Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo V.J. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei BK 140 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir nuteistas:

- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu dvylikai metų;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė V.J. Ž. paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V.J. Ž. nuteistas už tai, kad laikotarpyje tarp 2008 m. kovo 7 d. 23 val. 00 min. - 2008 m. kovo 10 d. 8 val. 00 min., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su tėvu G. J. Ž. metu, nustūmė tėvą nuo laiptų, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius į dešinę plaštaką, dešinį riešą, kairį žastą, dešinę šlaunį, abi kojas, ne mažiau kaip 7 smūgius į galvą, 1 kartą suspaudė krūtinę, tuo padarė nukentėjusiajam kraujosruvas dešinėje plaštakoje ir dešiniame rieše, kraujosruvą kairio žasto priekiniame paviršiuje bei kraujosruvą dešinės šlaunies nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kelių srityje, vidurinės raktikaulinės linijos II-III-IV šonkaulių lūžius, priekinės pažastinės linijos VII-VIII šonkaulių lūžius, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, skeveldrinį nosies kaulų lūžį, minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas abiejų akių vokuose, abiejų ausų kaušelių srityse bei smilkininiuose raumenyse, kraujosruvą apatinėje lūpoje, galvos smegenų sumušimą su kraujo išsiliejimu į smegenų audinį dešinės smilkininės skilties žievėje ir požievyje, ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nuo ko progresuojant galvos smegenų pabrinkimui ir suspaudimui G.J. Ž. netrukus įvykio vietoje mirė, t. y. jis nužudė savo šeimos narį - tėvą G.J. Ž. .

Be to, jis nuteistas ir už tai, kad laikotarpyje tarp 2008 m. kovo 8 d. 13 val. 50 min. - 2008 m. kovo 10 d. 13 val. 50 min., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip 6 kartus savo motinai S. Ž. į veidą ir abi plaštakas, tuo padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimą ir poodines kraujosruvas kaktoje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose su kraujosruvomis po abiejų akių obuolių junginėmis, poodines kraujosruvas nosies nugarėlės srityje, abiejose plaštakose, tuo nežymiai sutrikdė S. Ž. sveikatą.

Nuteistasis V.J. Ž. savo apeliaciniame skunde teigia, jog nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas, jis nepadarė. Taip pat apeliantas nurodo, jog jam paskirtosios bausmės yra aiškiai per griežtos.

Pasak nuteistojo, ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas paviršutiniškai, o byloje esantys prieštaravimai nebuvo pašalinti ir bylą nagrinėjant apygardos teisme.

Taip pat, apelianto teigimu, nepagrįstai kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas buvo pakeistos į suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V.J. Ž. prašo skundžiamą Kauno apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Teismo posėdyje dalyvaujanti prokurorė prašo nuteistojo V.J. Ž. apeliacinį skundą atmesti, gynėja prašo nuteistojo skundą tenkinti.

Nuteistojo V.J. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, sprendžia, jog byloje liudytojų, tiesiogiai mačiusių, kad smūgius nukentėjusiesiems S. Ž. bei G.J. Ž. sudavė ir juos sužalojo būtent apeliantas, byloje nėra. Tačiau, jo kaltę padarius inkriminuotąsias nusikalstamas veikas, t.y. nužudžius savo tėvą G.J. Ž. ir nežymiai sutrikdžius motinos S. Ž. sveikatą, įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje motyvuotai įvertinta netiesioginių įrodymų grandinė, leidžianti padaryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.

