- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-19
- Bylos Nr.
- e2-416-860/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03089-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- T. D.
- Išvadą teikia
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieškovui V. A., jo atstovei adv. Žygintai Sviderskytei Mikulskienei, išvadą teikiančios institucijos - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, atstovui Dmitrijui Charitonovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei T. D. (B.), institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. V. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: nepilnametės K. A. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su juo (ieškovu); iš atsakovės T. B. dukters K. A. naudai priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 100 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pavesti uzufrukto teise vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti tėvui V. A.; bendravimo su dukra tvarką nustatyti laisva tėvų valia ir susitarimu; priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės valstybės naudai.
Ieškinyje nurodė, kad jis su atsakove T. B. santuokos nebuvo sudarę, bendravo nuo 2002 m. 2007-05-17 šalims gimė dukra K. A.. Nuo 2015-05-01 ieškovas kartu su atsakove nebegyvena – atsakovė paliko ieškovą su dukra ir išėjo gyventi pas savo motiną. Šiuo metu šalių dukra gyvena su ieškovu. Nuo 2015-05-01 atsakovė tik vieną kartą (birželio mėnesį) buvo atvykusi ieškovo gyvenamosios vietos adresu susirinkti savo daiktų. Per visą tą laikotarpį atsakovė nepareiškė noro pasimatyti su dukra, nors galimybių jai tą daryti atsakovas neriboja. Pažymėjo, kad atsakovas turi visas galimybes rūpintis vaiku; nurodo, kad yra rūpestingas, pareigingas ir mylintis vaiką tėvas, moka ir geba prižiūrėti ir auklėti vaiką, tarp jo ir vaiko yra nusistovėjęs glaudus emocinis ir dvasinis ryšys. Ieškovas šiuo metu niekur nedirba, tačiau intensyviai ieško darbo – registruotas darbo biržoje. Ieškovas kartu su dukterimi gyvena jo motinai priklausančiame bute, esančiame Miško g. 14-37, Valčiūnų k., Juodšilių sen., Vilniaus r. Mano, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vaiko tėvu, nes toks vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiks vaiko interesus. A. T. B. prie dukters išlaikymo visiškai neprisideda. Per mėnesį dukrai išlaikyti reikia apie 280 Eur (maistui, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, vaistams, vitaminams, lavinimo prekėms, mokyklinėms prekėms). Sveikatos problemų dukra neturi; ji šiuo metu yra aštuonerių metų amžiaus, rudenį eis į antrą klasę. Atsakovė, kaip vaiko motina, turėtų prisidėti prie dukters išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien ieškovui. Atsižvelgiant į atsakovės sveikatos būklę – ji turi II invalidumo grupę dėl turimo klausos sutikimo, iš atsakovės prašo priteisti po 100 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Bendravimo su dukra K. A. tvarka nustatytina laisva tėvų valia ir susitarimu.
