- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-965-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04344-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Kategorijos
- 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl civilinės bylos Nr. 2-11019-821/2015 proceso atnaujinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-22 nutartimi nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti. Pažymėjo, kad pareiškėjas pareiškime privalo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą, kuriuo remiantis procesas gali būti atnaujinamas (CPK 366 str.); proceso atnaujinimo motyvus; aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų, prašymo padavimui dėl proceso atnaujinimo, skaičiavimas bei prie prašymo pateikti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą bei aiškiai suformuluoti prašymą. Paaiškino, kad pareiškėjas nenurodė tikslios datos, kada jam tapo žinomos aplinkybės, sudarančios pagrindą proceso atnaujinimui, todėl teismas negali nustatyti aplinkybės, ar pareiškėjas nepraleido įstatymų nustatyto termino prašymui paduoti.Pareiškėjas pateikė teismui prašymą, kuriuo šalino trūkumus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-08 nutartimi laikė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas trūkumų nepašalino. Nurodė, kad prašymo reikalavimas nėra paaiškintas ar aiškiai suformuluotas, nenurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, nėra pridėta pareiškėjo aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartis nustatytu procesiniu terminu nebuvo įvykdyta, pareiškėjas nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, pirmosios instancijos teismas prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-08 nutartį ir tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų.Nurodo, kad pateikdamas prašymą dėl civilinės bylos atnaujinimo, nurodė argumentus dėl antstolės veiksmų neteisėtumo, pridėjo rašytinius įrodymus, nurodė kada juos gavo ir sužinojo apie esminę bylos aplinkybę, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Teigia, jog iš pateiktų įrodymų matosi, kad buvo pažeistas lygybės principas.Paaiškino, kad ankstesnis skundas dėl antstolės veiksmų buvo atmestas pareiškėjui nenurodžius argumentų dėl antstolės veiksmų neteisėtumo. Teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo pagrindė antstolės veiksmų neteisėtumą argumentais ir pridėtais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.Civiliniame procese yra numatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, kurio paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, byloje dalyvaujančiam asmeniui sudaromos sąlygos pašalinti esančius procesinio dokumento trūkumus, nepraleisti jo padavimo termino ir tęsti procesą (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 370 straipsnis detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo etapus: pirmajame sprendžiamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas, nesprendžiant dėl jo pagrįstumo; antrajame sprendžiama dėl prašymo pagrįstumo ir trečiajame pakartotinai nagrinėjama byla, patikrinamas įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmajame etape, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas tikrina, ar prašymas, be bendrųjų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), atitinka papildomus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnio 1 dalyje. Jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas nutartimi išsprendžia procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimą (CPK 115 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 1 dalis). CPK 369 straipsnyje nustatyta, kad, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pateikusio asmens prašymas. Prie tokio prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs aktualią bylos medžiagą, apeliantų pirminio prašymo (teisme gauto 2017-05-18) ir po teismo nutarties, įpareigojančios pašalinti prašymo trūkumus priėmimo, pakartotinai pateikto (teisme gauto 2017-06-05) prašymo turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išreikšta pozicija, kad apeliantas faktiškai nepašalino teismo nustatytų trūkumų, susijusių su prašymo atnaujinti procesą pagrindo(ų) ir motyvų bei aplinkybių nurodymu, kaip to reikalaujama CPK 369 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose.Nagrinėjamu atveju itin reikšminga yra ta aplinkybė, kad prašymu dėl proceso atnaujinimo siekiama įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtos bylos pakartotinio išnagrinėjimo, t. y. pasinaudoti išimtine ir ekstraordinaria procesine priemone, leidžiančia paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principą (CPK 18straipsnis). Tačiau tiek iš pirminio, tiek ir iš pakartotinai pateikto apelianto prašymo turinio neįmanoma nustatyti, kokiu konkrečiai proceso atnaujinimo faktiniu pagrindu apeliantas remiasi ir kokiomis aplinkybėmis grindžia bylos atnaujinimo tokiu pagrindu ar pagrindais (jei jie yra) būtinybę. Iš apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo matosi, kad apeliantas procesą nori atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. apeliantui tapo žinoma, kad kitų nuteistųjų asmenų teikti panašus skundai dėl antstolių veiksmų buvo išnagrinėti priešingai, negu apelianto teiktas skundas. Tačiau apeliantas nenurodė, kaip yra susiję su prašoma atnaujinti byla kitų nuteistųjų asmenų teismams teikti skundai. Tai, kad teismas civilinės bylas, kuriuose dalyvavo skirtingi asmenis išnagrinėjo nevienodai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad prašomoje atnaujinti byloje paaiškėjo naujos aplinkybės.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog svarbu, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo būtų suformuluotas konkretus reikalavimas teismui, t. y. kokį sprendimą šis turėtų priimti, atnaujinęs procesą byloje (CPK 371 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nenurodė konkrečių reikalavimų teismui – kokį sprendimą šis turėtų priimti, atnaujinęs prašomos atnaujinti bylos procesą. Teigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymo reikalavimas nėra aiškiai suformuluotas.Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos proceso atnaujinimo institutą, ir pagrįstai taikė dokumento (prašymo) trūkumų neištaisymo teisines pasekmes. Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį.