- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-27
- Bylos Nr.
- 2A-800-544/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- A. S., Rokiškio rajono antrojo notarų biuro
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonės Registrų centrui
- Kategorijos
- 20.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-800-544/2011
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-710–126/2011 pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovams A. S., Rokiškio rajono antrojo notarų biuro notarei L. S., trečiajam asmeniui Valstybės įmonės Registrų centrui, dėl prašymo, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, paveldėto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 1999 m. balandžio 9 d. J. D. prašymą dėl nuosavybės atsisakymo (registras 2R-1072) ir įpareigoti notarę pripažinti, kad ji turėjo teisę į 1/2 bendro jungtinio santuokinio turto dalį; pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 1999 m. balandžio 9 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (registras 2R-1071), išduotą Rokiškio rajono 2-ojo notarų biuro notarės L. S., J. D. bei dukroms J. D. ir A. S. ir panaikinti jo įregistravimą VĮ Registrų centre; nustatyti, kad J. D. priklausė 4/6 dalys, o A. S. bei J. D. - po 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 7396-5002-9017, ūkinio pastato, unikalus Nr.7396-5002-9042, kitų statinių (šulinys, 3H0b, tvora), unikalus Nr. 7396-5002-9028 ir žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1501-2878. Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad jos tėvai J. Ir J. D. gyvendami santuokoje pasistatė gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą su kiemo įrenginiais (duomenys neskelbtini) mieste, kurie buvo registruoti J. D., kuris mirė 1998 m. gegužės 22 d., vardu. Rokiškio 2-jo notarų biuro notarė L. S. 1999 m. balandžio 9 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, pagal kurį mirusio J. D. turtą po 1/3 paveldėjo žmona J. D., dukros J. D. ir A. S.. Priimdama palikimą J. D. suprato, kad jai priklauso 1/3 mirusiojo vyro turto dalis ir 1/2 bendro jungtinio santuokinio turto dalis. Tik 2008 m. rugsėjo 10 d. gavus A. S. ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės paaiškėjo, kad J. D. paveldėjo 1/3 viso bendro santuokoje su J. D. įgyto turto, o ne mirusiajam priklausančios dalies 1/3 dalį. Mano, kad paveldėjimo teisės liudijimą atsakovė A. S. turėjo paveldėti 1/3 dalį mirusiajam tėvui J. D. priklausiusio turto, bet ne bendro jungtinio santuokoje įgyto turto. Nors prašymas, kuriame J. D. atsisakė gauti nuosavybės teisės liudijimą į santuokoje įgyto turto dalį, pasirašytas jos, tačiau ji pati ir notarė jai šio prašymo turinio neskaitė ir neaiškino, kad pasirašydama šio turinio prašymą neteks teisės į priklausančią bendrosios jungtinės santuokinės nuosavybės dalį. Tokio turinio atsisakymą J. D. turėjo parašyti per šešis mėnesius, tačiau tokį atsisakymą ji parašė praėjus 14 mėnesių terminui po J. D. mirties, o tai prieštarauja CK 5.60 str. Pagal 1964 m. CK 587str. buvo neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Būdama senyvo amžiaus, nesveika, sukrėsta vyro mirties, pasitikėdama notare, pasirašė jai pateiktus pasirašyti dokumentus ir nepastebėjo, jog paveldėjimo teisės liudijime vietoje nuorodos, kad paveldimą turtą sudaro gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, šulinys, turėjo būti nurodyta, kad ji paveldi 1/3 dalį J. D. turto, kurį sudaro 1/2 gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir šulinio (b. l. 1-3).
