Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-45-1010/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-19
Bylos Nr.
1-45-1010/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59924-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Kaltinamasis
A. B., N. K.
Advokatai
Petras Remeika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-45-1010/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59924-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.10.; 1.2.14.5.1.; 2.3.6.4.5 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 19 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Egidijui Žyliui,

kaltinamajam A. B.,kaltinamajam N. K., jo gynėjui advokatui Petrui Remeikai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, registruotas darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje;

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, atliekantis bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, teistas:

1) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams;

2) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams;

3) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams, subendrinus su 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu - laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams, bausmę atliko 2012 m. lapkričio 9 d.;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

5) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams, 2015 m. birželio 9 d. nutartimi subendrinus su 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, laisvės atėmimu 3 metams;

6) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 8 mėnesiams, paleistas 2017 m. liepos 21 d.;

7) Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

8) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį - laisvės atėmimu 8 mėnesiams, subendrinus su 2017 m. rugsėjo 1 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu - laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 16 d.;

9) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. rugsėjo 1 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmės pradžia 2018 m. sausio 24 d., bausmės neatlikęs, nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. vasario 24 d.;

10) Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs; nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 17 d.;

11) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. liepos 5 d.;

12) Tauragės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 22 d., 2018 m. liepos 25 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi (patikslinta 2018 m. rugpjūčio 28 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi) bausmės pagal 2017 m. spalio 26 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo, 2018 m. sausio 24 d. Marijampolės apylinkės teismo, 2018 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo, 2018 m. balandžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo ir 2018 m. balandžio 26 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžius subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė; bausmės pradžia 2018 m. sausio 24 d., į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. sausio 24 d., bausmė neatlikta; teistumas neišnykęs;

13) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su įsiteisėjusia Tauragės apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartimi teikime Nr. T-471-377/2018 (patikslinta Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi teikime Nr. T-471-377/2018) paskirta galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme, prie Tauragės apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartimi teikime Nr. T-471-377/2018 (patikslinta Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi teikime Nr. T-471-377/2018) paskirtos galutinės subendrintos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. sausio 3 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamieji A. B. ir N. K., veikdami bendrininkų grupe, apgaulės būdu, neteisėtai įgijo S. G. priklausantį turtą – 1000 eurų, t. y:

2017 m. lapkričio 16 d. apie 14.00 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paskambino į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) S. G. ir prisistatęs mediku informavo, kad susižalojo jos dukra ir sužalojo kitą moterį, kurių gydymui yra reikalingi pinigai. Tuo metu A. B. ir N. K. atvyko prie S. G. namų. S. G., kalbant telefonu ir rašant „mediko“ lieptą „aktą“ dėl pinigų perdavimo, į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini), apie 14.30 val. nuėjo N. K. ir paėmė 1000 eurų. Toliau, tęsdami savo veiklą, A. B. 2017 m. lapkričio 16 d. 14:45 val., iš Šilalės m. esančio pašto, adresu J. Basanavičiaus g. 21, iš apgaulės būdu gautos 1000 eurų sumos, pinigų perlaida: iki pareikalavimo, pervedė D. V. 550 eurų. Šiais savo veiksmais A. B., ir N. K., veikdami su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule, savo ir kitų naudai įgijo svetimą – S. G. priklausantį turtą – 1000 eurų .

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. B. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai, patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 41-43, 58-59, 65) ir paaiškino, kad davė teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. 2017 m. lapkričio 16 d. paskambino N. K. ir paprašė, kad pavežtų, sutiko pavežti. Atvažiavo į Šilalę, aikštelėje sustoję parūkė, N. kažkas atsiuntė telefonu adresą ir nuvažiavo į kaimą, paskui atsiuntė nurodymą, kur siųsti pinigus ir jis išsiuntė. Kai N. paprašė pavežti, pasakė, kad reikia pinigų degalams. Suprato, kad daromas nusikaltimas. Grįžo į Šilalę, N. pasakė, kad reikia išsiųsti pinigus. Anksčiau yra teistas už bendrininkavimą. Su N. pažįstami seniai. A. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad 2017-11-16 jam paskambino N. K. Atvažiavo prie „Iki“ parduotuvės ir sėdėjo mašinoje su N.. Į N. telefoną paskambino kažkas, pasakė adresą, kur reiks važiuoti. Nuvažiavo į tą kaimą, sustojo prie sodybos, apsodintos eglėmis. N. nuėjo parnešti pinigų, parnešė 1000 eurų. Kai grįžo į Šilalę, paskambino į tą patį telefoną, atsiuntė į N. telefoną adresą, kam persiųsti pinigus. Persiuntė 550 eurų moteriškei. Žinojo, kad tie pinigai nusikalstama veika. Jam asmeniškai liko 200 eurų. Suprato, kad N. skambino iš įkalinimo įstaigos, kas konkrečiai skambino, nežino (2 t., b. l. 41-43, 58-59, 65).

