Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsliavinimo, bedarbis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-11-11 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. (dvi nusikalstamos veikos, bausmes subendrinus ir pritaikus LR BK 64 ¹ str. - 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2015-02-18 Trakų r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. - 9 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta - 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmę atlikęs,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

A. L. nežymiai sužalojo sugyventinę G. M., o būtent: kaltinamasis 2016-05-20 apie 20.00 val., namuose, esančiuose Trakų r. sav., Onuškio sen., Alaburdiškių k., Parko g. 14, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto su sugyventine G. M. metu, tyčia, koja ne mažiau kaip tris kartus spyrė sėdinčiai ant sofos G. M. į krūtinės sritį, kumščiu sudavė 10 smūgių į veido sritį, nuo stalo paėmė stiklinį daiktą ir juo vieną kartą sudavė sugyventinei per galvą, tada sugriebė sugyventinę už drabužių, ties sprandu ir išvilkęs į lauką pastūmė, po ko ji griuvo ant žemės ir gulinčiai ant žemės sugyventinei koja spyrė ne mažiau kaip 10 kartų į abi kojas. Tokiu būdu padarė nukentėjusiajai G. M. muštinę apie 4 cm ilgio žaizdą pakaušyje, kraujosruvą apie dešinę akį, krūtinės kairės pusės sumušimą, pasireiškusį skausmingumu, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje. Tokiu būdu padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2d.

Motyvuojamoji dalis

2016-07-12 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-381/2016 nurodyta: kadangi A. L. artimu įtariamai nusikalstamai veikai padarymo metu nustatytas alkoholinės kilmės (abstinencijos būklės sąlygotas) sąmonės sutrikimas (delyras), kas galėjo turėti įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, jam tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. (1 tomas, b.l.126)

2016-08-21 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi, įtariamajam A. L. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriui. (1 tomas, b.l.134-135)

2016 m. 09 06 – 11 16 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-143/2016 nurodyta, kad įtariamojo A. L. medicininėje dokumentacijoje, t.y. ligos istorijos 2016-05-27 įraše atžymėta, kad „2016-05-20 vartojo alkoholį pas brolį namuose. Prieš tai susipyko su sugyventine, kuri jam reiškė priekaištus dėl neištikimybės. Į klausimą, ar nebuvo jos sumušęs, atsako: „gal ir stuktelėjau, neatsimenu“. Kai baigė gerti alkoholį pas brolį, nuėjo namo, prie namų jau laukė policija ir greitoji- greitoji išvežė sugyventinę, o policija- jį... buvo nuvežtas į areštinę į Trakus, sako, kad policija paėmė jo pasą ir 130 eurų, teigia, kad nesipriešino“. Įtariamojo A. L. psichikos būsena: apie įtarimus kalba pastebimai jaudindamasis, prisimena pagrindinius momentus, nurodo motyvus. Teigia, kad abu buvo girti, konfliktavo- „ji prikaišiojo įvairias moteris... provokavo, vadino visokiais žodžiais... prilygino dvylikametę... trūko kantrybė... daviau rankom, kojom...“. Nuėjęs pas brolį, gėrė vėl. Grįžus namo, buvo sulaikytas policijos. Įtariamojo A. L. psichologinis tyrimas: Klausiant apie byloje nagrinėjamą įvykį pasako tik tiek, kad „šeimyninis... Atseit, sugyventinę sumušiau. Aš neatsimenu“, patvirtina, jog ir anksčiau yra buvę konfliktų su sugyventine, jos sumušimų. Išvada: nusikaltimo padarymo metu (2016-05-20) A. L. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus, kas netrukdė suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu A. L. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus, kas netrukdė suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su A. L. galima atlikti tyrimo veiksmus, jis gali stoti prieš teismą. A. L. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. (1 tomas, b.l.142-146)

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamojo A. L. veiksmai pagal BK 140 str. 2 d. yra kvalifikuoti teisingai dėl sugyventinės G. M. nežymaus sužalojimo ir neabejotinai įrodyti baudžiamojoje byloje surinktais ir įrodymų tyrimo teisme metu ištirtais įrodymais.

Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu. Ši veika padaroma tik esant kaltininko tiesioginei ar netiesioginei tyčiai. Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba netiesiogine tyčia, jei darydamas veiką suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis A. L. apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną (2016-05-20) jo nebuvo namuose ir jis G. M. atžvilgiu smurto nevartojo. Taip pat nurodė, kad tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo vartojęs alkoholį. Analogiškus parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Teismo vertinimu, nors kaltinamasis neigė, kad vartojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę, tokie jo parodymai laikytini gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl A. L. baudžiamosios atsakomybės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, laiko, kad jo kaltė įrodyta kitais tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktais, tiek įrodymų tyrimo teisme ištirtais įrodymais.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2016 m. gegužės 20d. į Alaburdiškių kaimą yra kviečiami policijos pareigūnai ir medikai, juos kviečia nukentėjusioji G. M. dėl A. L. smurto (1 tomas, b.l. 69-71). Tai, kad policijos pareigūnai buvo nuvykę pagal iškvietimą į Alaburdiškių kaimą, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas O. J.. Tai, kad nukentėntėjusioji G. M. buvo sužalota, patvirtino ir liudytoju apklaustas R. L., kuris apžiūrėjo ligoninėje nukentėjusiąją ir nustatė jos patirtus sužalojimus, kuriuos patvirtino, susipažinęs su medicininiais dokumentais specialistas J. R.. Netgi pati nukentėjusioji G. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016-05-20 apie 20.00 val., sėdint jai ant sofos, sugyventinis A. L. pradėjo priekaištauti, todėl kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. L. koja spyrė ne mažiau kaip 3 kartus į krūtinės sritį, kumščiu sudavė apie 10 smūgių į veido sritį, tada paėmė nuo stalo stiklinį daiktą, ir vieną kartą sudavė per galvą. Tada pastvėrė už drabužių ties kaklu ir išvilkęs į lauką pastūmė, kur ji griuvo ant žemės, ir priėjęs sugyventinis koja ne mažiau kaip 10 kartų spyrė į abi kojas. (1 tomas, b.l. 31-32). Tačiau įrodymų tyrimo teisme metu nukentėjusioji pakeitė savo poziciją, nurodydama, kad kaltinamasis A. L. prieš ją nesmurtavo, o sužalojimai ant jos kūno atsirado, nes ji, būdama išgėrusi, griuvinėjo ir dėl to pati susižalojo.

Teismas vertina kritiškai nukentėjusiosios duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaip mėginimą padėti sugyventiniui išvengti atsakomybės, nes sugyventinio pripažinimas kaltu turės neigiamų pasekmių ne tik kaltinamajam, bet ir jai pačiai, ir juos atmeta bei pripažįsta teisingais pirminius G. M. parodymus, nes jie patvirtinti kitais objektyviais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie nebuvo paneigti jokiais kitais įrodymais. Priešingai, tiek liudytoju apklaustas R. L. patvirtino, jog jam apžiūrint G. M., ji turėjo tokius sužalojimus, kurie yra būdingi smūgių sudavimui, tą pati patvirtino ir specialistas J. R., kuriam buvo pateikti G. M. medicininiai dokumentai. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja tyrėja L. D. taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiama nukentėjusioji nurodė, kad jos atžvilgiu smurtavo A. L., protokole buvo užfiksuoti nukentėjusiosios parodymai, ji juos perskaitė ir po to pasirašė. Tai, kad A. L. smurtavo prieš G. M., patvirtino teismiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė J. D., kuri atliko teismo psichiatrijos ekspertizę kaltinamajam ir kuris pokalbio metu su eksperte nurodė, kad jis smurtavo prieš savo sugyventinę.

Be to, teismas pažymi, kad BK 140 str. 4 d. nurodoma, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas nustačius smurtą artimoje aplinkoje. Šiuo atveju pagal gautą iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai tokį faktą nustatė ir dėl to teismui nekyla jokių abejonių. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011-05-26 įstatymo Nr. XI-1425 12 str. 1 d. numatyta, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tai nustačius net nesant nukentėjusiojo asmens skundui pradedamas ikiteisminis tyrimas, o procesas užbaigiamas nepriklausomai nuo nukentėjusiojo valios. Minėtame įstatyme numatyta, kad policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą ir pradeda ikiteisminį tyrimą, smurtą patyręs asmuo skundo neteikia. Taigi 2011-12-15 (2011-05-26 įstatymo Nr. XI-1425 redakcija) įsigaliojus minėtam įstatymui smurto artimoje aplinkoje atvejai nėra privataus kaltinimo objektas, bet yra tiriami ir nagrinėjami bendra tvarka. Tokios bylos yra viešojo, o ne privataus kaltinimo. Kaltinimą tokiose bylose formuluoja ir nagrinėjant bylą teisme palaiko prokuroras, o nukentėjusysis neturi galimybės tokio kaltinimo atsisakyti. Minėto įstatymo 2 str. 1 d. nurodyta, kad artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais,taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Taigi vertindamas išdėstytų duomenų, kurie gauti įstatymų nustatyta tvarka ir pripažįstami įrodymais, visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. L. kaltė neabejotinai įrodyta policijos pareigūno O. J. tarnybiniu pranešimu, nukentėjusiosios G. M. pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje ir pirminiais jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat medicinos specialisto J. R. teisiamojo posėdžio duotais paaiškinimais, kad G. M. patirti sužalojimai nebūdingi griuvimui. Įvertinus visumą, nustatyta, kad A. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto su nukentėjusiąja G. M. metu, pavartojo jos atžvilgiu fizinį smurtą ir tokiais tyčiniais savo veiksmais sukėlė jai ir fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo. G. M. yra A. L. sugyventinė, todėl kaltinamojo A. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d., kadangi kaltinamasis A. L. veikė tiesiogine tyčia, ir veika buvo padaryta prieš šeimos narį, šiuo atveju sugyventinę.

Sprendžiant, ar dėl tokio A. L. veikimo kilo BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikalstamos veikos padariniai, t. y. ar buvo sužalota jo sugyventinė, teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ar jis būtų nežymiai sužalotas. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2A-5/2014). Nagrinėjamu atveju,G. M. dėl šio įvykio kreipėsi į medikus, ji buvo apžiūrėta, ir jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b.l. 48).

Pirmiau aptarti įrodymai ir jais remiantis, nustatytos faktinės aplinkybės, susiejus jas į visumą, leidžia spręsti, kad A. L., 2017-05-20, apie 20.00 val., namuose, esančiuose Trakų r. sav., Onuškio sen., Alaburdiškių k., Parko g. 14, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto su sugyventine G. M. metu, tyčia, koja ne mažiau kaip tris kartus spyrė sėdinčiai ant sofos G. M. į krūtinės sritį, kumščiu sudavė 10 smūgių į veido sritį, nuo stalo paėmė stiklinį daiktą ir juo vieną kartą sudavė sugyventinei per galvą, tada sugriebė sugyventinę už drabužių, ties sprandu ir išvilkęs į lauką pastūmė, po ko ji griuvo ant žemės ir gulinčiai ant žemės sugyventinei koja spyrė ne mažiau kaip 10 kartų į abi kojas. Tokiu būdu padarė nukentėjusiajai G. M. muštinę apie 4 cm ilgio žaizdą pakaušyje, kraujosruvą apie dešinę akį, krūtinės kairės pusės sumušimą, pasireiškusį skausmingumu, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje.

Teismas konstatuoja, kad remiantis pirmiau aptartomis, teismo nustatytomis aplinkybėmis, A. L. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas ir kad tokie jo padaryti veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį, todėl jis ir yra baustinas.

Dėl A. L. skirtinos bausmės.

Teismas, skirdamas bausmę A. L., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsnio nuostatomis. Pirmiausia teismas atsižvelgia į kaltinamojo A. L. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio baigtas nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę). Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatya. Jo sunkinančia aplinkybe laikytina, tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsavaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus, kaltinamojo A. L. asmenybę apibūdinančius duomenis – yra išsiskyręs, bedarbis, anksčiau teistas 2 kartus už smurtinius nusikaltimus, paskutinį kartą pagal BK 140 str. 2 d., už analogišką įvykdytą nusikaltimą G. M. atžvilgiu, veikos padarymo metu administracine tvarka buvo baustas, galiojančių nuobaudų neturi, priklausomybės ligų centre registruotas, psichikos sveikatos centre gydytas 2 kartus. Teismas įvertinęs pirmiau išdėstytų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad A. L. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, pasireiškusi netoleruotinu visuomenėje priimtu elgesiu.

Teismo vertinimu, A. L. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, artimesnis minimaliam terminui - 10 mėnesių, jos vykdymą atidedant bei paskiriant įpareigojimus - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nuo 22 val. iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, nes kaltinamajam A. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių laikotarpiui. Be to, paskirus A. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, jis turės visą laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, o tai teismo manymu, turėtų didesnės įtakos kaltinamojo elgesiui visuomenėje, nes budamas laisvės atėmimo vietose, A. L. išvadų dėl savo elgesio nukentėjusiosios G. M. atžvilgiu nepadarė.

Į paskirtos bausmės laiką A. L. laikas išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2017-05-20 iki 2017-05-22, ir nuo 2017-12-19 iki 2017-12-21. Taip pat į paskirtos bausmės laiką A. L. įskaitomas laikas išbūtas suėmime nuo 2017-12-21 iki 2018-03-21.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2016-05-30 pareiškė civilinį ieškinį 77,58 Eur sumai (1 tomas, b. l. 58-59).

Įvertinus byloje esančius, teismo ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 77,58 Eur žalos priteisimo iš kalto asmes pagrįstas ir įrodytas leistinais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant šią piniginę sumą iš A. L..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 - 299 str., 301, 302 str., 303 str. 2 d., 304-308 str., 106 str. 2 d.,

Nusprendžia:

A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. L. atidėti vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., straipsniu, paskirti A. L. įpareigojimus –bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nuo 22 val. iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Į paskirtos bausmės laiką A. L. įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2017-05-20 iki 2017-05-22, ir nuo 2017-12-19 iki 2017-12-21.

Į paskirtos bausmės laiką A. L. įskaityti laiką išbūtą suėmime nuo 2017-12-21 iki 2018-03-21.

Priteisti iš A. L., 77,58 Eur žalos civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinės ligonių kasai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.