Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Dėl STT 2011-09-15 sprendimo perduoti A. J. Ž. 2011-09-07 skundą dėl valstybės pareigūnų galimų korupcinių ryšių, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir kitų nusikalstamų veikų, gautą STT 2011-09-09, registracijos Nr. 6-01-573, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

Byloje nustatyta, kad STT, išnagrinėjusi pareiškėjo 2011-09-07 skundą, skundžiamame 2011-09-15 rašte Nr. 4-01-3596 „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė, kadangi pareiškėjas prašo pradėti ikiteismini tyrimą Molėtų rajono apylinkės prokurorės S. B., vyriausiojo prokuroro A. K., Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjos R. R. bei piliečių J. K. K. ir R. D. atžvilgiu, tačiau nenurodė jokių konkrečių nusikalstamų veikų požymių, tik išsakė savo nuomonę ir abejones dėl galimų korupcinių ryšių ir asmeninio suinteresuotumo, o iš esmės skundžia prokurorų ir teisėjos procesinius veiksmus ir sprendimus, todėl pareiškėjo skundą pagal kompetenciją perdavė GP. Šiame rašte Tarnyba pažymėjo, kad jai nesuteikti įgaliojimai vertinti prokurorų priimtų baudžiamojo proceso sprendimų ir veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat paaiškino pareiškėjui, kad Teismų įstatymo 3 str. nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Šio įstatymo 1 str. 3 d. nustato, kad bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka. STT negali kištis į teismų darbą, duoti teismams nurodymus dėl sprendimų, taip pat juos vertinti ar revizuoti. Atkreipė dėmesį, kad asmenų kreipimasis į teisėsaugos institucijas, ginant savo interesus, negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip kito asmens šmeižimas (BK 154 str.). Tačiau jeigu pareiškėjas mano, kad jo minimi asmenys savo veiksmais šmeižia, jis turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, nes BPK 407 str. nustatyta, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 139 str. 1 d., 140 str. 1 d., 148, 152, 154, 155, 165, 168 str., 187 str. 1 ir 3 d., 188, 313 str., procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 str. numatytus atvejus (I t., b. l. 9-10, 38-39, 49-55).

Remiantis STT įstatymo 2 str. 1, 2 ir 3 d., Tarnyba yra Respublikos Prezidentui ir Seimui atskaitinga, statutiniais pagrindais veikianti valstybės teisėsaugos įstaiga, kuri atskleidžia ir tiria korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, rengia ir įgyvendina korupcijos prevencijos priemones. Korupcija yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens tiesioginis ar netiesioginis siekimas, reikalavimas arba priėmimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal einamas pareigas, taip pat valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai arba neveikimas siekiant, reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau arba kitam asmeniui ar šią naudą priimant, taip pat tiesioginis ar netiesioginis siūlymas ar suteikimas valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens einamas pareigas, taip pat tarpininkavimas darant šioje dalyje nurodytas veikas. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos yra kyšininkavimas, tarpininko kyšininkavimas, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.

Asmenų priėmimą, jų pranešimų ir skundų apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, registravimą, nagrinėjimą ir atsakymų rengimą reglamentuoja Tvarka. Tvarkos 18-29 p. nustatyta, kad jeigu STT neįgaliota spręsti pranešimuose ar skunduose išdėstytų klausimų, pranešimas ar skundas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo STT dienos persiunčiamas kompetentingai institucijai ir apie tai pranešama asmeniui. Draudžiama persiųsti pranešimus ir skundus spręsti institucijoms ar valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurių veiksmai skundžiami. Pranešimai ir skundai nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje nustatytą administracinę procedūrą. Pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra asmens pranešimas arba skundas. Administracinę procedūrą pradeda STT direktorius arba jo įgaliotas STT darbuotojas rašytiniu pavedimu (rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos. Administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, STT direktorius arba jo įgaliotas STT darbuotojas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai pranešimas ar skundas gautas elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys. Pranešimo ar skundo, adresuoto kelioms institucijoms ir priklausančio kelių institucijų kompetencijai, nagrinėjimą organizuoja ir sprendimą prašyme ar skunde keliamu klausimu priima pirmasis adresatas. Kitos institucijos pagal savo kompetenciją privalo pateikti pasiūlymus dėl prašymo ar skundo sprendimo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ar skundo gavimo šiose institucijose datos be atskiro pirmojo adresato prašymo (reikalavimo). Pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar STT jau yra priėmusi administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, ir jeigu nuo skunde ar pranešime nurodytų pažeidimų padarymo iki pranešimo ar skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ar skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. Jeigu administracinės procedūros sprendimas gali pakeisti joje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą, ji sustabdoma ir šiems asmenims raštu pranešama apie teisę dalyvauti šioje procedūroje, o asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, – apie administracinės procedūros sustabdymo pagrindą. Administracinė procedūra tęsiama, kai minėti asmenys pareiškia norą arba raštu atsisako joje dalyvauti, arba per 10 darbo dienų nuo rašto apie administracinės procedūros sustabdymą išsiuntimo dienos negautas iš jų atsakymas dėl pasiūlymo dalyvauti administracinėje procedūroje. STT darbuotojas prireikus gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta apie patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje. Jeigu šio patikrinimo metu gali būti paskelbta informacija, kuri pagal įstatymus negali būti vieša, asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatais. Žodiniai paaiškinimai ir patikrinimo vietoje metu nustatyti faktiniai duomenys turi būti išdėstyti STT darbuotojo pasirašytoje patikrinimo išvadoje, prie kurios pridedami rašytiniai paaiškinimai. STT darbuotojas, išnagrinėjęs pranešimą ar skundą, surašo ir pasirašo teikimą. Teikimą tvirtina ir sprendimą (atsakymą) asmeniui pasirašo STT direktorius ar jo įgaliotas STT darbuotojas. Teikime priimti administracinės procedūros sprendimą turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos pranešimo ar skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengtas administracinės procedūros sprendimo (atsakymo) projektas, siūlomo administracinės procedūros sprendimo (atsakymo) projektas ir teikimo parengimo data. STT darbuotojas, pranešimo ar skundo nagrinėjimo metu nustatęs nusikalstamos veikos požymių, surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą ir jį pateikia STT pareigūnui, pagal kompetenciją įgaliotam pradėti ikiteisminį tyrimą. STT darbuotojas, pranešimo ar skundo nagrinėjimo metu nustatęs viešojo intereso pažeidimo, tarnybinio nusižengimo ar viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje konflikto požymių, surašo pranešimo projektą, adresuotą kompetentingai institucijai, ir jį pateikia STT direktoriui ar jo įgaliotam STT darbuotojui spręsti, ar yra pagrindai pranešti kompetentingoms institucijoms. Administracinė procedūra baigiama priėmus sprendimą (parengus atsakymą). Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą sprendimą (atsakymą) ir nurodoma apskundimo tvarka.

Iš esmės analogiškos asmenų skundų priėmimo, nagrinėjimo ir administracinės procedūros sprendimo priėmimo nuostatos nustatytos ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) trečiajame skirsnyje.

Remiantis VAĮ 3 str. 2 p., administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. VAĮ 8 str. 1 d. nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis., o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas savo suformuotoje teisminėje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008); „teisės aktas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi tiksliai žinoti, kokią teisei priešingą veiką įvykdė ir kokiu teisiniu pagrindu jam skiriamos poveikio priemonės. Priešingu atveju teisė apsiginti nuo inkriminuojamos veikos tampa iliuzine, pažeidžiama principinė nuostata teisiniuose santykiuose laikytis teisių ir pareigų vienovės. Situacija, kada viešosios teisės srityje viešojo administravimo sistemos subjektas turi daugiau teisių negu pareigų, yra ydinga“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-549/2007); „Jeigu iš viešojo administravimo subjekto priimto akto negalima daryti išvados, kokiais faktais ir/ar teisės normomis vadovaujantis šis administracinis aktas buvo priimtas, tokiu atveju įrodyti akto teisėtumą ir pagrįstumą turi aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, o pastarajam šių aplinkybių neįrodžius toks administracinis aktas negali būti pripažįstamas teisėtu. Motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-03-750/2004; A-444-203/2005, A-63-994/2008).

Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 4 str. 3 d., prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus. Pagal šio įstatymo 8 str. 1 d., teritorinių prokuratūrų veiklą kontroliuoja GP. O ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro padarytos nusikalstamos veiklos gali pradėti tik generalinis prokuroras (Prokuratūros įstatymo 12 str. 3 d.).

Remiantis Teismų įstatymo 1 str. 3 d., bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 3 str. 4 d., niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.

Dėl GP Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro I. M. 2011-09-22 sprendimo persiųsti A. J. Ž. 2011-09-07 skundą nagrinėti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui Ramučiui Jancevičiui.

Kaip matyti iš skundžiamo 2011-09-22 sprendimo, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras I. M., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-01-03 įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 27 p., persiuntė nagrinėti 2011-09-19 GP iš STT persiųstą A. J. Ž. skundą dėl Molėtų rajone apylinkės prokurorų, Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjos ir kitų asmenų galimai nusikalstami veikų (I t., b. l. 11, 47; II t., b. l. 8).

Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2011-09-15 rašto Nr. 4-01-3595, adresuoto Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (I t., b. l. 48), matyti, kad jis gautas Generalinėje prokuratūroje 2011-09-19 ir užregistruotas Nr. 5.6-4399. Jame yra Generalinio prokuroro pavaduotojo A. R. 2011-09-19 rezoliucija „I. M.“, t. y. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui. Tai patvirtino atsakovė ir atsiliepime (I t., b. l. 43). Taigi, skundžiamą 2011-09-22 raštą Nr. 17.2-17818 GP Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras I. M., perduotą jam Generalinio prokuroro pavaduotojo A. R. rezoliucija, A. J. Ž. skundą, vadovaudamasis Aprašo 27 p., persiuntė nagrinėti Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui Ramučiui Jancevičiui (I t., b. l. 47).

Byloje nustatyta ir tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2011-12-02 Nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (I t., b. l. 160-166). Generalinis prokuroras 2012-02-24 raštu Nr. 17.2-4548 „Dėl skundų ir tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ pareiškėjui pranešė, kad siekiant patvirtinti ar paneigti teiginius, kad atliekant, organizuojant ikiteisminį tyrimą Nr. 74-2-00013-10, jam vadovaujant ir nagrinėjant skundus galėjo būti padaryta tarnybinių pažeidimų, bus atliekamas patikrinimas dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir skundų nagrinėjimo, kurio metu bus siekiam išsiaiškinti, ar prokurorai tinkamai atliko savo pareigas (II t., b. l. 12).

Kaip minėta, GP atstovė teismo posėdyje prašė šią bylos dalį nutraukti, pagal ABTĮ 101 str. 1 p., kaip nenagrinėtiną administracinių teismų (žr. teismo posėdžio protokolą).

Pagal ABTĮ 16 str. 2 d., administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Prokuratūros įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus. Remiantis šio įstatymo 7 str. 1 d., generalinę prokuratūrą sudaro departamentai ir skyriai. Generalinei prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras ir generalinio prokuroro pavaduotojai pagal kompetenciją. Įstatymo 8 str. 1 p. reglamentuojama, kad generalinė prokuratūra vadovauja teritorinėms prokuratūroms ir kontroliuoja jų veiklą. Minimo įstatymo 16 str. 1-2 d. nustatyta, kad prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymą Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka. Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką, yra privalomi. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) prokurorams yra aukštesnysis prokuroras (Prokuratūros įstatymo 23 str. 1 d.).

Remiantis BPK 63 str., prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundas paduodamas aukštesniajam prokurorui tiesiogiai arba per prokurorą, dėl kurio veiksmų ar nutarimų skundžiamasi. Skundai gali būti tiek rašytiniai, tiek žodiniai. Dėl žodinių skundų prokuroras surašo protokolą. Jį pasirašo pareiškėjas ir skundą priėmęs prokuroras. Skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai padaryti pripažįsta esant reikalinga prokuroras. Vadovaujantis šio kodekso 168 str., prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikta įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus (1 d.). Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu (2 d.). Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimo nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui (3 d.). Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Skundai gali būti paduodami per septynias dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po skundžiamo sprendimo priėmimo (4 d.). Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir esant duomenų apie administracinį teisės pažeidimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą perduoda šį skundą, pareiškimą ar pranešimą ir patikslinimą išspręsti Administracinių teisės pažeidimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (5 d.).

Asmenų prašymų, pareiškimų, pranešimų ir skundų (toliau – skundai) priėmimo ir nagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje ir teritorinėse prokuratūrose tvarką, taip pat asmenų priėmimo pas Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, jo pavaduotojus, Generalinės prokuratūros kanclerį, teritorinės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą (jo pavaduotoją) tvarką nustato Tvarkos aprašas. Aprašo 3 p. nustatyta, kad skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamą veiką, taip pat prašymai, skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų ar kiti baudžiamajame procese numatyti skundai nagrinėjami vadovaujantis BPK, generalinio prokuroro 2003-04-11 įsakymu Nr. 1-47 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnių taikymo“, generalinio prokuroro 2003-04-18 įsakymu Nr. 1-58 patvirtinta „Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarka“ ir jų nagrinėjimui šio aprašo nuostatos netaikomos. Pagal šio aprašo 4 p., asmuo (pareiškėjas) – fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, juridinis asmuo, kitas asmuo, neturintis juridinio asmens teisių, kuris kreipiasi į prokuratūrą, prokurorą ar prokuratūros valstybės tarnautoją. Skundas – asmens kreipimasis rašytiniu, elektroniniu būdu ar žodžiu į prokuratūrą, prokurorą ar prokuratūros valstybės tarnautoją, įgaliotą priimti ir nagrinėti skundus: - prašant priimti sprendimus ar atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (prašymas); - nurodant, kad pažeistos jo teisės ar teisėti interesai ir prašant juos apginti (skundas); - nurodant, kad pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai ir prašant juos apginti (pranešimas); - prašant pateikti informaciją (prašymas); - išdėstant asmens norą, pageidavimą, nuostatą tam tikru klausimu (prašymas); - pranešant apie institucijos veiklos trūkumus, prokurorų ar prokuratūros valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, kurie susiję su valstybės ar daugelio žmonių, o ne su konkretaus asmens, interesų ir teisių pažeidimu (pranešimas); - atkreipiant dėmesį į tam tikrą padėtį ir siūlant ką nors patobulinti, pakeisti, nuveikti ar susilaikyti nuo veiklos (pareiškimas). Skundo nagrinėjimas – tiriant skundą atliekamų veiksmų ir priimamų sprendimų visuma. Kartotinis skundas – antras ar paskesnis asmens kreipimasis į prokuratūrą, prokurorą ar prokuratūros valstybės tarnautoją tuo pačiu klausimu ar dėl to paties dalyko, nenurodant naujų aplinkybių, sudarančių skundo pagrindą. Skundai, gauti paštu, elektroniniu būdu ar priėmimo metu, registre registruojami gavimo dieną. Ant skundų dedamas registracijos spaudas, jame įrašoma gavimo data ir registracijos numeris. Skundai registruojami: Generalinėje prokuratūroje – Kanceliarijoje, apygardos prokuratūroje – kanceliarijoje, apylinkės prokuratūroje – raštinėje (13 p.). Skundo užregistravimas pareiškėjo prašymu patvirtinamas įteikiant asmeniui (siunčiant paštu ar elektroniniu būdu) registracijos kortelę, kurioje nurodoma skundo registravimo data, registracijos numeris, Kanceliarijos darbuotojo, priėmusio skundą, vardas, pavardė, pareigos, telefono numeris. Registracijos kortelės įteikimą vykdo: Generalinėje prokuratūroje – Kanceliarija, apygardos prokuratūroje – kanceliarija, apylinkės prokuratūroje – raštinė (14 p.). Prokuratūroje priimami rašytiniai skundai (taip pat gauti elektroniniu būdu), kurie tvarkingai ir įskaitomai parašyti valstybine (lietuvių) kalba ir yra asmens pasirašyti, kuriuose nurodytas asmens vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas, kodas ir tikslus adresas, kuriuo pageidaujamas gauti atsakymas (esant galimybei ir telefono numeris ryšiui palaikyti). Jei asmens skundą paduoda asmens atstovas, prokuratūrai jis pateikia atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir asmens skundą. Atstovaujantysis skunde nurodo savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, taip pat atstovaujamo asmens vardą, pavardę, gyvenamąją vietą (jeigu kreipiamasi fizinio asmens vardu) arba pavadinimą, kodą, buveinės adresą (jeigu kreipiamasi juridinio asmens vardu) ir prideda atstovavimą patvirtinantį dokumentą. Jei atstovavimą patvirtinantis dokumentas išduotas užsienyje, šis dokumentas turi būti legalizuotas vadovaujantis Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažymos (Apostille) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės (15 p.). Generalinėje prokuratūroje registruotus skundus paskirsto Kanceliarijos darbuotojas, teritorinėje prokuratūroje – atsakingas asmuo teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nustatyta tvarka (24 p.). pagal Tvarkos aprašo 25 p., Generaliniam prokurorui perduodami skundai: gauti iš Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko, valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko ir diplomatinių atstovybių vadovų; gauti dėl valdžios, valdymo, teisėsaugos, teisėtvarkos, kitų valstybės institucijų pareigūnų korupcijos ar nusikalstamų veikų, turinčių visuomeninę reikšmę; gauti dėl Generalinio prokuroro pavaduotojų, Generalinės prokuratūros kanclerio atsakymų į ankstesnius skundus; adresuoti asmeniškai Generaliniam prokurorui; pagal atskirą Generalinio prokuroro nurodymą arba Kanceliarijos darbuotojo iniciatyva. Aprašo 30 p. nustatyta, kad užregistruoti skundai su Generalinio prokuroro, jo pavaduotojo, Generalinės prokuratūros kanclerio ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro rezoliucija perduodami nagrinėti pagal kompetenciją prokuratūros padaliniams, prokurorams, prokuratūros valstybės tarnautojams. Kai skundas perduodamas nagrinėti prokuratūros padaliniui, padalinio vadovas per vieną darbo dieną nusprendžia, kad skundą nagrinės pats arba užrašydamas rezoliuciją nurodo, kuris prokuroras ar prokuratūros valstybės tarnautojas turi jį nagrinėti, ir jam perduoda skundą. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo registravimo prokuratūroje dienos, jei įstatymuose ir šiame apraše nenustatyta kitaip (33 p.).