Kaip jau buvo minėta, tiesioginių liudytojų, kurie būtų betarpiškai matę apelianto suduodamus smūgius nukentėjusiajam G.J. Ž. , nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad tik nukentėjusioji S. Ž. , gyvendama kartu su apeliantu bei nužudytuoju G.J. Ž. , turėjo objektyvių galimybių matyti G.J. Ž. mirtinų sužalojimų padarymo aplinkybes. Tačiau S. Ž. , galimai siekdama išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės savo sūnui V.J. Ž. apskritai neigė fizinio smurto naudojimo faktą tiek prieš ją pačią, tiek prieš žuvusįjį G.J. Ž. . Tuo pasinaudodamas apeliantas bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu kėlė įvairias G.J. Ž. sužalojimo versijas. Apeliantas viso proceso metu teigė, jog mirtį sukėlusius sužalojimus tėvas galėjo pasidaryti pats, ne kartą krisdamas iš lovos bei vieną kartą nukrisdamas nuo laiptų. Apklausų ikiteisminiame tyrime metu V.J. Ž. taip pat kėlė versiją, jog nukentėjusieji S. Ž. ir G.J. Ž. galėjo sužaloti vienas kitą, kadangi dažnai girtaudavo ir mušdavosi (t.2 b.l. 172-173). Duodamas parodymus apie savo motinos S. Ž. sužalojimą, nuteistasis teigė nematęs pačio sužalojimo aplinkybių. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad jis nors ir viso proceso metu kategoriškai neigė vartojęs fizinį smurtą savo tėvų atžvilgiu, tačiau jo parodymai viso proceso metu nebuvo visiškai nuoseklūs ir vienodi. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo tokius V.J. Ž. parodymų prieštaravimus bei tinkamai juos įvertino, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau apelianto parodymuose esančių prieštaravimų neaptaria. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuosprendyje, jog V.J. Ž. keliamos versijos dėl tikėtinų nukentėjusiųjų susižalojimo aplinkybių paneigiamos byloje esančiais duomenimis.

Itin reikšmingi duomenys, kuriais grindžiama apelianto kaltė nužudžius savo tėvą G.J. Ž. , užfiksuoti Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M343 (02). Joje padaryta kategoriška išvada, jog nukentėjusysis G.J. Ž. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu į smegenų žievę ir požievį dešinėje smilkininėje skiltyje bei po smegenų dangalais progresuojant galvos smegenų pabrinkimui ir suspaudimui. Iš specialisto išvados matyti, jog G.J. Ž. kūne konstatuoti tokie sužalojimai: odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, skeveldrinis nosies kaulų lūžis, minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos abiejų akių vokuose, abiejų ausies kaušelių srityse bei smilkininiuose raumenyse, kraujosruva apatinėje lūpoje, galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu į smegenų audinį dešinės smilkininės skilties žievėje bei požievyje ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Specialistas konstatavo, jog sužalojimai galvoje padaryti kietu buku, turinčiu ribotą paviršių, daiktu ir suduodant ne mažiau kaip septynis smūgius (plati kraujosruva dešinės akies vokuose, dešiniame smilkininiame raumenyje, dešinės ausies kaušelyje sudaryta iš mažiausiai keturių susiliejančių kraujosruvų, sužalojimai nosyje ir kraujosruva kairės akies vokų srityje galėjo išsivystyti nuo vienintelio smūgio, kraujosruvos kairės ausies kaušelyje ir smilkininiame raumenyje bei apatinėje lūpoje padarytos dar mažiausiai dviem smūgiais). Galvos smegenų sumušimas galėjo išsivystyti nuo visų į galvos sritį suduotų smūgių, išskyrus tik nedidelės apimties kraujosruvą apatinėje lūpoje. Krūtinės dešinėje pusėje konstatuoti netiesioginiai dviejų anatomiškai artimų sričių šonkaulių lūžiai. Šie šonkaulių lūžiai galėjo išsivystyti ne nuo tiesioginių smūgių į šias sritis, o nuo krūtinės suspaudimo. Nukentėjusiojo kūne taip pat rastos poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje ir dešiniame rieše, kraujosruva kairio žasto priekiniame paviršiuje bei kraujosruva dešinės šlaunies nugariniame paviršiuje, kurios, specialisto teigimu, padarytos ne mažiau kaip keturiais smūgiais kietu buku daiktu. Kraujosruvos plaštakoje būdingos savigynai, bandant ranka prisidengti nuo patiriamų smūgių. Visi minėti sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą, tai yra apie keletas valandų iki mirties. Specialistas taip pat padarė išvadą, jog medicininiu požiūriu beveik neįtikėtina, jog konstatuotus sužalojimus nukentėjusysis būtų galėjęs pasidaryti pats. Tik dalį sužalojimų, pvz. nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kelių srityje galima paaiškinti griuvimu, visi kiti sužalojimai absoliučiai nebūdingi griuvimui, kritimui ar panašiai. Minėti sužalojimai išsidėstę pagrinde priekinėse kūno dalyse ir smilkiniuose, todėl labiausiai tikėtina, jog nukentėjusiajam smūgiai buvo suduoti iš priekio ir dalinai iš šonų. Ekspertas taip pat padarė tikėtiną išvadą, jog konstatuoti sužalojimai galimai padaryti smūgiuojant rankomis ir kojomis (t.1 b.l.52-58). Ekspertas Ą. Sutkus davęs minėtą specialisto išvadą buvo apklaustas ir apygardos teisme, kur jis pilnai patvirtino savo išvadą bei dar kartą paneigė apelianto versiją, nurodęs, jog nukentėjusiojo G.J. Ž. mirties priežastis – sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu į smegenų žievę ir požievį dešinėje smilkininėje srityje. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdis ir apimtis nėra būdingi griuvimui. Be to, ekspertas atkreipė dėmesį ir į tai, jog apžiūrėjus nukentėjusiojo lavoną, buvo nustatyti šonkaulių lūžiai. Tokie lūžiai būdingi krūtinės suspaudimui ir jie gali būti padaryti atsisėdus ar kojomis spaudžiant krūtinę. Krentant iš lovos tokio pobūdžio šonkaulių lūžiai yra praktiškai negalimi (t.3 b.l.32-33).

