reverta“ (registracijos numeris (duomenys neskelbtini) buveinė Republikas laukums 2A, Ryga, Latvijos Respublika) iš atsakovo G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 676046,67 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt šešis tūkstančius keturiasdešimt šešis litus 67 centus) skolos ir 12475 Lt (dvylika tūkstančių keturis šimtus septyniasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui AS „Reverta“ (registracijos numeris (duomenys neskelbtini) buveinė Respublikas laukums 2A, Ryga, Latvijos Respublika) iš atsakovo G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 676046,67 Lt sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2013-05-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.