A. T. D. (B.) nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad apsilankius ieškovo gyvenamojo vietoje, buvo nustatyta, jog ieškovas su dukra gyvena trijų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovo motinai; V. A. su dukra skirtas atskiras kambarys. Mergaitė pareiškė, kad norėtų, jog tėvai gyventų kartu, tačiau jeigu reikėtų rinktis, tai gyventų su tėvu. Socialinei darbuotojai aplankius T. B., nustatyta, kad ji gyvena su sugyventiniu ir motina M. B. nuomojamame name be patogumų. T. B. gauna invalidumo pašalpą. Moteris nori, kad dukra gyventų su ja. Šiuo atveju Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius klausimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negali išreikšti galutinės nuomonės ir nurodė, kad savo išvadą pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo. J. K. A. gyvenamoji vieta bus nustatyta su tėvu, skyrius palaikys ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovė šalių nepilnametės dukters gyvenime praktiškai nedalyvauja, nesidomi, kaip jai sekasi, nesirūpina, bendrauja minimaliai, neteikia jokio išlaikymo. Atsakovė po išėjimo iš namų (2015 m. gegužės mėn.) pirmą kartą vaiką pamatė tik teismo posėdžio metu. Patikslino, kad ieškovas nuo sausio mėnesio vėl dirba UAB „KG Constructions“ ir jo atlyginimas, atskaičius mokesčius, šiuo metu yra apie 580 Eur. Nuo to laiko, kai atsakovė paliko šeimą, ieškovas vienas rūpinasi nepilnamete dukra, padedamas savo motinos, teikia jai išlaikymą. Ieškovo ir jo nepilnametės dukros santykiai geri, mergaitė nori gyventi su tėvu. Pažymėjo, kad trečiasis ieškinio reikalavimas, kuriuo prašoma bendravimo su vaiku tvarką nustatyti laisva tėvų valia ir susitarimu, nurodytas kaip ieškinio faktinė aplinkybė, o ne atskiras ieškinio reikalavimas. Ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra, tad netikslinga teismo sprendimu nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas ieškovo reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu ir išlaikymo priteisimo palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad ieškovas tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra, ją prižiūri, rūpinasi, išlaiko, jų santykiai geri; vaikas jau priprato gyventi su tėvu. Ieškovo ieškinio patenkinimas atitinka prioritetinius vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
CK 3.169 straipsnio 1 dalis nustato, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jeigu kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (2 d.).
Paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą K. A., gim. 2007-05-17. Ieškovas ir atsakovė santuokos nebuvo sudarę.
Ieškovas su nepilnamečiu vaiku ir savo motina gyvena ieškovo motinai N. O. Andros nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu Vilniaus r. sav., Juodšilių sen., Valčiūnų k., (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu deklaruota nepilnametės K. A. gyvenamoji vieta. Iš 2016-02-12 ieškovo motinos N. O. A. sutikimo matyti, jog ji sutinka, kad ieškovas kartu su savo nepilnamete dukra gyventų jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Nepilnametė K. A. mokosi Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje 2b klasėje, kuri, kaip nurodė ieškovas teismo posėdžio metu, yra visai šalia mergaitės gyvenamosios vietos.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Juodšilių seniūnijos 2015-09-10 buities tyrimo akte nurodyta, kad V. A. su nepilnamete dukra gyvena trijų kambarių bute kartu su ieškovo motina; Kamilė su tėvu gyvena atskirame kambaryje. Ji mokosi Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje 2 klasėje, lanko choro būrelį. Mergaitė su tėvu gyvena nuo 2015-05-01, jos santykiai su tėvu, močiute (ieškovo motina) labai geri. Ji norėtų bendrauti su mama, bet nuo 2015-05-01 su motina bendravo vos kelis kartus telefonu.
Nepilnametės dukters motina T. D. (B.) kartu negyvena. Ji kartu su V. D. ir savo motina gyvena nuomojamame name be patogumų, adresu Vilniaus r. sav., Lavoriškių sen., (duomenys neskelbtini). Atsakovė, lankantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos socialinei darbuotojai, nurodė, jog norėtų, kad dukra gyventų su ja ir jos sugyventiniu bei motina. Tačiau, kaip minėta, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nagrinėjant bylą iš esmės nedalyvavo, tad nėra aišku, kuo ji grindžia tokį savo norą ir nesutikimą, kad mergaitė gyventų su ja.
Teismo posėdžio metu šalių nepilnametė dukra K. aiškiai nurodė, kad ji labiau nori likti gyventi su tėčiu.
Šiuo metu nepilnametė K. A., minėta, gyvena su ieškovu ir yra jo tinkamai prižiūrima, motina vaiko nelanko, bendrauja telefonu, tačiau retai, po išsikraustymo vaiką pirmą kartą pamatė tik teisme. Ieškovas turi visas sąlygas ir galimybes užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko gyvenimui, vystymuisi ir auklėjimui, deda pastangas, kad pagrindinės vaiko teisės ir pareigos būtų įgyvendintos. Duomenų, kad mergaitė būtų netinkamai prižiūrima, nėra.