Taigi, pirmiau aptarta specialisto išvada ir eksperto paaiškinimai pirmosios instancijos teisme paneigia nuteistojo keliamą versiją apie tai, jog nukentėjusysis mirtį sukėlusius sužalojimus galėjo pasidaryti pats, nukrisdamas iš lovos bei krisdamas nuo laiptų. Ekspertas kategoriškai patvirtino, jog G.J. Ž. mirė nuo smūgių į galvos sritį, dėl ko išsiliejo kraujas į smegenų žievę ir požievį dešinėje smilkininėje skiltyje bei po smegenų dangalais progresuojant galvos smegenų pabrinkimui ir suspaudimui. Tokie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant ne mažiau 7 smūgių į galvą galimai rankomis bei kojomis. Taigi, nukentėjusiojo mirties priežastimi buvę sužalojimai ir jų padarymo mechanizmas yra aiškiai ir kategoriškai nustatyti minėta specialisto išvada bei eksperto paaiškinimais.

Byloje esančiomis specialistų, ekspertų išvadomis ir paaiškinimais taip pat paneigiami ir tie apelianto bei nukentėjusiosios S. Ž. parodymai, jog pastarajai konstatuoti sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo padaryti nukentėjusiajai pačiai griūnant ir susižalojant veidą bei rankas. Kaip matyti iš byloje esančio Teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKG 155/08 (01), S. Ž. nustatytas odos nubrozdinimas ir poodinės kraujosruvos kaktoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose su kraujosruvomis po abiejų akių obuolių junginėmis; poodinės kraujosruvos nosies nugarėlės srityse, abiejuose plaštakose. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kietais bukais daiktais, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius nurodytomis sritimis. Atsižvelgiant į sužalojimų visumą, jų lokalizaciją, S. Ž. nustatyti sužalojimai negalėjo atsirasti jai krentant nuo laiptų tokiu būdu, kurį ji nurodė savo parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b.l. 135-140).