Kaltinamasis N. K. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai, patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio turimo metu (2 t. b. l. 163-164) ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. 2017 m. lapkričio 16 d. su A. B. atvažiavo į Šilalę, adresą, kur reikia nuvykti, atsiuntė telefonu. Reikėjo paimti 1000 eurų, nurodė ką reikės sakyti telefonu. Nuėjo pas G., pasakė ką jam liepė asmuo, kuris paskambino. Paėmęs pinigus pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę. Tuos pinigus pervedė į nurodytą sąskaitą. Jam pasiūlė tokį verslą, todėl ir darė tai, nes reikia pinigų, darbo biržoje darbo nepasiūlė. Su A. veiką įvykdė pirmą kartą, paprašė jo nuvežti automobiliu. N. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad 2017 liepos mėnesį atlikęs laisvės atėmimo bausmę buvo išleistas ir būdamas laisvėje galvojo kaip prasimanyti pinigų. Susitiko iš matymo pažįstamą Mantą, jam virš 30 metų, jiems geriant alkoholį, prasitarė, kad reikia iš kažkur gauti pinigų. Jis tada pasakė, kad gali paklausinėti ar reikalingos „kojos“. Po kurio laiko kaime girtavo, kai jam paskambino ir pasakė, kad reikia važiuoti. Kur tada reikėjo važiuoti, nepamena, gal į Jurbarką. Jis paskambino tam A. ir paprašė, kad jį pavežtų. Patį pirmą kartą A. nieko nepasakojo, tik pasakė, kad jam bus sumokėta už kelionę. B. jį nuvežė, jis paėmė pinigus. Ir tą kartą važiuojant, ir kitus kartus, jam paskambino iš kalėjimo, nurodė kur važiuoti. Vairuodavo visada A., o jis bendraudavo su kažkuo iš pataisos namų ir laukdavo nurodymų. Su kuo bendraudavo iš pataisos namų, tikrai nežino. Pinigus reikėdavo dalintis taip: jis nuo gautos sumos paima 40 procentų ir juos dalinasi su A., o tuos 60 procentų reikėdavo kažkam perduoti, tai nurodydavo skambinantysis iš pataisos namų. Kartais reikėdavo kam į rankas perduoti, kartais siųsdavo perlaidom. Šilalėje kaip ir visur gavo nurodymus kur važiuoti, nuvažiavo, paėmė 1000 eurų ir viskas. Kur dėjo pinigus, dabar nepamena, bet galėjo būti, kad kaip nurodyta įtarime išsiuntė kažkam. Kam siųsti pinigus, taip pat gaudavo nurodymus į telefoną (2 t., b. l. 163-164).

Kadangi kaltinamieji po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamuosius, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamųjų A. B. ir N. K. prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Nukentėjusioji S. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad 2017 m. lapkričio 16 d. apie 14 val. jai į fiksuoto ryšio telefoną paskambino vyriškis, prisistatė gydytoju ir pasakė, kad jos dukra susižalojo ir sužalojo kitą asmenį, todėl gydymui yra reikalingi pinigai. Apie 14 val. 30 min. į nukentėjusiosios namus atvyko vyriškis, kuriam S. G. perdavė 1000 eurų. (1 t., b. l. 1-4). 2018 m. spalio 16 d. papildomos apklausos metu liudytoja S. G. tvirtino savo anksčiau duotus parodymus, paaiškino, kad paėmęs vyriškis išėjo lauk, ji išsekė paskui, bet vyriškis jau buvo toli nuėjęs, ji automobilio jokio nematė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. (1 t., b. l. 48-49 ). 2017 m. lapkričio 16 d. pildant pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, rašant įvykio vietos apžiūrą buvo paimtas ir nukentėjusiosios ranka rašytas paaiškinamas raštas, kam ir už ką perduodami pinigai (1 t., b. l. 8).