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011-09-23 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po J. D. mirties 1998 m. gegužės 22 d. J. D. notariškai patvirtintame 1999 m. balandžio 9 d. pareiškime nurodė, kad atsisako gauti nuosavybės teisės liudijimą į turtą, įgytą santuokos metu su J. D.. J. D. išreiškus valią dėl santuokoje įgyto turto, pagrįstai paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas išduotas į mirusio J. D. turtą po 1/3 dalį J. D., J. D. ir A. S.. Teismas pripažino, kad nepagrįstas ieškovės teiginys, jog J. D., pažeisdama 1964 m CK 587 straipsnį, priėmė tik dalį palikimo, nes tai buvo jos teisė. J. D. priėmė palikimą laikantis įstatyme nustatytų terminų. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad notarė neišaiškino J. D. dokumentų pasirašymo pasekmių ar jų neperskaitė, nes pati ieškovė pripažino, kad ji pastebėjo notarės padarytą klaidą (klaidingai nurodytas vardas) ant motinos pasirašyto atsisakymo gauti nuosavybės teisės liudijimą. Ieškovė turi spec. vidurinį išsilavinimą, dirbo prekybininke, yra jauno amžiaus, todėl teismas kritiškai vertino teiginius, jog ji pasirašydama neskaitė notarės paruoštų dokumentų. Byloje nepaneigtas notarės teiginys, jog J. D. po vyro mirties viena du kartus buvo atėjusi pas notarą konsultuotis dėl palikimo priėmimo ir abu kartus patvirtino, jog nori, kad palikimas būtų padalintas į tris lygias dalis. Liudytojos M. B. ir I. Š. patvirtino, kad J. D. joms yra sakiusi, kad po vyro mirties turtą pasidalino į tris lygias dalis, kad seserys nesipyktų. Teismas nesirėmė liudytojo P. A. L. parodymais, nurodė, kad jie yra nenuoseklūs, prieštaringi, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 str.). 1964 m. CK 84 straipsnyje buvo nustatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. Nors ieškovė praleido senaties terminą kreiptis į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, tačiau atsakovai neprašė taikyti ieškininę senatį (b. l. 87-90).
Apeliaciniu skundu ieškovė J. D. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad Rokiškio rajono 2-jame notarų biure J. D. parašant pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo notarė jai išaiškino LR SŠK 21 str. turinį, po ko J. D. prašė išduoti nuosavybės teisės liudijimą. 1999-04-09 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kuriame nurodyta, kad, remiantis CK 573 str. tvirtinama, jog po J. D. mirties turtą po 1/3 dalį paveldi jo sutuoktinė J. D., dukros J. D. ir A. S.. Teigia, jog priimdama palikimą motina suprato, kad jai priklauso 1/3 mirusiojo vyro turto dalis ir 1/2 bendro jungtinio santuokinio turto dalis (SŠK 21 str.). Jai priklausančios bendro jungtinio santuokinio turto dalies ir paveldėtos turto dalies VĮ Registrų centre neįsiregistravo, nes pablogėjo sveikata, negalėjo vaikščioti, tapo l grupės invalide. Tik po 2008-09-10 gavusi iš A. S. ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės suprato, jog ir ji, ir A. S. paveldėjo 1/3 dalį viso santuokoje įgyto turto, o ne 1/3 dalį tėvui J. D. priklausiusio turto. Notarė, iš santuokos liudijimo turinio ir J. D. pareiškimo žinodama, kad turtas įgytas santuokos metu, privalėjo jai išskirti priklausiusią santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto dalį. 1998-09-08 rašydama pareiškimą dėl palikimo priėmimo J. D. nurodė, kad palikimą priima ir prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Pagal 1964 m. CK 587 str. nebuvo leidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Priėmus palikimą, negalima vėliau nuo jo atsisakyti negalima (1964 m. CK 592 str.). J. D. palikimą priėmė pilnumoje per šešis mėnesius ir nuo jo neatsisakė, 1999-04-09 notarės spausdinto prašymo turinio, kuriame ji atsisakė gauti nuosavybės teisės liudijimą į turtą, įgytą santuokos metu su mirusiuoju J. D., notarė neskaitė ir neaiškino, kad pasirašiusi minėtą prašymą ji neteks teisės į bendrosios jungtinės nuosavybės teise jai priklausiusią turto dalį. Mano, jog tokio turinio atsisakymą ji turėjo parašyti tik per šešis mėnesius. 