Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant ieškovui M. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. D. ieškinį atsakovei O. D., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, atsakovės pusėje E. D., R. D. ir E. J., dėl buvusių sutuoktinių dalių bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė :

4. Teismo posėdyje ieškovas M. D. paaiškino, kad atsakovė yra jo motina, o (duomenys neskelbtini) miręs A. D. buvo jo tėvas. Tėvai susituokė 1981 m., šeimoje yra gimę vaikai – bylos tretieji asmenys ir jis. 2001-05-15 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp tėvų buvo nutraukta, 2002-04-24 padarytas santuokos nutraukimo įrašas civilinės metrikacijos skyriuje. Jo paties atsiminimu, o taip pat ir žiniomis, gautomis iš motinos, velionio tėvo, kitų brolių bei sesers (trečiųjų asmenų byloje), taip pat kaimynų, tėvai nuo santuokos sudarymo iki jos nutraukimo teismo sprendimu gyveno kartu, šeimoje, vedė bendrą ūkį. Pastatus namų valdoje (duomenys neskelbtini) tėvai nusipirko iš bendrų lėšų, gautų iš abiejų darbo Vilkaviškio r. Paežerių kolūkyje, vėliau žemės ūkio bendrovėje ir asmeninio ūkio, iš tų pačių bendrai užgyventų lėšų tėvai, gyvendami šeimoje, išpirko iš valstybės 2,7500 ha jų asmeniniam ūkiui skirtą žemę, pradėjo namų valdai (duomenys neskelbtini) jiems paskirtos 0,3000 ha valstybinės žemės išpirkimo iš valstybės procedūrą, sumokėdami už ją iš bendrų investicinių čekių, tėvai santuokos metu įgijo ir kito turto - piniginių lėšų, kilnojamų daiktų, tai jie padarė taip pat iš savo darbo ir bendro asmeninio ūkio gautomis pajamomis, gyvendami kartu šeima ir vesdami bendrą ūkį. Tėvai santuokoje ne tik įgijo minėtą turtą, tačiau ir jį išlaikė, gerino bendru savo darbu bei iš tų pačių bendrai uždirbtų, gautų iš asmeninio ūkio ir sutaupytų lėšų. Po tėvo mirties jis vienintelis yra priėmęs jo palikimą - tai nustatyta teismo sprendimu, todėl jam turėtų atitekti ir tėvo dalis iš bendro jo tėvų santuokoje (iki jos nutraukimo) užgyvento turto ir turtinių teisių. Kadangi pastarasis turtas ir turtinės teisės buvo įgyti, išlaikomi ir gerinami abiejų tėvų darbu ir rūpesčiu, taip pat iš bendro jų darbo asmeniniame ūkyje, jiems gyvenant kartu šeimoje ir vedant bendrą ūkį, tėvų dalys šiame turte turėtų būti nustatomos lygiomis, po ½, jokių ginčų dėl to nei su motina, nei su broliais ir seserimi ar tolimesnių eilių įpėdiniais pagal įstatymą nėra.

5. Teisme apklausti liudytojais artimiausi pareiškėjo ir jo motinos bei velionio tėvo kaimynai G. J. ir K. B., patvirtino, kad ieškovo tėvai buvo susituokę, vėliau jų santuoka teismo buvo nutraukta, iki tol jie visą laiką gyveno kartu šeima, vedė bendrą ūkį, abu dirbo Vilkaviškio r. Paežerių kolūkyje, vėliau žemės ūkio bendrovėje, taip pat dirbo asmeniniame ūkyje, dirbo žemę, augino gyvulius ir kt. Tiek kolūkyje, tiek ir namuose asmeniniame ūkyje ieškovo tėvai dirbo ir šeimos pajamas uždirbo abu, būtent iš šių bendrai uždirbtų pajamų jie nusipirko šeimai gyventi sodybą jų, liudytojų, kaimynystėje (duomenys neskelbtini), taip pat privatizavo asmeninio ūkio žemę, įgijo bei išlaikė padargus, namų apyvokos daiktus ir kt. šeimos turtą. Jie taip pat pritariantys ieškovo prašymui jo tėvų dalis bendrai užgyventame turte nustatyti lygiomis.

II. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

6. Ieškovo tėvai atsakovė O. D. ir A. D. susituokė (duomenys neskelbtini) Marijampolės miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo metrikų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) (laikinai prijungtos teismo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapas (toliau – p. b. l.) 9), 1989-02-01 jiems gimė sūnus M. D., ieškovas (p. b. l. 8), šeimoje taip pat yra gimę dar trys vaikai – tretieji asmenys E. D., R. D. ir E. J.. Santuoka tarp O. D. ir A. D. buvo nutraukta 2001-05-30 įsiteisėjusiu 2001-05-15 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (nuo 2018-01-01 – Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (p. b. l. 9), santuokos nutraukimo įrašas metrikų knygose Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas 2002-04-24 (p. b. l. 10). (duomenys neskelbtini) ieškovo tėvas A. D. mirė dėl ligos (p. b. l. 6), ieškovas yra priėmęs jo palikimą pagal įstatymą (bylos lapas (toliau – b. l. ) 5-7, 8). Nuo santuokos sudarymo ir įregistravimo 1981-08-01 iki jos nutraukimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu 2001-05-30 ieškovo tėvai O. D. ir A. D. gyveno kartu, vedė, išlaikė ir gausino bendrą ūkį, abu dirbo, bendrai augino vaikus, iš pajamų, gautų iš abiejų darbo kolūkyje, vėliau žemės ūkio bendrovėje bei asmeninio ūkio, 1987-10-01 pirkimo-pardavimo sutartimi šeimai gyventi (šeimos būstui) bei kitiems bendriems šeimos poreikiams tenkinti įsigijo namų valdos pastatus (duomenys neskelbtini) (p. b. l. 11-12), 2008-05-08 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo asmeniniam ūkiui paskirtus 0,3000 ha ir 2,4500 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą parduoti paskirtą namų valdai 0,3000 ha valstybinę žemę, gavus tam administracine tvarka leidimą, 1992-12-03 A. D. asmenyje sumokėjo už šią žemę 1553 rublių valstybės vienkartinių išmokų (investicinių čekių), notarinė šios žemės pirkimo-pardavimo sutartis dar nesudaryta (p. b. l. 35). Iki santuokos nutraukimo ir bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės tęstinių teisinių santykių pasibaigimo (2001-05-30) (Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 3.100 str. 1 p.) ieškovo tėvai, kaip bendraturčiai, tikėtina įgijo ir kitų piniginių lėšų, kilnojamų daiktų ir kito turto bei turtinių teisių. 2018-10-08 ieškovas M. D. kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu, iki pat pastarojo sprendimo priėmimo atsakovė, kaip ieškovo palikėjo A. D. bendraturtė, jokių ir jokia forma prieštaravimų ieškovo reikalavimui bendraturčių dalis jo tėvų bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatyti lygiomis po ½ nepareiškė, ginčo dėl to nėra ir su kitais abiejų bendraturčių pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą (trečiaisiais asmenimis). Vedybų (ikivedybinės ir (ar) povedybinės) sutarties ieškovo tėvai sudarę nebuvo, todėl jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas teisinis režimas (CK 3.87-3.100 str. str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Ginčui spręsti taikytina teisė, jos aiškinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai

7. CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įskaitant turtines teises, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno jų vardu. To paties straipsnio 2-oje dalyje įstatymų leidėjo yra nustatyta įstatyminė prezumpcija, - preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija reiškia, kad po ieškovo tėvų santuokos sudarymo (1981-08-01) tiek ieškovo motinos, tiek tėvo vardu įgytas turtas ir turtinės teisės turi būti laikoma jų abiejų bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol nebus įrodyta, kad ginčo turtas pagal įstatymą turi būti pripažįstamas asmeniniu vieno kurio iš šių sutuoktinių turtu. Šiuo atveju byloje ginčo dėl to nėra, įstatymu nustatyta prezumpcija ne tik nepaneigta, bet ir aplamai nėra ginčijama (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 4 p.), todėl bent vieno (bet kurio) iš ieškovo tėvų, ar jų abiejų vardu santuokos metu įgytas turtas teismo vertinamas jų, O. D. ir A. D., bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurioje jų dalys lig šiol nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Kadangi ieškovas yra priėmęs pagal įstatymą vieno iš bendraturčių A. D. palikimą ir taip perėmęs jo teises ir pareigas (CK 5.1 str. 1 d.), jis pripažįstamas turinčiu materialųjį teisinį interesą bendraturčių dalių nustatymu ir yra tinkamas ieškovas byloje.

8. CK 3.117 str. 1 d. yra nustatyta dar viena aktuali nagrinėjamai bylai įstatyminė prezumpcija – sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, kol nenustatyta bent vieno CK 3.123 str. numatyto pagrindo nukrypti nuo tokio lygių dalių principo. Jau minėta aukščiau, jog byloje nėra ginčo (CPK 182 str. 4 p.) dėl to, kad ½ santuokos metu įgyto nekilnojamo ir kilnojamo turto bei turtinių teisių nuosavybės teise priklausė O. D., o kita ½ dalis – A. D., analogiška įstatyminė prezumpcija buvo nustatyta ir iki 2001-07-01 galiojusio Lietuvos santuokos ir šeimos kodekso 23 str. 1-3 d. d. Turinti teisę aukščiau minėtą įstatyminę bendraturčių lygių dalių prezumpciją ginčyti ir atitinkamai priešieškiniu reikalauti šias dalis nustatyti kitokiomis, atsakovė šioje dalyje ieškinį visiškai ir nuosekliai pripažino, kadangi, kaip spręsta aukščiau, šis pripažinimas atitinka bylos duomenis, teismas neturi faktinio pagrindo šį pripažinimą nepriimti (CPK 140 str. 2 d.). Analogišką prezumpcijos nuginčijimo teisę turintys tretieji asmenys (kiti bendraturčių vaikai ir pirmos eilės įpėdiniai į kiekvieno iš jų turtą pagal įstatymą) savarankiškų reikalavimų dėl to byloje taip pat nepareiškė ir prezumpcijos neginčijo (CPK 46 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys neįrodinėjo, nesiekė tokio rezultato ir teismas byloje nenustatė nė vieno iš CK 3.123 straipsnyje numatytų pagrindų nuo aptariamos įstatyminės bendraturčių lygių dalių prezumpcijos nukrypti savo iniciatyva viešojo intereso apgynimo tikslais (CPK 376 str.). Dėl konstatuotų aplinkybių visumos teismas sprendžia ieškovo reikalavimą patenkinti visiškai.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

9. Nei pats ieškovas, nei atsakovė ar tretieji asmenys reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo vienas iš kito pagal civilinio proceso įstatymo taisykles byloje nėra pareiškę, todėl galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (paskirstymo) šalims ir tretiesiems asmenims klausimas nesprendžiamas (CPK 93 str. 1, 2 ir 4 d. d.). Bylos procese valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų (procesinių dokumentų įteikimo išlaidos) suma yra 3,36 Eur, kadangi ieškinys visiškai tenkinamas, pareiga šias išlaidas valstybei atlyginti tenka nuo jų mokėjimo įstatymu neatleistai atsakovei O. D. (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 305 ir 307 str. str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad A. D., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), priklauso pusė (1/2 dalis) viso jo santuokoje, sudarytoje (duomenys neskelbtini) Marijampolės miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), su O. D., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) bendrai įgyto turto bei turtinių teisių.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.