Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatams Ramūnui Petrėčiui ir Andriui Marapolskui, atsakovo atstovams Tomui Gulbinui ir Mariui Žymantui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Europopierius“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – ir Departamentas), dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) panaikinti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau Departamentas) direktoriaus 2008 m. liepos 3 d. sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. Vr-2.13-20 bei Departamento Vilniaus miesto agentūros 2008 m. gegužės 28 d. patikrinimo aktą Nr. 361;

2) pripažinti UAB „Europopierius“ 2007 m. gruodžio 29 d. išduotas pažymas Nr. 0715VI0057-4056-3521, Nr. 0715VI0056-4056-4348, Nr. 0715VI0055-4056-8990, Nr. 0715VI0054-4056-6166, Nr. 0715VI0053-4056-2193, Nr. 0715VI0052-4056-4297, Nr. 0715VI0051-4056-4712 galiojančiomis;

3) priteisti visas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Dokumentų pateikimo tvarka nustatoma Atliekų vežimo tvarkos apraše, kuris nuo 2007 m. liepos 11 d. tapo Atliekų vežimo Europos Bendrijos viduje, į bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės tvarkos aprašu. Galiojant ir vienai, ir kitai aprašo redakcijai, t. y. abiem atvejais iki išvežimo reikėjo pateikti informaciją aplinkos apsaugos departamentui (vėliausiais prieš 3 dienas) apie išvežamas pakuotes (atitinkamai 19 ir 22 p.), kas visuomet buvo atlieka tinkamai. Tuo tarpu išvežtų atliekų pristatymą patvirtinančių dokumentų pateikimo tvarka ir jų terminai kito. Iki 2007 m. liepos 11 d. galiojęs Atliekų vežimo tvarkos aprašas numatė, kad iš gavėjo gauti raštiški patvirtinimai apie kiekvienos iš Lietuvos Respublikos išvežtos (eksportuotos) atliekų siuntos gavimą turi būti pateikiami ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kiekvienos atliekų siuntos išvežimo iš Lietuvos Respublikos. Nuo 2007 m. liepos 11 d. galiojant naujos redakcijos aprašui, jo 22.1. p. nustatė, jog reikalinga pristatyti iš gavėjo gautą raštišką patvirtinimą (originalą) apie kiekvienos iš Lietuvos Respublikos išvežtos (eksportuotos) atliekų siuntos gavimą, tačiau iš gavėjo gautas raštiškas patvirtinimas kartu su nustatyta tvarka patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo raštiško patvirtinimo gavimo dienos, o ne nuo atliekų išvežimo iš Lietuvos Respublikos.

Patikrinimo akte konstatuojamas minėtų visų dokumentų gavimo pas atsakovą faktas ir jo data - 2008 m. gegužės 26 d. Atliekų vežimo Europos Bendrijos viduje, į bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės tvarkos aprašo 22.1. p. nustatė kitokį teisinį reguliavimą, galiojusį atsakovui priimant sprendimą, nei jis buvo iki 2007 m. liepos 11 d., tačiau, nepaisant to, atsakovas nesiaiškino, kada atitinkamus dokumentus gavo pareiškėjas, kada eksportavo popieriaus ir kartono atliekas į Baltarusiją, ar yra pagrindas panaikinti pažymas.

Atsakovas išduotas pažymas panaikino tuo pagrindu, kad išduotų pažymų kiekis yra didesnis negu realiai išvežtų atliekų kiekis. Mano, kad šiuo pagrindu panaikintos pažymos neteisėtai, nes jų nebuvo išduota daugiau nei išvežta atliekų perdirbimui. Tai, kad pažymų buvo išduota tokiam kiekiui, koks jis buvo išvežtas, patvirtina ir 2008 m. gegužės 28 d. patikrinimo aktas Nr. 361, kuriame nurodoma, jog duomenys apie atliekų siuntų gavimą atsakovui buvo pateikti 2008 m. gegužės 26 d.