Teismas spręsdamas dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą taip pat dar vertiną šias aplinkybes: atsakovė yra neįgali, t.y. ji nei girdi, nei kalba, tad jos rūpinimasis vaiku yra objektyviai apsunkintas; pagal bylos duomenis atsakovė nėra pakankamai atsakinga, jos elgesys yra lengvabūdiškas, kaip antai, šalims dar gyvenant kartu (iki 2015 m. gegužės mėn.) ji net keletą kartų niekam nepranešusi buvo nežinia kur išvykusi ir palikusi šeimą 1 – 2 mėnesiams, be to, į paskutinį teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiami klausimai, susiję su jos vaiku, neatvyko (nors teismas iš esmės dėl atsakovės net keletą kartų atidėjo posėdžius, t.y. kad ji pasirūpintų atstovavimu, atvyktų į teismą ir galėtų išsakyti savo poziciją), tai irgi rodo jos tam tikrą neatsakingumą; atsakovė gyvena kartu su kitu vyru ir savo motina, mergaitei ši aplinka yra svetima, ji jau yra pripratusi gyventi ieškovo aplinkoje; ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad, vykstant teismo posėdžiui, ieškovė vaiką buvo pasiėmusi kelioms dienoms pas save, po apsilankymo vaikas grįžo su utelėmis, be to, ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovės mama serga (sirgo) atvira tuberkuliozės forma, tad akivaizdu, kad vaikui gyvenant su atsakove gali būti nesaugu.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, į tai, kad mergaitė jau nuo 2015-05-01 gyvena su tėvu, kuris tinkamai ją prižiūri, jų santykiai geri, jai yra sudarytos tinkamos sąlygos gyvenimui, mokymuisi, laisvalaikio praleidimui, be to, tėvo aplinka vaikui yra saugesni negu mamos aplinka, į atsakovės lengvabūdiškumą, į tai, kad nepilnametė mergaitė pati nurodė, jog nori labiau gyventi būtent su tėvu, į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovo išsakytą poziciją teismo posėdžio metu, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatytas su tėvu labiausiai atitiktų prioritetinius vaiko interesus, daro išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiau atitinka vaiko interesus ir poreikius, todėl nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu (CK 3.174 str. 2 d.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės dukters išlaikymui 100,00 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jos pilnametystės.
Pagal CK 3.192 straipsnio 2 - 3 dalis išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šis principas reiškia, kad teismas priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai tenkinti jo poreikius sumažėja. Lietuvos A. T. yra ne kartą pažymėjęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2004-04-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.).
Paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad ieškovas šiuo metu dirba UAB „KG Constructions“ ir jo pajamos per mėnesį yra apie 580 Eur. Jis nekilnojamojo turto neturi; jo vardu registruotos keturios transporto priemonės, tačiau visos yra išregistruotos ir dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (išregistravimo aplinkybės: nėra techninės apžiūros ar draudimo; baigus eksploatavimą).
SoDros duomenimis atsakovė T. D. (B.) šiuo metu niekur nedirba. Kaip nurodė ieškovas ieškinyje, ji turi II neįgalumo (invalidumo) grupę dėl turimo klausos sutrikimo. Tai apsunkina jos galimybes įsidarbinti ir teikti didesnį išlaikymą savo vaikui; tačiau tai nereiškia, kad ji gali būti visiškai atleidžiama nuo išlaikymo teikimo savo dukrai. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos buities tyrimo akte nurodyta, kad ji gauna invalidumo pensiją, jos sugyventinis V. D. nedirba. Jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių atsakovės vardu nėra registruota.
Įvertinus šalių turtinę padėtį ir galimybes teikti išlaikymą, darytina išvada, kad ieškovas prie vaikui reikalingo išlaikymo turi galimybę ir pareigą prisidėti daugiau negu atsakovė.