Liudytojas P. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad panašiai prieš metus laiko išgirdo, kad kažkas barškina į duris. Už durų buvo vyriškis, 25-30 metų, lieso kūno sudėjimo. Vyriškis pastoviai kalbėjo telefonu. Liudytojas teigia, kad girdėjo, kaip kitas kalbėtojas telefonu atėjusiam vyriškiui sakė: ką tu darai, juk tave atpažins. Tada atėjęs sakė, kad daro, kad neatpažintų. P. T. teigia, kad vyriškis buvo su kapišonu, vis sukinėjosi. Atėjęs vyriškis klausė kur gyvena G., ir tada T., žinodamas, kad kaimynės mama yra G., pasakė, kad gyvena čia, visai netoli, parodė ranka kryptį. Kai vyriškis išėjo, P. T. stebėjo, kur jis eis, ir matė, kad nuėjo į kaimynės kiemą, užėjo į vidų, netrukus išėjo, pabuvo lauke kalbėdamas telefonu ir vėl įėjo į vidų. Daugiau P. T. nieko nestebėjo ir tik vėliau matė kaimynės kieme policijos automobilį. (1 t., b. l. 54-56 ). Asmens parodymo atpažinti metu, liudytojas P. T. atpažįsta du asmenis, ir pasako, kad parodymus davė arba apie Nr. 3, arba Nr. 6. Nr. 3 yra įtariamojo N. K., o Nr. 6 asmens, nesusijusio su ikiteisminiu tyrimu (1 t., b. l. 57-59).

Liudytoja D. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad ištekėjusi už M. V., gimusio 1987 m. rugsėjo 6 d., kuris šiuo metu atlieka bausmę už vagystes ir plėšimą Marijampolės pataisos namuose. 2018 metų pradžioje dar buvo gavusi kelias pinigų sumas, kurias pasiimdavo arba iš Pay post arba Lietuvos pašto skyriaus, o vėliau pasakė savo vyrui M. V., kad daugiau jokių pinigų niekas nesiųstų, kadangi ją nubausti norėjo mokesčių inspekcija, nes jie matė, kad dažnai D. V. siunčia įvairias pinigų sumas ir turėjo jiems įrodyti, kad tai ne juodi pinigai, o pervesti iš įvairių asmenų. Gautus pinigus iš įvairių sąskaitų jos vyras M. V. nurodo žmones, kuriems ji turi pervesti pinigus, pati ji pinigų negauna ir M. V. jai finansiškai nepadeda. 2017 metais ji dažnai gaudavo įvairias pinigų sumas nuo 10 eurų iki 550 eurų, kuriuos visada pervesdavo žmonėms per Pay post skyrius arba pinigus pervesdavo į Marijampolės pataisos namų sąskaitą, kad vyras ir su juo kalintys asmenys galėtų nusipirkti maisto, higienos prekių ar tabako gaminių. Kad ji būtų 2017 m. lapkričio 16 d. 9-ajame pašte pasiėmusi 550 eurų nepamena, nes praėjo jau daug laiko. Ji dažnai pasiimdavo pinigus iš pašto skyriaus, nes jos to prašydavo vyras, o kai paklausdavo iš kur pinigai jis pasakydavo, kad pardavė telefoną, o apie mažas sumas jo ir neklausinėjo. Pinigų atsiimti ir pervesti ji visada eina tik po vyro M. V. skambučio, kurio metu jis visada pasako sumą, kurią gaus ir nurodo žmonių vardus ir pavardes, kuriems gautus pinigus turi išsiųsti. Šiuo metu daugiau jokių pinigų negauna ir niekam jų neperveda. 2018 metų vasario mėnesį savo asmens tapatybės kortelę, kurią visada pateikdavo Pay Post skyriuose ji pametė, todėl užsisakė naują, kurią išdavė migracijos skyriuje 2018 m. kovo 19 d. Naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) jau apie porą metų ir kitų SIM kortelių neturi. Su vyru M. V. visada bendrauja telefonu, bet visada jis jai skambina, nes neturi pastovaus numerio ir telefono, todėl prašo paskambinti asmenų, kurie su juo atlieka bausmes. A. B. ir N. K. D. V. nepažįsta ir minėtus vardus ir pavardes girdi pirmą kartą. Daugiau nieko papasakoti negali (1 t., b. l. 66-67).