Atliekų vežimo tvarkos apraše (19 p.) bei jo vėlesnėje redakcijoje (22 p.) yra nustatyta, jog ketinantis išvežti skirtas naudoti apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekas bei ketinantis išduoti pažymas, nurodytas Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkoje, turi pateikti tam tikrą informaciją raštu. Tuo tarpu kituose aprašo punktuose (atitinkamai 20 ir 23 p. naujoje aprašo redakcijoje) nurodoma, jog atliekų siuntėjas, turintis teisę išduoti pažymas už skirtų naudoti apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų surinktą išvežtą (eksportuotą) ir panaudotą kiekį turi pateikti gautą raštišką patvirtinimą (originalą). Akivaizdu, jog aprašas reikalauja tik iš anksto pranešti apie ketinamą vykdyti eksportą, jei siekiama išduoti pažymą. Pristatymo ir vežimo dokumentai nebūtini, nes jie pateikiami tik tada, kada įmonė turi teisę išduoti pažymą. Teisė išduoti pažymas atsiranda tuomet, kai pateikiama informacija, jog ketinama eksportuoti atliekas. Mano, jog turėjo teisę išduoti pažymas, nes apie eksportą atsakovas buvo informuotas tinkamai. Tuo tarpu kiti dokumentai (raštiški patvirtinimai apie gautas atliekas ir pan.) pateikiami tik tuomet, kai atsiranda teisė išduoti atitinkamas pažymas.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 str. 2 d. numatyta, jog įstatymo paskirtis - ekonominėmis priemonėmis skatinti mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą neviršyti nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti ir t. t. Net jai būtų pripažinta, jog UAB „Europopierius“ pažeidė tam tikrus formalius procedūrinius reikalavimus, susijusius su dokumentų pateikimu, darytina neabejotina išvada, jog ne tik kad niekaip nepakenkė minėtam įstatymo tikslui, bet ir tuos tikslus įgyvendino. Atliekų buvo išvežta tiek, kiek buvo nurodyta, jokios žalos gamtai ar tretiesiems asmenims nebuvo padaryta. Šiuo atveju galimi formalūs pažeidimai neturėtų būti vertinami kaip esminiai, atsiribojant nuo įstatymo pagrindinio tikslo ir paskirties.

Už atitinkamus galimus formalius procedūrinius pažeidimus patikrinimo metu jau buvo nubaustas UAB „Europopierius“ darbuotojas. Todėl, pripažinus išduotas pažymas negaliojančiomis, susidaro situacija, kuomet be galimai konkretų pažeidimą padariusio asmens nubaudimo, papildomai baudžiama įmonė, nors ji jokios žalos aplinkai ar tretiesiems asmenims nepadarė.

Nesant atitinkamo reguliavimo detalizacijos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme, mano, jog šiuo atveju subsidiariai turėtų būti taikomas Mokesčių administravimo įstatymo 131 str., kuriame numatyta, jog mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinat patikrinimo rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Pareiškėjas pastabas pateikė laiku (2008 m. gegužės 30 d.), jose nurodė priežastis, kodėl galimai netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus reikalavimus. Mokesčių administravimo įstatymo 132 str. nurodyta, kad į pateiktas pastabas privaloma atsižvelgti, tačiau atsakovas, spręsdamas klausimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, neįvertino pastabų ir nurodytų aplinkybių, taip pat fakto, kad dokumentai galimai nors ir ne laiku, bet vis dėlto buvo pateikti.

