Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2012-10-02 · Byla Nr. A2.6.-2338-170/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-10-02
Bylos Nr.
A2.6.-2338-170/2012
Teisminio proceso Nr.
4-03-3-01762-2012-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aldona Tumelionytė
Pažeidėjas
A. B.
Nukentėjusysis
S. R.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. A2.6.-2338-170/2012
Proceso Nr. 4-03-3-01762-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5., 45.4.7, 52.3. (S)
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2012 m. spalio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Aldona Tumelionytė, sekretoriaujant D.Čekuolienei, A.Mockaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., nukentėjusiajai S. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pensininkui, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. v. (duomenys neskelbtini)), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2012-05-06 apie 20:10 val., Olandų-Dailidžių g, Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė atstumo, nesugebėjo laiku sustabdyti automobilį ir atsitrenkė į sustojusį automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino abu automobilius. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

A. B. 2012-05-06 apie 20:10 val., Olandų-Dailidžių g, Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir būdamas susijęs su eismo įvykiu, kuriuo metu nukentėjusiajam, buvusiam įvykio vietoje, padaryta turtinė žala, nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, neiškvietė policijos į eismo įvykio vietą ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. teismo posėdžio metu prisipažino kaltu ir paaiškino, kad 2012 m. gegužės 5 d. apie 20:00 val. vairavo sūnui priklausantį automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sūnus važiavo kartu ir rodė kelią. Vairavo, nes norėjo pasipraktikuoti, išbandyti jėgas, nes kai mokėsi vairuoti visur važinėjo. Jis teisių neturi, teises turi jo sūnus. Važiavo iš sūnaus V. B., gyvenančio Rygos gatvėje į Batoro gatvę pas draugą. Važiavo 50 km/h greičiu trečia eismo juosta. Pravažiavęs žiedą prie Petro ir Povilo bažnyčios važiavo į kalną. Dešinėje pusėje yra Dailidžių gatvė. Automobilis Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažinėjo iš aikštelės ar iš laidojimo rūmų, matė, kad kairės pusės posūkis įjungtas. Neprivažiavus žiedo iš priekio išlindo Subaru. Stabdė, kad išvengtų smūgio, nusuko vairą į dešinę pusę, automobilio kairiuoju priekiniu sparnu trenkėsi į sustojusio automobilio Subaru dešinį užpakalinį sparną, kuris rėžėsi į tvorą iš strypų. Jei būtų važiavęs tiesiai, būtų trenkęsis tiesiai į automobilį Subaru, jei būtų atsitrenkęs į automobilio Subaru galinę dalį, tai Opel Astra būtų nuneštas priekis, o Subaru - visa galinė dalis. Sustojo, buvo šokinėje būsenoje. Jis liko automobilyje, o sūnus išlipo ir nuėjo prie automobilio Subaru išsiaiškinti ar viskas tvarkoje su žmonėmis ir išsiaiškinti aplinkybių. Subaru vairuotoja priėjo prie Opel Astra, fotografavo jų automobilį su mobiliu telefonu. Vėliau S. R. su vyriškiu priėjo prie jo ir jam pasakė, kad visi žmonės gali susitarti, kad viskas tvarkoje. Vėliau prie jo atėjo sūnus ir pasakė, kad atidavė nukentėjusiesiems savo pasą, rytoj susitiks ir susitars. Dėl eismo įvykio su nukentėjusiaisiais tarėsi sūnus, kalbėjo, kad dėl įvykio visi gali susitarti. Į autoįvykį pakliuvo pirmą kartą gyvenime. Kelių eismo taisykles žino, žino, kad įvykus įvykiui jei abi pusės susitaria tada reikia sudaryti eismo įvykio schemą, kurią abi pusės pasirašo ir nereikia kviesti policijos, jei nėra deklaracijos eismo įvykio dalyvis neturi teisės išvažiuoti iš eismo įvykio vietos. Kodėl schemos nesurašė nežino. Deklaracijos nesurašė, nes jo sūnus pašnekėjo su automobilio Subaru vairuotoja S. R., kuri jo sūnui pasakė, kad viskas tvarkoje. Kadangi jo sūnus susitarė su Subaru vairuotoja, kad kitą dieną susitiks su nukentėjusiąją ir viską išsiaiškins, todėl iš eismo įvykio vietos ir išvažiavo. Pripažįsta, kad trenkė automobiliui Subaru į galinę dalį, kad neužpildė deklaracijos, neiškvietė policijos ir iš eismo įvykio išvažiavo.

Nukentėjusioji S. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012 gegužės mėnesį per Motinos dieną vairavo automobilį Subaru Forester, priklausantį UAB „International Trade Holding“. Važiavo su A. M. Olandų gatve, į kalną, nuo Šv. Petro ir Povilo bažnyčios žiedo link laidojimo rūmų. Buvo sustojusi prie perėjos sukti į kairę, link laidojimo biuro, tam, kad praleistų priešais važiuojančius automobilius. Staiga pajuto didžiulį smūgį į galinę automobilio dalį, automobilis apsisuko beveik 180 laipsnių kampu ir truputėlį išlėkė į priešpriešą, Iš kur tas automobilis atvažiavo nematė, tiesiog pajuto smūgį. Išlipo iš automobilio, apžiūrinėjo kas įvyko ir pastebėjo, kad kitas automobilis, sustojęs atokiau priekyje, už autobusų stotelės pirmoje juostoje prie kelkraščio apie 100 metrų atstumu nuo jų. Prie jų priėjo žmogus iš A. B. automobilio, prisistatė V., pasakė, kad jiems viską kompensuos. Tada iškart davė jiems savo asmens tapatybės kortelę ir savo telefono numerį. Kortelėje buvo parašyta, kad jo vardas V.. V. B. jiems pasakė, kad kitą dieną atneš visus pinigus už automobilį. Ji pareikalavo kviesti policiją. V. B. labai prašė policijos nekviesti. Manė, kad nueis į draudimą ir užfiksuos eismo įvykį. A. S. buvo visiškai sudaužytas, visi daiktai iš bagažinės buvo išskridę apie 10 metrų. A. M. jai pasakė, kad kviestų policiją, ji atsakė, kad palauktų. Apie eismo įvykio deklaraciją ji pamiršo. Priėję prie automobilio Opel Astra fotografavo numerius, vairuotojo sėdynėje sėdėjo A. B.. Ji priėjusi prie langelio A. B. pasakė, kad „Aš gražiai su jumis elgiuosi, labai prašau mūsų irgi neapgauti. Mes su jumis gražiuoju, ir jūs su mumis gražiuoju“. V. B. automobilio Opel Astra nevairavo, jis sėdėjo šalia vairuotojo A. B.. V. B. įsėdo į automobilį ir jie nuvažiavo. Tada ji grįžo prie savo automobilio, rinko daiktus ir atvažiavo policininkai, kurie surašinėjo aktą, matavo atstumus. Iškart paskambino V. B. ir paprašė jo sugrįžti, nes atvažiavo policija, tačiau jis neatvažiavo. Kodėl kai skambino jis tuomet negrįžo neklausė. Policijoje užfiksavo įvykį ir atidavė policininkams V. asmens dokumentą. Kitą dieną, ryte, sulaukė V. B. skambučio. V. B. jiems pasakė, kad jis iš eismo įvykio nepabėgo, norėjo jiems kompensuoti nuostolius ir susitarė susitikti prie draudimo. Susitikus paklausė V. B. ar jis jiems kompensuos nuotolius. Jis atsakė, kad dabar pinigų neturi. Atėjus į draudimą V. B. su savimi nieko neturėjo – nei asmens dokumento, nei automobilio dokumentų ir pasakė, kad automobilio Opel Astra nevairavo.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012 m. gegužės 5 d. važiavo su tėvais iš kaimo. Automobilį vairavo jis. Iš žiedo prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios pasukus į Olandų gatvę, priekyje, pirma juosta, važiavo autobusas. Nusprendė jį aplenkti. Belenkiant autobusą, už jo važiavo Opel Astra automobilis. Aplenkė autobusą ir norėjo rikiuotis į dešinę, į pirmą juostą, bet nespėjus jam to padaryti, pažiūrėjęs į veidrodėlį, pamatė, kad Opel Astra automobilis staigiai pradėjo didinti greitį ir jį lenkti. Opel Astra staigiai persirikiavo į antrą juostą ir prieš jį važiavo automobilis. Subaru automobilis stovėjo ir ketino sukti į kairę, į laidojimo rūmus, laukė, kol pravažiuos priešpriešiais važiuojantys automobiliai. Kai jis persirikiavo į antrą juostą tarp Subaru ir Opel Astra buvo dar vienas automobilis, kuris norėdamas aplenkti stovintį Subaru suko į kairę ir aplenkė jį per dešinę pusę. Kadangi Opel Astra greitis buvo akivaizdžiai viršytas, jos vairuotojas nesugebėjo suvaldyti automobilio, nespėjo sustabdyti ir trenkėsi į Subaru galinę dalį, kuris po smūgio apsisuko beveik 90 laipsnių kampu. Kadangi jis važiavo pirma juosta, viską matė gerai iš galo. Opel Astra nuo smūgio metėsi į dešinę pusę, į pirmą juostą ir lyg norėjo stabdyti, pristabdė ir vėl įjungė pavarą ir pavažiavo apie 100-150 m į priekį ir atsitrenkė į kelkraštį, kuris yra sukant link Užupio ir tuomet sustojo. Automobilyje buvo du žmonės, kadangi automobilio galiniai langai buvo tamsinti, todėl daugiau žmonių automobilyje nesimatė. Pamatė, kad vairuotojas atsisega saugos diržus ir neišlipdami iš automobilio, pačiame automobilyje su keleiviu vienas per kitą lipa – keičiasi vietomis. Paskambino į policiją ir pasakė, kad įvyko autoįvykis, taip pat pasakė visas aplinkybes, kurias matė. Pro šalį važiavo sulėtinęs greitį ir viską gerai matė pro langą.

Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. B. yra jo tėvas. Gegužės mėnesį, tikslios datos ir valandos neatsimena važiavo automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jo tėvas A. B.. Automobilis buvo jo, nežinojo, kad tėvas neturi vairuotojo pažymėjimo, jis jam to nesakė. Nuo buvusios Minsko parduotuvės važiavo į Olandų gatvę, važiavo antra eismo juosta, nes kitame žiede reikėjo sukti į kairę. Pamatė automobilį Subaru, darantį manevrą į kairę ir, kad išvengtų smūgio jo tėvas padarė manevrą į dešinę, bet automobilį Subaru užkliudė ir sustojo už autobusų stovėjimo aikštelės. Mano, kad Subaru automobilis išvažinėjo, o ne įvažinėjo į aikštelę. Išlipo iš automobilio, pasižiūrėjo ar viskas tvarkoje, priėjo prie žmonių, kurie buvo Subaru automobilyje. Jie išlipo iš automobilio, jis su jais pasišnekėjo, susitarė dėl žalos atlyginimo. Opel Astra automobilio kairė dalis buvo apgadinta: kairės pusės bamperis, žibintas ir sparnas. Subaru buvo sulankstytas dešinės pusės užpakalinis sparnas, apgadintas užpakalinis bamperis ir galinis stiklas. Su Subaru vairuotoja priėjo prie Opel Astra, ji padarė įvykio nuotraukas. Sutarė, kad kitą dieną susitiks dėl žalos atlyginimo, jis jiems paliko savo dokumentą, apsikeitė telefono numeriais Eismo įvykio deklaracijos nepildė, nes manė, kad jeigu išsprendė klausimą dėl žalos atlyginimo, tai reiškia, kad gal deklaracijos nereikia pildyti. Žalą atlygino draudimas. Po eismo įvykio su tėvu vietomis nesikeitė. Ar tarp Opel Astra ir Subaru buvo kitų transporto priemonių negali pasakyti.

Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gegužės mėnesį sekmadieny apie 20:15 val. su dukra važiavo iš parduotuvės. Važiuojant iš Olandų g. žiedo, link laidojimo rūmų, prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios yra šviesoforas. Visi stovėjo eilėje, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Kurioje eismo juostoje stovėjo jos buvo neatsimena. Nukentėjusiųjų automobilis stovėjo prie šviesoforo, laukė sukti į kairę. Užsidegė žalia šviesoforo spalva ir visi pajudėjo. Ji turėjo važiuoti tiesiai. Tamsiai mėlynos spalvos Opel Astra pradėjo greitai judėti ir visus lenkti, judėjo iš antros juostos į pirmą, iš pirmos į antrą ir trenkėsi į automobilį, nes bandė vėl rikiuotis. Jos automobilio greitis buvo apie 60 km/h, o Opel Astra važiavo dar greičiau – apie 80 km/h greičiu. Į nukentėjusiųjų automobilį Subaru Opel Astra trenkėsi taip, kad Subaru apsisuko, iš jos bagažinės iškrito visi daiktai, 1/3 automobilio įsikišo į vidų. Opel Astra net nebandė sustoti, pravažiavo stotelę, iki kurios buvo apie 50 metrų ir už jos sustojo. Ji irgi iškart sustojo. Matė, kad iš keleivio vietos išlipo vyras ir nuėjo prie šoką patyrusių žmonių ir su jais kalbėjosi. Apie ką jie kalbėjosi ji nežino. Vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo. Kai važiavo iš įvykio vietos, pristabdė pasižiūrėti, kas tas vairuotojas, kuris neišlipo iš mašinos. Už vairo sėdėjo A. B..

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo Motinos diena, važiavo su S. R. Olandų gatve. Stovėjo Olandų sankryžoje sukti į kairę ir staiga pajuto smūgį į automobilio galą. Stabdymo nesigirdėjo. Buvo šoke iškart paklausė S. R. ar nieko neatsitiko, pasakė, kad užgesintų mašiną ir kuo greičiau išliptų iš mašinos, nes automobilis buvo su dujų įranga. Pasakė S. R., kad jie negali išvažiuoti, kad jie turi išsikviesti policiją. Stovėjo šoko būsenos, žiūrėjo kas įvyko. Tada priėjo jaunas žmogus, jo vardo neatsimena ir paklausė, ar viskas gerai, pasakė, kad rytoj atlygins visus nuostolius, padavė savo asmens tapatybės kortelę, paliko savo telefono numerį, paprašė nekviesti pareigūnų ir nuėjo. Tarp jų kilo ginčas dėl to, ar kviesti policiją, ar ne. Jis fotografavo jų mašiną. Jie nuvažiavo. Įvykio metu neužfiksavo ar Opel Astra buvę asmenys buvo išgėrę ar ne, nes patys buvo šoke. Tada iš karto sustojo policija ir paklausė kas įvyko, pasakė, kad sudaužė mašiną, kad tas kitas automobilis buvo sustojęs, vanduo iš jo buvo išsipylęs, matėsi pėdsakai, bet žmogus paliko numerį ir dokumentą. Įformino įvykį. Paskambino žmogaus paliktu numeriu ir paprašė, kad jie grįžtų, bet jie negrįžo. Ar jis atsisakė grįžti neatsimena, nes praėjo daug laiko. Tada policija išvažiavo jų ieškoti pagal paliktus pėdsakus, bet neradę grįžo. Įformino eismo įvykį. Kitą dieną susiskambino, susitiko prie draudimo. Kadangi asmuo atvažiavo be dokumentų, be pinigų, todėl draudikai jo nepriėmė. Draudime įformino eismo įvykį ir išvažiavo. Kas eismo įvykio metu sėdėjo už automobilio Opel Astra vairo nematė, bet kai jie nuvažiavo, matė, kad už vairo sėdėjo A. B..

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

KET 132 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

A. B. teismo posėdžio metu prisipažino, kad eismo įvykio metu bandė išvengti smūgio, stabdė, nusuko vairą į dešinę pusę, tačiau automobilio kairiuoju priekiniu sparnu trenkėsi į sustojusio automobilio Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinį užpakalinį sparną, kuris nuo smūgio rėžėsi į tvorą. Kad už automobilio Opel Astra vairo sėdėjo ir eismo įvykį sukėlė A. B. patvirtina nukentėjusioji S. R. ir liudytojai parodymais, duotais teismo posėdžio metu, tą patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 1-2), eismo įvykio vietos schema (b.l. 7), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 8), fotolentelė (b.l. 17), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l. 3), kuriame nurodyta, kad 2012-05-06 atvykus į įvykio vietą, Olandų-Dailidžių sankryžą, Vilniuje, buvo rastas apgadintas automobilis Subaru Forester, valst. Nr. COT 39, kurio vairuotoja S. R. paaiškino, kad važiuojant Olandų gatve nuo Antakalnio gatvės antra eismo juosta sustojo praleisti pėsčiųjų, einančių pėsčiųjų perėja. Staiga netikėtai pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Nuo smūgio automobilis pajudėjo į priekį ir apsisuko. Kai išlipo iš automobilio pamatė, kad į Subaru atsitrenkė Opel Astra. Iš jos išlipęs vaikinas kaip užstatą paliko S. R. asmens tapatybės kortelę ir nuvažiavo. Policijos pareigūnams atvykus į eismo įvykio vietą Opel Astra automobilio nebebuvo bei kita bylos medžiaga.

Įvertinus užfiksuotus automobilio Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimus (b.l. 8): sugadintos užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas, bagažinės dangtis, užpakalinis stiklas, šoninis užpakalinis dešinės pusės stiklas, stogas; automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotolentelėje (b.l. 17) užfiksuotus pažeidimus, eismo įvykio schemą (b.l. 7) bei teismo posėdžio metu nustatytą automobilių susidūrimo mechanizmą matyti, kad transporto priemonių apgadinimų vietos ir aukščiai atitinka.

Tokiu būdu byloje įrodyta, kad A. B. 2012-05-06 apie 20:10 val., Olandų-Dailidžių g, Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė atstumo, nesugebėjo laiku sustabdyti automobilį ir atsitrenkė į sustojusį automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino abu automobilius. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

KET 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnyje nurodytos šio įstatymo sąvokos. Šio įstatymo 65 punkte nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. B. 2012-05-06 apie 20:10 val., Olandų-Dailidžių g, Vilniuje, vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka neišlaikė kvalifikacinių egzaminų ir neužbaigė papildomų vairuotojų mokymų. Teismo posėdžio metu A. B. paaiškino, kad teisių neturi. Kadangi A. B. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, todėl savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

KET 232 punkte nustatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Eismo įvykio deklaracija – eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasirašyta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos aplinkybės ir braižoma schema. Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę.

A. B. teismo posėdžio metu pripažino, kad po eismo įvykio sutarti dėl eismo įvykio aplinkybių prie nukentėjusiosios S. R. atėjęs nebuvo. Prie S. R. atėjo jo sūnus V. B., kuriam nukentėjusioji pasakė, kad viskas tvarkoje. Neatsakingo už eismo įvykį asmens – V. B. priėjimas prie S. R. ir savo dokumentų padavimas, sakymas, kad žalą atlygins nevertinama susitarimu, o yra tik siekimas suklaidinti nukentėjusiąją šalį. Tuo įrodyta, kad su eismo įvykiu susijęs asmuo A. B. nesusitarė su nukentėjusiąja S. R. dėl eismo įvykio aplinkybių, eismo įvykio deklaracijoje nenubraižė eismo įvykio schemą, neaprašė eismo įvykio aplinkybių ir nedavė visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti ir pažeidė KET 232 punkto reikalavimus.

A. B. su nukentėjusiąja S. R. eismo įvykio vietoje turėjo eismo įvykio deklaracijoje turėjo užpildyti eismo įvykio faktą, aprašyti eismo įvykio aplinkybės, nubraižyti schemą ir pasirašyti, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu A. B. su S. R. nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, neiškvietė policijos į eismo įvykio vietą, eismo įvykio deklaracijoje nenubraižė eismo įvykio schemą, neaprašė eismo įvykio aplinkybes ir joje nepasirašęs nuvažiavo. Kad A. B. neišlipo iš automobilio, nebuvo priėjęs prie nukentėjusiosios, su ja nesitarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos nuvažiavo, patvirtino nukentėjusioji S. R., liudytojai, tą įrodo ir kiti aukščiau aptarti įrodymai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai. A. B. nurodydamas, kad buvo šoko būsenoje, neigia tyčią. Tačiau byloje įrodyta, kad A. B. iš įvykio vietos išvažiavo vairuodamas automobilį, kas rodo, jog jis buvo pilnai sąmoningas ir paneigia A. B. teiginį. Be to kartu su A. B. važiavusio keleivio V. B. elgesys: priėjimas prie nukentėjusiojo asmens, dokumentų padavimas, nurodymas, kad žalą atlygins, vertinamas kaip nukentėjusiosios šalies klaidinimas. Pažymėtina, jog atsakomybės priemonių taikymui pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės (pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė).

Tokiu būdu byloje įrodyta, kad A. B., būdamas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis iš eismo įvykio vietos pasišalino suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį - apgadino kitam asmeniui, buvusiam įvykio vietoje, priklausantį automobilį, tuo padarydamas turtinę žalą, su nukentėjusiąja S. R. nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, neiškvietė policijos į eismo įvykio vietą ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, todėl savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Jo padarytos veikos kvalifikuotos teisingai, kaltė padarymu įrodyta ir jis baustinas.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, kuris anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pensininkas. Duomenų apie teistumą byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

LR ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas.

Iš byloje esančio Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal valstybinį numerį (b.l. 12) matyti, kad automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis Opel Astra yra jo sūnaus V. B.. V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis Opel Astra yra jo. Jis nežinojo, kad tėvas neturi vairuotojo pažymėjimo. Paskyrus nuobaudą transporto priemonės konfiskavimą būtų per griežta nuobauda, t.y. ji būtų neproporcingai didelė teisės pažeidimų padarytos žalos dydžio atžvilgiu, todėl transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas.

A. B. už padarytus administracinius teisės pažeidimus skirtinos Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos baudos vidurkis be transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., 313 str., teismas

nutarė:

Pripažinti A. B. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) baudą.

Pripažinti A. B. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 4500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą be transporto priemonės Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Paskirtas nuobaudas subendrinti ir nustatyti galutinę nuobaudą – 4500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą be transporto priemonės Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo (Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalis).

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos arba į Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 6030 arba į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 3 apylinkės teismą.

Teisėja Aldona Tumelionytė (yra parašas)