Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. A. skundą dėl 2023 m. balandžio 20 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-3139 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė A. A. prašo pakeisti 2023 m. balandžio 20 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-3139 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam G. Š. taikyti lygtinį paleidimą, ir nuteistajam lygtinio paleidimo netaikyti. Prokurorė savo skundą grindžia šiais argumentais:

1) nors nustatyta, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti, tačiau vis dar išlieka gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas narkotikais; piktnaudžiavimas alkoholiu; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; nuostatos į visuomenę. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai priklauso nuo paties nuteistojo elgesio modelio pataisos įstaigoje, todėl nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme yra galima, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų šiuos veiksnius ar bent dalį iš jų pašalinti. Nuteistojo pažanga nevertintina kaip esminė, todėl, dar nėra pagrindo teigti, kad būtų matomas akivaizdus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas;

2) asmuo anksčiau teistas už viešosios tvarkos pažeidimą. Šiuo matu atlieka laisvės atėmimo bausmę už dvi subendrintas atskiras smurtines nusikalstamas veikas, t. y., už sunkaus nusikaltimo padarymą (sunkų sveikatos sutrikdymą) ir nesunkaus nusikaltimo padarymą (nesunkų sveikatos sutrikdymą). Vertinant nuteistojo nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, akivaizdu, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vertinant teisės pažeidėjo gyvenimo stiliaus ypatumus, atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis savo kriminalinio elgesio patirtį pradėjo formuoti nesulaukę pilnametystės. Jo padaryti nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio, įvykdyti kartu su bendrininkais ir esant neblaiviems. Ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus. Tai, kad asmuo laisvėje nevengė bendrauti su neigiamai charakterizuojančiais asmenimis, neretai užsiėmė netinkamais laisvalaikio praleidimo būdais (vartodamas alkoholį, narkotines medžiagas) rodo asmens tam tikrus sunkumus atsiribojant nuo rizikingų situacijų bei apribojant savo elgesį bei poreikius. Be to, nuteistasis grįžtų gyventi į tą pačią aplinką, kurioje buvo nusikalstama. Šias aplinkybes būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes;

3) vertinant paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės santykį, nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, atliktos bausmės dydžio proporcingumą, mano, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės bei nukentėjusiųjų interesų gynimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nustatyta, jog G. Š. teistas 2022-06-20 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu prie 2021-11-10 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtos 2 metų ir 6 mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta šiuo teismo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir galutinė bausmė paskirta 3 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2022-02-08, bausmės pabaiga – 2025-02-08, neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 9 mėnesiai 19 dienų.

Komisija priėmė skundžiamą nutarimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistais skatintas du kartus, drausmine tvarka nebaustas, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis neturi aktualių problemų dėl gyvenamosios vietos pastovumo, yra dirbęs 5-iose skirtingose įmonėse po keletą mėnesių, kalėjime pradėjo mokintis 11-oje klasėje bei siekia įgyti mūrininko-betonuotojo padėjėjo profesijos. Nuo 2023-03-02 dirba UAB „Mantinga“, taros paruošėjo pareigose. Išėjęs į laivę, taip pat turės darbą. Analizuojant asmens mokymosi bei darbinę patirtį bausmės atlikimo metu, stebima tam tikra nuteistojo motyvacija tiek siekiant mokytis ir įgyti išsilavinimą, tiek ir įsitraukiant į darbinės veiklos procesą. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuteistasis neturi nesumokėtų administracinių baudų. Santykiai su artimaisiais yra geri, ryšius palaiko. Komisijai pristatomas antrą kartą. Pirmą kartą Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir skyrė šias socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos pataisos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; pabaigti „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija“ programą. R. M. kalėjimo resocializacijos skyriaus pažyma, nuteistasis Komisijos rekomendacijas sėkmingai vykdė bausmės atlikimo metu. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką bausmės atlikimo laikotarpiu vertinta tris kartus: 2022-03-23 nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; 2022-12-08 nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; 2023-03-27 nustatyta vidutinė (žemėjanti) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Išskirti šie veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio rizikos valdymą: gyvenimo sąlygos; lėšų tvarkymo įgūdžiai; ryšiai su artimaisiais.