Liudytojas M. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolė. Bausmę atlieka 16-ame būryje nuo 2015 metų rudens. Teigia, kad nepažįsta A. B. ir N. K.. Bent jau nepažįsta iš vardų ir pavardžių, bet iš veido gal ir pažinotų. Teigia, kad jo dažnai prašydavo nuteistieji esantys Marijampolės pataisos namuose 16-17-ame būryje, asmens, kuris turėdavo sąskaitą laisvėje ir galėdavo pervesti pinigus iš vienos sąskaitos į kitą, duomenų. Jis duodavau jiems savo žmonos sąskaitą. Tuomet jam nuteistieji, kurie prašydavo sąskaitos, pasakydavo, o jis mobilaus ryšio telefonu pasakydavo, arba parašydavo sms, žmonai kur ir kam reikia pervesti nurodytas pinigų sumas. M. V. A. B. ir N. K. neperdavė jokios informacijos apie kažkokių pinigų pervedimą žmonai. Gal tai padarydavo nuteistieji, kurie prašydavo jo žmonos sąskaitos pinigų pervedimui. Po to kai jo žmona gaudavo pinigus, jis pats jei parašydavo ar paskambinęs pasakydavo telefonu kur ir kam kiek pinigų pervesti. Nurodydavo asmenis, kuriuos jam nurodydavo nuteistieji prašę žmonos sąskaitos. M. V. negali įvardinti nuteistųjų, kurie yra prašę jo žmonos sąskaitos ir jis jiems yra ją pasakę, nes tai įvyko daugybę kartų ir jis neatsimena jų vardų ir pavardžių. Pats jokių sukčiavimų nėra įvykdęs ir nežino kas juos vykdė. Jis klausdavo nuteistųjų prieš jiems prašant sąskaitos, ar pinigai, kurie bus pervesti žmonai yra švarūs, jie M. V. atsakydavo, kad pinigai švarūs ir nėra dėl ko pergyventi. Jo žmona apie tai irgi nieko nežinojo. Už tai, kad naudodavosi jo žmonos sąskaita, nuteistieji pervesdavo ant jo žmonos sąskaitos po 10-20 eurų. Mobilaus ryšio numeris Nr. (duomenys neskelbtini) jam nieko nesako ir jis nežino kam priklauso šis mobilaus ryšio telefono numeris. Jis taip pat nežino, kas galėjo apsimetęs gydytoju 2017 m. lapkričio 16 d. skambinti S. G. (1 t., b. l. 74-76).

2018 m. rugsėjo 3 d. iš AB Lietuvos paštas gauta patvirtinanti informacija apie tai, kad A. B. 2017 m. lapkričio 16 d. paštu pervedė D. V. 550 eurų. Kita informacija, nesusijusiu su tiriamu ikiteisminiu tyrimu, tačiau įrodo, kad A. B. ne vieną kartą atliko pinigų pervedimą. Pvz.: yra informacija, kad ir kitą dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 6 d. A. B. pervedė D. V. 500 eurų. 2017 m. lapkričio 6 d. A. B. 150 eurų pervedė L. S. (1 t., b. l. 77-95).

Pagal gautas skambučių išklotines nustatyta, kad S. G. skambinta iš numerio (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad A. B. naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Patikrinus policijos duomenų registrus, rasta telefono numerio (duomenys neskelbtini) priklausančio A. B. išklotinė, kurioje matosi, kad padaryto nusikaltimo dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 16 d. 12.43 val., minėtas telefono numeris veikė celėje SLL01GC, adresu (duomenys neskelbtini), 13.39 val., veikė celėje SLL52GD, adresu (duomenys neskelbtini), (kuri apima ir (duomenys neskelbtini), veikimo zoną, kur ir buvo padaryta nusikalstama veika), 14.12 val., veikė celėje SLL50GB, adresu (duomenys neskelbtini) (matosi judėjimas atgal į Šilalės m.), 14.34 val., veikė celėje SLL02GC, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina tai, kad tuo metu A. B. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 128-143).