Byloje esančiais duomenimis neginčijamai nustatyta, jog sužalojimai nukentėjusiesiems buvo padaryti laikotarpyje tarp 2008 m. kovo 7 d. ir 2008 m. kovo 10 d. gyvenamajame name, esančiame(duomenys neskelbtini), Kaune. Byloje nėra jokių duomenų, jog nuosprendyje nurodytu laikotarpiu name, kuriame gyveno apeliantas kartu su savo tėvais, būtų lankęsi kokie nors kiti pašaliniai asmenys, galėję sužaloti G.J. Ž. ir S. Ž. . Tokios aplinkybės nenurodė ir pats V.J. Ž. . Šie duomenys leidžia teigti, kad mirtį sukėlusius sužalojimus savo tėvui ir nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus savo motinai galėjo padaryti tik apeliantas.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apelianto aiškinimą, jog jo tėvai S. Ž. ir G.J. Ž. nuolat girtaudavo ir mušdavosi, ir kad byloje nustatytus sužalojimus jie galėjo padaryti vienas kitam eilinio konflikto metu. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino, jog S. Ž. ir G.J. Ž. iki įvykio būtų nuolat girtavę ir tarpusavyje konfliktavę. Tokį apelianto aiškinimą paneigė ir pati nukentėjusioji S. Ž. , kuri dėl paminėtų priežasčių byloje davė savo sūnui parankius parodymus, tačiau apklausose ir ji paneigė tą aplinkybę, kad ji ir sutuoktinis būtų anksčiau konfliktavę bei nuolatos vartoję alkoholinius gėrimus. Priešingai, ji teigė, kad jos ir sutuoktinio G.J. Ž. santykiai buvo geri, o nužudytasis alkoholio beveik visai nevartojo.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad, pagal jo aiškinimus, tėvas G.J. Ž. mirtinus sužalojimus pasidarė pats, t.y. ne kartą krisdamas iš lovos ir nuo laiptų, tačiau negalėjo pateikti logiško ir įtikinamo paaiškinimo, dėl kokių priežasčių nuteistasis, matydamas sunkiai susižalojusį ir stipriai kraujuojantį tėvą, nekvietė greitosios medicinos pagalbos ar kaip nors kitaip nepasirūpino dėl jo sveikatai ar net gyvybei iškilusios grėsmės. Kaip matyti iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo, dėmės, panašios į kraują, rastos keturiose visiškai skirtingose namo pirmojo aukšto vietose (t.1 b.l.30-38). Akivaizdu, jog nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis G.J. Ž. kraujavo, tačiau jam medicininė pagalba suteikta nebuvo. Be to, jei tikėti apelianto parodymais pirmosios instancijos teisme, G.J. Ž. kraujavo vieną kartą, t.y. po iškritimo iš lovos. Pasak apelianto, jis, pamatęs iškritusį iš lovos ir kraujuojantį tėvą, padedamas motinos, vėl jį įkėlė lovą. Apeliantas nenurodė, kad tėvas po šio sužalojimo būtų kur nors vaikščiojęs. Tokiu būdu lieka nepaaiškintos tos aplinkybės, iš kur atsirado įvykio vietos apžiūros metu keturiose vietose užfiksuotos kraujo dėmės pirmajame namo aukšte – prie sienos, šalia lovos; ant sienų ir grindų tualete ir vonios kambaryje; prie dviejų pakopų medinių laiptelių bei ant laikraščio.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino V.J. Ž. parodymus ir, sugretinęs su kita byloje esančia medžiaga, pagrįstai juos atmetė konstatavęs, kad tokiu būdu apeliantas siekia išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

Be pirmiau aptartų duomenų V.J. Ž. kaltę netiesiogiai patvirtina ir tai, kad kaip tik tuo metu, kai sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiesiems, abiejų rankų plaštakas susižalojo ir pats nuteistasis. Nors jis ir neigė, kad tai įvyko suduodant smūgius S. Ž. ir G.J. Ž. , tačiau logiško ir motyvuoto paaiškinimo, kaip tai įvyko, nepateikė. Nuteistasis V.J. Ž. , aiškindamas plaštakų susižalojimo aplinkybes teigė, jog sužalojimai atsirado po tėvo mirties tvarkant kiemą – jis pjovė medžius, krūmus, genėjo obelis, padarė du inkilus. Tačiau toks apelianto aiškinimas iš dalies paneigiamas 2008 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini)esančių medžių apžiūros protokolu bei specialisto – agronomo pateikta išvada. Kaip matyti iš minėtų duomenų, adresu(duomenys neskelbtini), kieme, yra 18 vaismedžių. Iš jų nupjautas tik vienas medis – sena vyšnaitė, kurios kamienas supuvęs ir sudžiuvęs, todėl kategoriškai teigti, jog ši vyšnaitė buvo nupjauta 2008 m., negalima. Taip pat iš specialisto išvados matyti, jog kieme yra keturi lazdyno krūmai, kurie 2008 metais genėti nebuvo. Kieme taip pat yra šešios obelys, iš kurių tik viena galimai genėta 2008 m. kovo mėnesį. Tačiau kategoriškos išvados specialistas duoti negalėjo, nes šios galimai genėtos obels kamienas uždažytas. Kieme esančios dvi kriaušės ir kiti medeliai 2008 m. kovo mėnesį genėti nebuvo (t.3 b.l.12-14).

Nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai rėmėsi ir netiesioginiais liudytojų parodymais. Iš liudytojų A. B. , V. B. , R.B. Ž. , K. Ž. , J. C. parodymų matyti, jog nuteistasis V.J. Ž. , grįžęs iš Didžiosios Britanijos ir apsigyvenęs savo tėvų namuose dažnai girtavo, išgėręs tapdavo agresyvus. Liudytojai A. B. , V. B. , K. Ž. J. C. taip pat patvirtino, jog apeliantui grįžus iš Didžiosios Britanijos, ne kartą matė jo tėvus S. Ž. bei G.J. Ž. sumuštus. Nors pastarieji ir neigdavo, jog juos sumušė V.J. Ž. , tačiau liudytojai teigė supratę, kad niekas kitas jų sužaloti negalėjo. Iš pirmiau minėtų liudytojų parodymų taip pat matyti, jog nukentėjusieji po sūnaus grįžimo skolindavosi pinigų iš savo artimųjų, nurodydami, kad pinigų reikia V.J. Ž. arba kitą, sunkiai įtikėtiną, priežastį. Tai, jog S. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė ne kas kitas, o būtent V.J. Ž. , patvirtina ir liudytojo policijos pareigūno N. K. parodymai, iš kurių matyti, jog atvykus apžiūrėti įvykio vietą – namą, esantį(duomenys neskelbtini), Kaune, jame rado nuteistąjį V.J. Ž. bei jo motiną S. Ž. . Pastaroji buvo sumušta, aplink abi jos akis buvo matyti didelės kraujosruvos. Paklausus, kas jai atsitiko, S. Ž. , žiūrėdama į sūnų, atsakė, kad susižalojo pati, nukrisdama nuo laiptų. Vėliau, V.J. Ž. išėjus į kitą kambarį, liudytojas dar kartą paklausė nukentėjusiosios, ar ją sužalojo sūnus. Pastaroji atsakydama į pareigūno klausimą pritariamai linktelėjo galva. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V.J. Ž. atžvilgiu, įvertino ir kitus byloje esančius duomenis – savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokolą, kuriame užfiksuotas apelianto pokalbis su motina; 2008 m. balandžio 30 d. Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos specialisto išvadą, iš kurios matyti, kad V.J. Ž. buvo tirtas poligrafu bei įslaptinto liudytojo Nr. 1 parodymus.

Taigi, įvertinus visus šiuos pirmiau aptartus duomenis, akivaizdu, jog jie sudaro vientisą įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad ne kas nors kitas, o būtent V.J. Ž. laikotarpyje tarp 2008 m. kovo 7 d. ir 2008 m. kovo 10 d. nustūmė savo tėvą G.J. Ž. nuo laiptų, sudavė pastarajam smūgius į įvairias kūno vietas, dėl ko kraujui išsiliejus į smegenų audinį dešinės smilkininės skilties žievėje ir požievyje, ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, progresuojant galvos smegenų pabrinkimui, G.J. Ž. mirė. Tokie apelianto nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuotai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pirmiau aptartais duomenimis neabejotinai nustatyta ir tai, kad V.J. Ž. toje pačioje vietoje, laikotarpiu tarp 2008 m. kovo 8 d. ir 2008 m. kovo 10 d. sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius savo motinai S. Ž. į veidą bei plaštakas, tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokia V.J. Ž. nusikalstama veika taip pat teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis V.J. Ž. savo apeliaciniame skunde teigia, jog jam paskirtos aiškiai per griežtos bausmės, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas turėtų sušvelninti apeliantui pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtąsias bausmes. Pagrįstai pripažinęs, kad V.J. Ž. padarė nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei 140 straipsnio 1 dalyje, apygardos teismas už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė bausmes, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo ir individualizavimo taisyklių nepažeidė, V.J. Ž. tiek atskirai už kiekviena nusikaltimą, tiek galutinė subendrinta bausmė paskirta teisingai ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Nuteistasis V.J. Ž. savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai nusprendė iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą pakeisti į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei paskirtą griežtą laisvės atėmimo bausmę, nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai nusprendė iki nuosprendžio įsiteisėjimo V.J. Ž. pakeisti švelnesnes kardomąsias priemones į suėmimą. Apeliaciniame skunde minimos aplinkybės – tai, jog apeliantas turi dvi nepilnametes dukras, prižiūri senyvo amžiaus motiną, yra svarbios aplinkybės sprendžiant kardomosios priemonės pakeitimo klausimą, tačiau jos nepaneigia pirmiau nurodytų aplinkybių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Valdo J. Ž. apeliacinį skundą atmesti.