Atsiliepime (b. l. 35-36) paaiškino, kad Departamento Vilniaus miesto agentūra 2008 m. gegužės 28 d. patikrinimo metu nustatė, kad UAB „Europierius“ per 2007 m. eksportavo popieriaus ir kartono pakuočių atliekas į Baltarusijos Respubliką pažeisdamas Aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-207 (Aplinkos ministro 2007 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. D1-384 redakcija) patvirtinto Atliekų vežimo tvarkos aprašo III skyriaus 22 ir 23 p. reikalavimus. UAB „Europopierius“ nepateikė Departamentui raštiškos informacijos apie skirtų naudoti pakuotės atliekų (popieriaus ir kartono) planuojamus išvežimus (eksportą) iš Lietuvos Respublikos, pažeidžiant Atliekų vežimo tvarkos aprašo 22 p. reikalavimus. UAB „Europopierius“ iš Baltarusijos Respublikos įmonės OAO „Albertin“ (atliekų gavėjas) gautus raštiškų patvirtinimų (Tarpvalstybinių judėjimų/atliekų vežimo judėjimo dokumentų) kopijas apie 14 iš Lietuvos Respublikos išvežtų (eksportuotų) popieriaus ir kartono pakuotės atliekų siuntų gavimą Departamento Vilniaus miesto agentūrai pateikė atliekamo patikrinimo metu 2008 m. gegužės 26 d., tuo pažeisdamas Atliekų vežimo tvarkos aprašo 23.1 p. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. nustato, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. Pagal šio įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. nustatytą teisinį reglamentavimą administraciniame teisme galimi ginčai dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad į administracinį teismą įstatymu nustatyta tvarka gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas subjektas dėl valstybinio administravimo subjektų administracinių aktų ir/ar veiksmų, kurie nustato atitinkamas pareigas, pakeičia, apriboja ar kaip nors suvaržo jo teises, t. y. tik dėl tokių aktų, veiksmų (neveikimo), kurie asmeniui sukelia teisines pasekmes.

Kaip jau buvo minėta, Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka numato, kad pažyma (visam pažymoje nurodytam panaudotų atliekų kiekiui ar jo daliai) yra laikoma negaliojančia tik nuo tos dienos, kada yra priimamas sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo. Taigi, Vilniaus miesto agentūros 2008 m. gegužės 28 d. patikrinimo aktas Nr. 361 pats savaime negali būti laikomas administraciniu aktu, kuris pareiškėjui sukelia kokias nors teisines pasekmes. Konkrečios neigiamos pasekmės įmonei kyla tada, kai priimamas atitinkamo departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

Administracinis teismas gali apginti besikreipiančio asmens pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. numatytų būdų tik tuo atveju, kai tokių pažeidimų faktai yra nustatyti (šio asmens įrodyti) ir pažeidimo faktas yra siejamas tik (būtent) su šio asmens teisėmis ar įstatymo saugomais interesais. Todėl byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2008 m. gegužės 28 d. patikrinimo aktą Nr. 361 nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Panašią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (adm. bylos Nr. A-438-117/2008, Nr. A39-351/2008, Nr. A146-1455/2008).

Departamento veikla priskirtina prie viešojo administravimo veiklos, kuriai taip pat turi būti taikomi Viešojo administravimo įstatyme numatyti principai bei asmenų, kurių atžvilgiu priimami sprendimai, atitinkamų teisių ir laisvių garantijos. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. numatyti reikalavimai keliami individualiam administraciniam sprendimui, iš kurių vienas yra tai, jog individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės normomis. Nemotyvuotas, teisės aktais nepagrįstas sprendimas pažeidžia asmens teisę žinoti jo teises ir pareigas įtakojančias faktines aplinkybes ir naudotis teisę į gynybą, o taip pat apsunkina ir teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą įgyvendinimą. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi tiksliai žinoti, kokią teisei priešingą veiką įvykdė ir kokiu teisiniu pagrindu jam skiriamos poveikio priemonės. Priešingu atveju pažeidžiama principinė nuostata teisiniuose santykiuose laikytis teisių ir pareigų vienovės. Situacija, kada viešosios teisės srityje viešojo administravimo sistemos subjektas turi daugiau teisių negu pareigų, yra ydinga.

Kaip matyti iš Departamento 2008 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. Vr-2.13-20, šis administracinis aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų. Jame konkrečiai ir aiškiai nenurodyta, kokie Atliekų vežimo tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-207, reikalavimai buvo pažeisti, t. y. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo nėra pagrįstas konkrečiomis teisės normomis.