Ikiteisminio tyrimo metu atliktas elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos fiksavimas, kaupimas, iš A. B. pokalbių išklotinės matyti, kaip pastarasis kalba apie padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 154-164).

Informacija, kad ir kitą dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 6 d. A. B. pervedė D. V. 500 eurų. 2017 m. lapkričio 6 d. A. B. 150 eurų pervedė L. S. (1 t., b. l. 77-95).

Pagal gautas skambučių išklotines nustatyta, kad S. G. skambinta iš numerio (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad A. B. naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Patikrinus policijos duomenų registrus, rasta telefono numerio (duomenys neskelbtini) priklausančio A. B. išklotinė, kurioje matosi, kad padaryto nusikaltimo dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 16 d. 12.43 val., minėtas telefono numeris veikė celėje SLL01GC, adresu (duomenys neskelbtini), 13.39 val., veikė celėje SLL52GD, adresu (duomenys neskelbtini) (kuri apima ir (duomenys neskelbtini), veikimo zoną, kur ir buvo padaryta nusikalstama veika), 14.12 val., veikė celėje SLL50GB, adresu (duomenys neskelbtini) (matosi judėjimas atgal į Šilalės m.), 14.34 val., veikė celėje SLL02GC, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina tai, kad tuo metu A. B. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 128-143).

Ikiteisminio tyrimo metu atliktas elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos fiksavimas, kaupimas, iš A. B. pokalbių išklotinės matyti, kaip pastarasis kalba apie padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 154-164).

Pagal informaciją apie kelių transporto priemones, patvirtinta, kad A. B. naudojasi automobiliu NISSAN ALMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 11).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog A. B. parodė vietą prie Iki parduotuvės kur stovėjo, namą kur N. ėjo pasiklausti kur gyvena nukentėjusioji, namą iš kur N. paėmė pinigus (2 t., b. l. 48-49).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog N. K. parodė vietą prie kur stovėjo atvykę į kaimą, namą kur ėjo pasiklausti kur gyvena nukentėjusioji, namą iš kur paėmė pinigus (2 t., b. l. 167-168).

Dėl organizuotos grupės bei bendrininkavimo

Bendrininkavimo atveju nusikalstamos veikos vykdytoju laikomas asmuo, kuris įgyvendino bent dalį bendrai daromos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 punktas).

Kaltinamajame akte A. B. ir N. K. kaltinami, jog veikdami organizuotoje grupėje, apgaulės būdu, neteisėtai įgijo S. G. priklausantį turtą – 1000 eurų, t. y. 2017 m. lapkričio 16 d. apie 14.00 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paskambino į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) S. G. ir prisistatęs mediku informavo, kad susižalojo jos dukra ir sužalojo kitą moterį, kurių gydymui yra reikalingi pinigai. Tuo metu A. B. ir N. K. atvyko prie S. G. namų. S. G., kalbant telefonu ir rašant „mediko“ lieptą „aktą“ dėl pinigų perdavimo, į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini), apie 14.30 val. nuėjo N. K. ir paėmė 1000 eurų. Toliau, tęsdami savo veiklą, A. B. 2017 m. lapkričio 16 d. 14:45 val., iš Šilalės m. esančio pašto, adresu J. Basanavičiaus g. 21, iš apgaulės būdu gautos 1000 eurų sumos, pinigų perlaida: iki pareikalavimo, pervedė D. V. 550 eurų.

Teisiamojo posėdžio metu teismas įspėjo proceso dalyvius, kad ištyrus teisiamajame posėdyje įrodymus, neatmeta galimybės svarstyti dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį, pakeičiant bendrininkavimo formą iš organizuotos grupės į bendrininkų grupę.

Iš byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų matyti, kad A. B. veikė kartu su N. K., taip pat tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ir kiekvienas iš jų vykdydamas jiems paskirtas užduotis bendrais veiksmais apgaule įgijo svetimą nukentėjusiosios S. G. turtą - pinigus (1000 Eur), tačiau vien to nepakanka pripažinti, jog A. B. ir N. K. sukčiavo kaip organizuotos grupės nariai. Esminė sąlyga pripažįstant veiką padarytą organizuota bendrininkų grupe yra reikalavimas, kad du ar daugiau asmenų susitartų daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Ši nuostata reiškia, kad įstatymo leidėjas organizuotos grupės požymius apibrėžė atsižvelgdamas ne tik į nusikaltimo bendrininkų veiklos organizacinį laipsnį, bet ir į rengiamų ar daromų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (sunkus ar labai sunkus) ar nusikalstamos veiklos sistemiškumą (daryti kelis nusikaltimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2012).

Šiuo atveju, A. B. ir N. K. dalyvavo tik vienoje aukščiau aptartoje veikoje, kuri atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius (apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai S. G. priklausantį turtą - pinigus (1000 Eur) ir kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Byloje nėra jokių duomenų, kad A. B. ir N. K. turėjo išankstinį susitarimą tarpusavyje ar su kitais asmenimis daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, o tai yra būtina nustatyti konstatuojant BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytą požymį – organizuotą grupę. Be to, organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti paminėtus nusikaltimus, taip pat svarbus aspektas vertinant šį veiką kvalifikuojantį požymį.

Inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad asmuo suprastų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). Kaip jau buvo minėta, įrodymų, jog kaltinamieji suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai ir savo vaidmenį jų daromuose nusikaltimuose, nėra. Nors kaltinamieji suprato savo veiksmų neteisėtumą ir kiekvienas vykdė tam tikras užduotis, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, jie veikė pakankamai spontaniškai, neturėjo jokio išankstinio aptarto ir suderinto plano, A. B. ir N. K. vykdė momentinius telefoninius nurodymus. Teismo nuomone, kaltinamieji nebuvo pasiekę tokio organizuotumo lygio, jog būtų galima pripažinti veikus organizuota grupe. Šią nuomonę pagrindžia ir tai, jog nėra įrodymų, kad grupėje egzistavo hierarchija, kad kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus šioje baudžiamojoje byloje koordinavo tie patys asmenys, o jie vykdė šių asmenų nurodymus dėl paklusimo organizacinei struktūrai. Šioje byloje kaltinamieji laisva valia, dėl galimybės neteisėtai pasipelnyti, sutiko dalyvauti nusikaltime. Aplinkybė, kad nusikaltimą padarė tie patys asmenys, nėra pakankama nustatant organizuotos grupės požymį, todėl kaltinimai, jog A. B. ir N. K. sukčiavo dalyvaudami organizuotoje grupėje, nepagrįstas.

Kaip minėta, šioje byloje kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe bei teisiamojo posėdžio metu teismas įspėjo proceso dalyvius, kad ištyrus teisiamajame posėdyje įrodymus, neatmeta galimybės svarstyti dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį, pakeičiant bendrininkavimo formą iš organizuotos grupės į bendrininkų grupę.

Teismas konstatuoja, jog byloje nustatyta bei įrodyta, kad kaltinamieji A. B. ir N. K., veikdami bendrininku grupe, apgaulės būdu neteisėtai įgijo S. G. priklausantį turtą, jų veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytus bendrininkų grupės požymius (BK 25 straipsnio 2 dalis). Nekyla abejonių, kad abu bendrininkai vienas be kito nebūtų atlikę nusikalstamų veiksmų. N. K. paprašė A. B. nuvežti jį pas nukentėjusiąją S. G., A. B. automobiliu jį nuvežė į nurodytą vietą, abu kaltinamieji suprato, kad daro nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad tik kaltinamųjų A. B. ir N. K. bendrų veiksmų pagalba buvo įvykdytos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją S. G.. Teismo vertinimu, kiekvienas bendrininkas suvokė, jog jo atliekamų veiksmų tikslas apgaule pasisavinti pinigus, taip pat suprato, kad savo veiksmais (atsižvelgiant į kiekvieno iš jų vaidmenį) dalyvauja vykdant nusikalstamą veiką.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų padaryti tokie nusikaltimai, itin svarbūs kiekvieno dalyvaujančio asmens veiksmai, kadangi nusikaltimų organizatoriai, siekdami nuslėpti savo veiksmus, į juos įtraukia kuo daugiau skirtingų asmenų, kurie nebūtinai privalo vienas kitą pažinoti. Tačiau būtent ši skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimų sudėties požymių, ir yra esminė sąlyga padaryti tokias nusikalstamas veikas (Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, byla Nr. 1A-137-491/2015).