Prokurorė nesutinka su skundžiamu nutarimu ir nurodo, kad nors nustatyta, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti, tačiau vis dar išlieka gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas narkotikais; piktnaudžiavimas alkoholiu; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; nuostatos į visuomenę. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai priklauso nuo paties nuteistojo elgesio modelio pataisos įstaigoje, todėl nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme yra galima, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų šiuos veiksnius ar bent dalį iš jų pašalinti. Nuteistojo pažanga nevertintina kaip esminė, todėl, dar nėra pagrindo teigti, kad būtų matomas akivaizdus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas.

Teismas pažymi, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką bausmės atlikimo laikotarpiu vertinta tris kartus: 2022-03-23 nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; 2022-12-08 nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; 2023-03-27 nustatyta vidutinė (žemėjanti) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, pritariama prokurorės pozicijai, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Svarbu paminėti ir tai, jog socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam išlieka nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys, tiek statiniai, tiek dinaminiai, net 8 kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija; išsilavinimas, mokymasis, galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas narkotikais; piktnaudžiavimas alkoholiu; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; nuostatos į visuomenę. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi. Nustatyti tik 3 apsauginiai veiksniai rizikai pakartotinai nusikalsti, kurie neatsveria nustatytų galimos rizikos veiksnių, ateityje vėl nusikalsti.

Skunde nurodoma, jog asmuo anksčiau teistas už viešosios tvarkos pažeidimą. Šiuo matu atlieka laisvės atėmimo bausmę už dvi subendrintas atskiras smurtines nusikalstamas veikas, t. y., už sunkaus nusikaltimo padarymą (sunkų sveikatos sutrikdymą) ir nesunkaus nusikaltimo padarymą (nesunkų sveikatos sutrikdymą). Vertinant nuteistojo nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, akivaizdu, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vertinant teisės pažeidėjo gyvenimo stiliaus ypatumus, atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis savo kriminalinio elgesio patirtį pradėjo formuoti nesulaukę pilnametystės. Jo padaryti nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio, įvykdyti kartu su bendrininkais ir esant neblaiviems. Ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus. Tai, kad asmuo laisvėje nevengė bendrauti su neigiamai charakterizuojančiais asmenimis, neretai užsiėmė netinkamais laisvalaikio praleidimo būdais (vartodamas alkoholį, narkotines medžiagas) rodo asmens tam tikrus sunkumus atsiribojant nuo rizikingų situacijų bei apribojant savo elgesį bei poreikius. Be to, nuteistasis grįžtų gyventi į tą pačią aplinką, kurioje buvo nusikalstama. Šias aplinkybes būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes.

Teismas pritaria nurodytiems prokurorės teiginiams, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro ir nėra linkęs gyventi pagal visuotinai nustatytas taisykles ir nebenusikalsti. Teismo vertinimu, ankstesni teistumai bei taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nedėjo. Padaryti nusikaltimai ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis linkęs veikti neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, rizikuoti. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

Dar vienas skundo argumentas – vertinant paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės santykį, nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, atliktos bausmės dydžio proporcingumą, mano, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės bei nukentėjusiųjų interesų gynimu.

Nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau teismas pritaria prokurorės pozicijai, kad likusi bausmės dalis šiuo metu dar yra pakankamai didelė. Pažymima, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo nuomone, šiuo atveju Komisijos nebuvo įvertinta tinkamai. Asmens byloje yra duomenų teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ir pan., todėl skundžiamame nutarime išvardintos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas mano, kad Komisija tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas ir nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų bei nenusikals.

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 86 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Prokurorės A. A. skundą tenkinti.

Pakeisti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. RV-20-3139 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. Š. ir jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.