Patikrinimo akto 6.2 p. nurodyta, kad iš atliekų gavėjo OAO „Albertin“ (Baltarusija) gauti raštiški patvirtinimai (kopijos) apie 14 iš Lietuvos Respublikos išvežtų (eksportuotų) popieriaus ir kartono pakuotės atliekų siuntų gavimą Departamento Vilniaus miesto agentūrai pateikti 2008 m. gegužės 26 d., tačiau ginčijamame sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo neanalizuota, kokio pobūdžio tai pažeidimas: dėl termino praleidimo ar dėl netinkamų dokumentų pateikimo.

Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjui inkriminuojamų pažeidimų faktinės aplinkybės Departamento direktoriaus 2008 m. liepos 3 d. sprendime Nr. Vr-2.13-20 nėra išsamiai analizuotos.

Nurodyti pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti Departamento direktoriaus 2008 m. liepos 3 d. sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. Vr-2.13-20 vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. (sprendimas neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą). Atsakovui pavestina iš naujo išnagrinėti 2008 m. gegužės 28 d. patikrinimo aktą Nr. 361 ir priimti sprendimą, pagrįstą nustatytais faktais ir teisės normomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d. nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Skundo reikalavimu yra formuluojamas asmens prašymas teismui priimti patvarkymą, tiesiogiai paveiksiantį tarp ginčo šalių esantį materialinį teisinį santykį. Skundo reikalavimu yra formuluojamas asmens prašymas panaikinti administracinį aktą, įpareigoti administracinę instituciją atlikti tam tikrus veiksmus ir pan. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str.). Sistemiškai vertinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, darytina išvada, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Kolegijos nuomone, pripažinimas 2007 m. gruodžio 29 d. išduotas atitinkamas pažymas galiojančiomis negali būti laikomas teismo patvarkymu dėl ginčo santykio. Patenkinus tokį reikalavimą, pareiškėjo teisės nebūtų apgintos. Todėl byla dalyje dėl reikalavimo pripažinti UAB „Europopierius“ 2007 m. gruodžio 29 d. išduotas pažymas Nr. 0715VI0057-4056-3521, Nr. 0715VI0056-4056-4348, Nr. 0715VI0055-4056-8990, Nr. 0715VI0054-4056-6166, Nr. 0715VI0053-4056-2193, Nr. 0715VI0052-4056-4297, Nr. 0715VI0051-4056-4712 galiojančiomis nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 1 p.). Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2007 m. kovo 13 d. nutartis adm. byloje Nr. A14-261/2007; 2007 m. kovo 23 d. nutartis adm. byloje Nr. A2 - 309/2007).

Pareiškėjas skunde taip pat prašo iš atsakovo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. numato, jog dėl išlaidų atlyginimo šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

UAB „Europopierius“ skunde nenurodė konkrečios patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad patyrė su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 2 p., 101 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d.,

nusprendė:

pareiškėjo UAB „Europopierius“ skundą patenkinti iš dalies.

panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2008 m. liepos 3 d. sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. Vr-2.13-20 bei pavesti atsakovui iš naujo išnagrinėti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2008 m. gegužės 28 d. patikrinimo aktą Nr. 361 ir priimti sprendimą, pagrįstą nustatytais faktais ir teisės normomis.

Administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2008 m. gegužės 28 d. patikrinimo aktą Nr. 361 bei dalyje dėl reikalavimo pripažinti UAB „Europopierius“ 2007 m. gruodžio 29 d. išduotas pažymas Nr. 0715VI0057-4056-3521, Nr. 0715VI0056-4056-4348, Nr. 0715VI0055-4056-8990, Nr. 0715VI0054-4056-6166, Nr. 0715VI0053-4056-2193, Nr. 0715VI0052-4056-4297, Nr. 0715VI0051-4056-4712 galiojančiomis nutraukti.

Netenkinti UAB „Europopierius“ prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.