1998-09-08 pareiškimo antroje lapo pusėje 1998-11-23 yra įrašas, kad J. D. žinoma, jog jai bus išduotas nuosavybės teisės liudijimas į santuokoje įgytą turtą. Būdama senyvo amžiaus, nesveika, sukrėsta vyro mirties, pasitikėdama notare, pasirašė notarės jai pateiktų pasirašyti dokumentų. 1999-04-09 prašymą skaitant pažodžiui galima suprasti, kad ji nepageidavo gauti nuosavybės teisės liudijimo kaip dokumento, nes jis jai buvo nereikalingas, tačiau nuosavybės ji neatsisakė ir jos neperleido kitiems asmenims. Tik 2008-08-19 gavusi pranešimą suprato, kad notarės buvo suklaidinta. Mano, jog J. D. pareiškimas neatitinka CK 1.63 straipsnyje įtvirtintos vienašalio sandorio sampratos (CK 1.63 str.. 1, 2, 3 d.). Todėl paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą po J. D. mirties galėjo būti išduotas tik į ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, o į kitą nurodyto turto dalį atsirado palikimas tik po J. D. mirties. CK 4.47 straipsnyje nustatyta, kad perduoti nuosavybę gali pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo, o naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas. Taigi J. D. pareiškimu neperleido savo nuosavybės dalies ir jos negalėjo įgyti 1998-05-22 paveldėjimo teisės liudijimu (b. l. 92-93).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą notarė L. S. prašo 2011-09-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad byla tęsiasi nuo 2008 m., o ieškovė J. D. klaidina teismą pateikdama ieškinį su suklastotu J. D. parašu, kuri jo teikimo metu dėl sveikatos būklės nieko nesuprato ir negalėjo pasirašyti. Byla buvo sustabdyta teismo 2009-08-19 nutartimi, kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl J. D. pripažinimo neveiksnia. Dėl parašų dokumentuose klastojimo nuo bylos teismas nušalino ieškovės J. D. advokatą J. V., kuriam buvo iškelta baudžiamoji byla. Ieškovė iš savanaudiškų paskatų, siekdama užvaldyti daugiau turto, kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2009-04-09 jos išduotą minėtą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą. Nurodė, kad maždaug praėjus trims mėnesiams po vyro mirties J. D. konsultuotis pas ją dėl palikimo priėmimo atėjo viena, kalbėjo normaliai, rišliai, logiškai, uždavinėjo klausimus ir pareiškė, kad jai nereikia daugiau turto, negu kad gaus vaikai. Jai buvo paaiškinta teisė gauti nuosavybės teisės liudijimą į 1/2 dalį santuokos metu įgyto turto. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus sutuoktinis galėjo, o ne privalėjo gauti santuokinio turto dalies nuosavybės teisės liudijimą. Tuo metu galiojęs 1964 m. CK 587 str. numatė, kad šešių mėnesių terminas taikomas palikimui priimti, o ne paduoti ar atsisakyti prašymo dėl nuosavybės teisės liudijimo gavimo. Be to, pareiškimas dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo nėra sandoris ir nesukelia padarinių, nurodytų 1964 m. CK 587 str., todėl gali būti bet kada atšauktas. J. D. atsisakė ne priimto palikimo, o teisės gauti nuosavybės teisės liudijimą į 1/2 dalį santuokos metu įgyto turto. Atsisakymas palikimo ir atsisakymas gauti nuosavybės teisės liudijimą - skirtingi dalykai ir ieškovė, to nesuprasdama, nurodo, kad J. D. atsisakymas gauti nuosavybės teisės liudijimą praėjus 14 mėnesių po J. D. mirties prieštarauja LR CK 5.60 str., tačiau šis įstatymas įsigaliojo tik 2001-07-01. 