Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarimo, kuriuo

G. M. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirta 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio bauda.

G. M. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirta 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir G. M. skirta 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis ATPK 313 str. 4 d., G. M. paskirta 868 € bauda pakeista 149 valandų nemokamais viešaisiais darbais, įpareigojant darbus atlikti per 8 mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nubausta už tai, kad 2014-12-19 apie 14 val. Vilniuje, Savanorių pr.16, esančioje aikštelėje, vairuodama automobilį „Opel vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir važiuodama pro stovintį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiais savo veiksmais G. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 bei 222 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad, nors ji pateiktame paaiškinime neigė tyčia pasišalinusi iš eismo įvykio vietos ir, kad apie eismo įvykį nežinojo, kad nepastebėjo kliudžiusi kitą transporto priemonę ir, kad apie eismo įvykį sužinojo tik vėliau, paskambinus policijos pareigūnams, ar nukentėjusiam asmeniui, tačiau teismas mano, jog teismo posėdžio metu ji prisipažino apgadinusi kitą transporto priemonę, kadangi teisme paaiškinusi, jog sukėlusi eismo įvykį labai išsigando, pasimetė, todėl iš įvykio vietos išvažiavo.

Teismas, anot G. M., priimtame nutarime taip pat neįvertino, tai, kad liudytojas D. Š. paaiškinime pateikė ir šiek tiek tikrovės neatitinkančią įvykio versiją dėl automobilių sąlyčio garso, o taip pat dėl atstumo nuo jos mašinos.

G. M. pripažįsta, jog ji vairuodama automobilį atsitrenkė ir apgadino kitą, šalia stovėjusį automobilį, ką ji pripažino policijai, bei teismui, t.y. neneigė, jog padarė ATPK 127 str. 2 d., tačiau ji nepripažino aplinkybės, jog ji tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos žinodama, kad apgadino kitą automobilį. Anot apeliantės, ji, būdama pirmą kartą teisme, labai susijaudinusi, netiksliai apibūdino paties įvykio suvokimą. Taigi, ji nepadarė ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinto pažeidimo, dėl ko administracinė teisena turėtų būti nutraukta.

Be to, G. M. apeliaciniame skunde teigia, jog, atsižvelgiant į jos asmenybę (administracine tvarka nebausta, dirba dviejuose darbuose, abiejuose darbuose charakterizuojama ypatingai teigiamai, studijuoja Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete, atsiprašė nukentėjusiosios, dėl įvykusio įvykio labai gailisi, nukentėjusioji jai pretenzijų neturi, pažeidėjai vairuotojo pažymėjimas būtinas važinėti į studijas, į du darbus, į namus pas mamą į Druskininkus) laikantis teisingumo bei protingumo kriterijų, už pasitraukimą iš įvykio vietos po šio, per klaidą įvykusio bei mažareikšmio įvykio, paskyrus pakankamai didelę piniginę nuobaudą, teismo paskyrimas netgi minimalios ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos yra akivaizdžiai neteisingas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. M. ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė – spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vieni iš ATPK 248 straipsnyje nustatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio 2014-12-29 G. M. paaiškinimo matyti, jog ji kalta pasišalinusi iš įvykio vietos neprisipažino, teigė, kad nejuto kliudžiausi aikštelėje kitą transporto priemonę, todėl iš aikštelės išvažiavo (b.l. 11). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarime pažymima, jog savo kaltę ji pripažino visiškai, paaiškino, kad suvokė sukėlusi eismo įvykį, labai pasimetė ir išsigando, todėl iš įvykio vietos išvažiavo nepranešusi policijos pareigūnams ar nukentėjusiam asmeniui. Pažymėtina, kad G. M. apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos teismui nurodė, kad ji, būdama pirmą kartą teisme, labai susijaudinusi, netiksliai apibūdino paties įvykio suvokimą, todėl teismas nepagrįstai manė, jog teismo posėdžio metu ji prisipažino apgadinusi kitą transporto priemonę bei tyčia išvažiavusi iš įvykio vietos.

Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą, ypač atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka įprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus. Tačiau nei administracinio teisės pažeidimo byloje, nei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra teismo posėdžio protokolo ir jo garso įrašo, todėl skundą nagrinėjantis teismas negali patikrinti, ar G. M. teisme prisipažino pasišalinusi iš įvykio vietos, nes, kaip minėta aukščiau, ji apeliaciniame skunde tai neigia.

Pažeidėjui ginčijant savo kaltę ypač svarbus tampa tinkamas ir visapusiškas bylos aplinkybių nustatymas. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, apygardos teismo nuomone, yra tikslinga išsiaiškinti G. M. poziciją dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, Be to, kaip matyti iš apskųsto nutarimo, teismas, konstatuodamas G. M. kaltę dėl padarytų pažeidimų apylinkės teismas rėmėsi byloje esančiu liudytojo D. Š., mačiusio eismo įvykį, paaiškinimu, tačiau teisme jis apklaustas nebuvo. Nagrinėjamu atveju, šio liudytojo parodymai yra itin svarbūs, todėl siekiant patikrinti įvykio aplinkybes, tikslinga liudytoją D. Š. apklausti teisme, nes pagal suformuotą teismų praktiką rašytiniai asmenų paaiškinimai nepakeičia liudytojų parodymų.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog apylinkės teismas visapusiškai neištyrė bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių neaiškumų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, apylinkės teismo nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, bylą grąžinant iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, kiti apeliacinio skundo motyvai nevertinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

G. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.