Byloje taip pat nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2015-05-01 ir nuo to laiko atsakovė dukra visiškai nesirūpino, prie dukters išlaikymo neprisidėjo. Ieškovas vienas išlaiko nepilnametę dukrą.
Kaip nurodė ieškovas, šalių vaiko poreikiai mėnesiui yra apie 280,00 Eur – maistui, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, vaistams, vitaminams, lavinimo prekėms, mokyklinėms prekėms.
Minėta, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovės dukters išlaikymui 100,00 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jos pilnametystės; tokiu atveju pačiam ieškovui daugiau tektų prisidėti prie vaikui reikalingo išlaikymo, t.y. 180 Eur. Teismo nuomone tokio dydžio (100 Eur) išlaikymas iš atsakovės šiuo konkrečiu atveju yra proporcingas šalių turtinei padėčiai, jų galimybėms (ieškovas yra dirbantis, atsakovei nustatytas II grupės neįgalumas, ji gauna invalidumo pašalpą) ir vaiko poreikiams bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas; šiuo atveju nebus pažeistas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas. Tokiam ieškovo reikalaujamam priteisti iš atsakovės išlaikymo dydžiui pritarė ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovo ir ieškovo bei jo atstovės teismo posėdžio metu išsakytą poziciją, į tai, kad šalių nepilnamečiam vaikui nėra nustatyti specialieji poreikiai, atsakovė byloje prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio nepareiškė bei į tai, jog atsakovė neteikia nepilnametei dukrai būtino išlaikymo, į tai, kad ieškovas prašo priteisti mažesnį nei minimalus išlaikymo dydį, todėl vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui tenkintinas ir iš atsakovės nepilnametei dukrai K. A., gim. 2007-05-17, priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2015-08-19) iki jos pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 - 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., 11 str.).
Išlaikymo lėšas pavesti ieškovui tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 str.).
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
Ieškovas trečiu ieškinio reikalavimu prašo bendravimo su dukra K. A. tvarką nustatyti laisva tėvų valia ir susitarimu.
Tačiau teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek ir jo atstovė patvirtino, kad tai yra faktinė ieškinio aplinkybė, nurodanti, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nėra ir šalys pačios bendru sutarimu nusistatys bendravimo su vaiku tvarką.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, bendravimo su vaiku tvarka nėra nustatoma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovo ieškinys tenkintas visiškai, tad laikytina, kad sprendimas priimtas ieškovo naudai; jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-06-01 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 50 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2016-03-25 pateikė patikslintą pažymą Nr. (2.16)NTP-7-3405 dėl antrinės teisinės pagalbos 158,17 Eur išlaidų priteisimo.
Ieškovui 2015-08-21 nutartimi 31,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo.
Už ieškinį turėjo būti sumokėtas 58,00 Eur žyminis mokestis (31,00 Eur už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 27,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įstatymu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas ieškovui teismo nutartimi buvo atidėtas, tad mokėtinas žyminis mokestis (58,00 Eur) turėtų būti priteisiamas iš atsakovės valstybei. Iš atsakovės taip pat turėtų būti priteisiama 4,52 Eur teismo turėtų pašto išlaidų valstybei.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už antrinę teisinę – 158,17 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės valstybės naudai turėtų būti priteisiama 158,17 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
Iš viso iš atsakovės turėtų būti priteisiama 220,69 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 79, 88, 92, 96 str.). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakovės turtinę padėtį, į tai, kad ji yra neįgali, jos galimybės susirasti darbą ir dirbti yra ribotos, iš dalies atleidžia atsakovę nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, t.y. 50 proc. (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti K. A. (gim. 2007-05-17, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės T. D. (B.) (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. A. (gim. 2007-05-17, a. k. (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2015-08-19 iki vaiko pilnametystės.
Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės T. D. (B.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 110,34 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.