1998-09-08 J. D. buvo paaiškinta jos teisė gauti nuosavybės teisės liudijimą, kaip pergyvenusiai sutuoktinei, į 1/2 dalį vyro vardu registruoto santuokos metu įgyto turto, bet ji ne kartą patvirtino, kad nori dalinti viską lygiomis dalimis tarp jos ir dukrų. Pildydama dokumentus neteisingai parašė vardą, tačiau klaidą iš karto pastebėjo J. D. ir klaida buvo ištaisyta, kas patvirtina, kad tiek pačių palikimo priėmėjų, tiek notarės dokumentai buvo perskaityti ir jų turinys išaiškintas. Tuo metu J. D. nereiškė jokių pretenzijų, kad jos mama visą turtą dalina lygiomis dalimis ir pretenzijas ėmė kelti po 10 metų kitai seseriai pareiškus ieškinį dėl turto padalijimo. Apeliaciniame skunde ieškovė pripažįsta, kad jos motinai nereikėjo nuosavybės teisės liudijimo. Skunde ieškovė vadovaujasi LR CK normomis, kurios 1998-1999 metais negaliojo (b. l. 100-102).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. S. prašo 2011-09-23 teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad visus ieškovės argumentus, kurie yra įrašyti apeliaciniame skunde, ieškovė buvo įtraukusi ir į ieškinio pareiškimą. Teismas visus jos argumentus išnagrinėjo, įvertino remdamasis palikimo atsiradimo metu galiojusiais įstatymais, išklausė liudytojų parodymus ir surinktų byloje įrodymų viseto pagrindu juos atmetė kaip nepagrįstus. Ieškovės teiginiai prieštarauja objektyviai tiesai, byloje esantiems oficialiems rašytiniams ir kitiems įrodymams. Nepagrįstas skundo argumentas, kad santuokinio turto dalies J. D. galėjusi atsisakyti tik per 6 mėn. nuo palikimo atsiradimo, nes tuo metu galiojusio 1964 m. CK 587 str. 6 mėn. terminą nustatė palikimo priėmimui, o ne paduoti ar atsisakyti prašymui dėl nuosavybės teisės liudijimo gavimo. Klaidos taisymo dokumente aplinkybės įrodo, kad pas notarę pasirašytieji dokumentai buvo perskaityti labai atidžiai prieš juos pasirašant, kad jų turinys J. D. buvo suprantamas ir pageidaujamas. Notarės paveldėjimo įteisinimo veiksmai buvo atlikti 1999 m., J. D. tuo metu buvo sveika, veiksni ir pajėgi juos užginčyti, tačiau to nedarė, nes būtent toks paveldėjimas atitiko jos valią. Kol motina buvo veiksni, ieškovė, perduodama motinos norą ir valią, ilgus metus jai teigė, jog jos abi nori jos paveldėtą turto dalį išpirkti. Nesulaukusi savo turto dalies išpirkimo dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės 2008 m. kreipėsi į teismą. Tuo metu, t .y. nuo 2003 metų, motina jau buvo neįgali, prižiūrima ir priklausoma tik nuo ieškovės valios. Atsiliepimas į jos ieškinį buvo paduotas jau neveiksnios motinos vardu ir ne jos pasirašytas, ką patvirtino pomirtinės tesimo ekspertizės aktas civilinėje byloje Nr. 2-1842-504/2008, todėl išreiškė ieškovės, o ne jų motinos valią. J. D. po jų tėvo mirties ne kartą ir ne vienam asmeniui girdint išreiškė savo norą pasidalinti su abiem dukromis turtą lygiomis dalimis ir dėl to ji atsisakė savo teisės gauti nuosavybės teisės liudijimą į savo, kaip palikėjo sutuoktinės, turto dalį, ir tokio jos atsisakymo oficialus rašytinis įrodymas yra byloje pateiktas. Jokiu rašytiniu įrodymu šios aplinkybės ieškovė nenuginčijo, o jos įkalbėtas giminaitis A. L. davė nenuoseklius ir prieštaringus parodymus, kuriais visiškai pagrįstai teismas nesirėmė (b. l. 103-104).
Ieškovės J. D. apeliacinis skundas atmestinas. 2011-09-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais motyvais, todėl visų jų išsamiai nekartoja.
Šalies argumentai
Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad po J. D. mirties 1998-05-22 dieną 1998-09-08 Rokiškio rajono 2-jame notarų biure jo sutuoktinė J. D. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad priima palikimą, prašo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, o kiti įpėdiniai yra dvi mirusiojo dukros (Rokiškio rajono 2-ojo notaro biuro byla Nr. 129, b. l. 1). 1999-04-09 buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į J. D. turtą po 1/3 dalį įpėdinėms J. D., J. D. ir A. S. (bylos Nr. 129 b. l. 13), o 2001-06-19 išduoti papildomi paveldėjimo teisės liudijimai, kuriuose nurodyta, kad turtą (žemės sklypus) po 1/3 dalį paveldi minėtos trys įpėdinės (bylos Nr. 129, b. l. 23, 24). Minėtuose skirtingu metu (trijų metų laikotarpiu) išduotuose paveldėjimo teisės liudijimuose aiškiai nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro visas gyvenamas namas su priklausiniais ir visi žemės sklypai, o ne ½ dalis santuokoje įgyto mirusiajam J. D. priklausiusio turto. Pažymėtina, kad 2001-06-19 išduoto papildomo paveldėjimo teisės liudijimo apeliantė neginčija ir kitaip paveldėtų žemės sklypo dalių nustatyti neprašo. Paveldėjimo teisės liudijimų teisėtumas nebuvo ginčijamas daugiau kaip dešimt metų. 1999-04-09 J. D. notarų biurui pateiktame prašyme, kuriuo ji atsisakė gauti nuosavybės teisės liudijimą į turtą, įgytą santuokos metu su J. D., ištaisytas J. D. vardas: nubraukta „Janinos“ ir viršuje užrašyta „Julijos“ (bylos Nr. 129 b. l. 2). Tiek paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo aplinkybės ir turinys, jų neginčijimas daugiau kaip dešimt metų, minėtos klaidos ištaisymo aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus ir patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad prieš pasirašant ginčijamus dokumentus jų turinį perskaitė tiek notaras, tiek patys paveldėtojai, kad jų turinys buvo išaiškintas ir jis atitiko tikrąją J. D. valią. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, notarės patvirtintas dokumentas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, todėl jis yra didesnę įrodomąją galią turintis rašytinis įrodymas. J. D. mirė 2008-08-31 (b. l. 6), t. y. praėjus 10 metų po palikimo priėmimo, ji pati, iki tapo negalinčia suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, paveldėjimo teisės liudijimų neginčijo, kas atitinka dokumentus išdavusios notarės tvirtinimui, kad J. D. dėl palikimo likusio po vyro mirties palikimo pas ją lankėsi viena, aiškinosi paveldėjimo galimybes ir norėjo, kad ji ir jos dukros turtą paveldėtų lygiomis dalimis, kad ji sprendimą priėmė ne staiga, bet pakartinai atvykusi ir viską apgalvojusi. Toks ilgas ginčo nekėlimas neatitinka teisinių santykių stabilumo principo, nors atsakovė ir neparašė taikyti ieškinio senaties termino. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad J. D., pažeisdama 1964 m. CK 587 straipsnį, priėmė tik dalį palikimo bei kad priėmusi palikimą negalėjo vėliau nuo jo dalies atsisakyti (1964 m, CK 592 str.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai analizavo ir vertino su šiuo klausimu susijusius įrodymus, aiškino ir taikė paveldėjimo priėmimo metu galiojusias teisės normas, su kuo teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliacinio skundo argumentai teismo išvadų šiuo aspektu nepaneigia. Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi 2001-07-01 įsigaliojusio CK normomis, nes šio kodekso normos taikomos tiems santykiams, kurie atsiranda jam įsigaliojus, o dėl nagrinėjamų paveldėjimo teisės normų taikymo išimčių nenustatyta (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 str., 4 str., 38 str.). Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. 1964 m. CK 573 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad pirmos eilės įpėdiniai – mirusiojo vaikai ir sutuoktinis - paveldi lygiomis dalimis. Tuo metu galiojusiame Santuokos ir Šeimos kodekso 21 straipsnyje nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 1 ir 3 dalys). Kadangi J. D. atsisakė savo teisių į ½ jai ir J. D. bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusio turto, todėl turtas pagrįstai ir teisėtai buvo padalytas po 1/3 dalį visoms trims įpėdinėms. J. D. atsisakė savo teisių į ½ jai bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusio turto, bet ne į jai priklausiusią palikimo dalį, ir tai buvo jos, kaip pergyvenusios sutuoktinės, teisė, kuria ji galėjo laisvai disponuoti. Ieškovės minimas 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatytas 6 mėnesių terminas nustatytas palikimo priėmimui, o ne prašymui dėl nuosavybės teisės liudijimo gavimo.
Kadangi apeliantei J. D. suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, tai iš jos bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., CPK 83 str. 1 d. 14 p., 99 str., b. l. 94).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.