Aptarti kaltinamųjų veiksmai atitinka tik paprasto bendrininkavimo požymius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas A. B. ir N. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoja pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, tikslinant kaltinimą, iš jo šalinant visas aplinkybes, susijusias su organizuotos grupės požymiais bei nustatant, jog A. B. ir N. K. veikė bendrininkų grupe.

Bausmių skyrimas

BK 182 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto arba teisės į turtą įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų asmenų naudai apgaule. Darant šį nusikaltimą apgaulė panaudojama, siekiant suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie dėl suklydimo, apgaulės paveikti savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-47-895/2016).

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant neabejotinai įrodyta, kad A. B. ir N. K. veikdami bendrininkų grupe, apgaulės būdu, neteisėtai įgijo S. G. priklausantį turtą – 1000 eurų, t. y. 2017 m. lapkričio 16 d. apie 14.00 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paskambino į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) S. G. ir prisistatęs mediku informavo, kad susižalojo jos dukra ir sužalojo kitą moterį, kurių gydymui yra reikalingi pinigai. Tuo metu A. B. ir N. K. atvyko prie S. G. namų. S. G., kalbant telefonu ir rašant „mediko“ lieptą „aktą“ dėl pinigų perdavimo, į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini), apie 14,30 val. nuėjo N. K. ir paėmė 1000 eurų. Toliau, tęsdami savo veiklą, A. B. 2017-11-16 14:45 val., iš Šilalės m. esančio pašto, adresu J. Basanavičiaus g. 21, iš apgaulės būdu gautos 1000 eurų sumos, pinigų perlaida: iki pareikalavimo, pervedė D. V. 550 eurų. Šiais savo veiksmais A. B., ir N. K., veikdami su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule, savo ir kitų naudai įgijo svetimą – S. G. priklausantį turtą – 1000 eurų. Kaltinamųjų nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 24, 25 straipsniai). Kaltinamasis A. B. neteistas, baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, numatytą BK 48 straipsnyje, įpareigojant jį 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei per 2 mėnesius pradėti dirbti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 3 punktas).

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Skirdamas bausmę kaltinamajam N. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą – padarytas vienas baigtas nesunkus turtinio pobūdžio nusikaltimas nuosavybei, apgaule savo naudai įgijus svetimus pinigus, naudojant nesudėtingą suklaidinimo būdą, piktnaudžiaujant pasitikėjimu. Veika padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl savanaudiškų paskatų, turint tikslą tenkinti asmeninius poreikius. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnis). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – gana jauno amžiaus, nevedęs, nedirbantis, teistas trylika kartų, daugiausia už turtinių nusikalstamų veikų padarymą, metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas. Teismo vertinimu, N. K. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sistemingai daro nusikalstamas veikas, todėl teisingų išvadų dėl savo ankstesnio netinkamo elgesio jis nepadarė. Visa tai rodo, kad N. K. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos yra pakankamai susiformavusios ir pažengusios. Duomenų apie N. K. psichiatrinį, priklausomybės ligų gydymą valstybinis kaltintojas nesurinko. Pateiktų aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį N. K. paskyrus tik griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teismo vertinimu, vertinant N. K. ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Kadangi kaltinamasis N. K. šį nusikaltimą padarė iki Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-842-630/2018 priėmimo, naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė jam subendrintina su nuosprendžiu pirmojoje byloje paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių taisykles.

Kaltinamasis N. K. kaltu prisipažino, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniu, 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir galutinai paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 4 (keturis) mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d., t. y. dvi paras, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kardomųjų priemonių - rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki bausmės vykdymo pradžios nekeisti.

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, N. K. skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o N. K. - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė