Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2024-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. e1-696-543/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-06-17
Bylos Nr.
e1-696-543/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irmutė Kliučinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-696-543/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05154-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; (S) 1.1.7.2.4; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.13; 1.2.4.6.1; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 17 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės N. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinus iš dalies sudedant ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę 7 mėnesius laisvės atėmimo. BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalies nustatyta tvarka bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas 6 mėnesiams įpareigojant tęsti mokslą;

2. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 35 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2010 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. kovo 31 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo;

4. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis – 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo;

5. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis, bausmes subendrinus iš dalies sudedant 2010 m. rugsėjo 7 d., 2010 m. spalio 27 d., 2010 m. spalio 29 d. ir 2010 m. lapkričio 26 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtas ir neatliktas bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

6. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 2011 m. gegužės 3 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. vasario 24 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 3 metai laisvės atėmimo; 2013 m. rugpjūčio 26 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) 63 straipsnio 1 ir 4 dalis – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams, 2013 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismui;

7. 2014 m. kovo 18 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis – laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžia 2014 m. kovo 18 d. Į atliktą bausmę įskaitytas sulaikymas ir suėmimas nuo 2013 m. kovo 30 d. iki 2014 m. kovo 17 d. 2014 m. gegužės 30 d. pilnai atlikęs bausmę;

8. 2018 m. gegužės 11 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi, paskiriant galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 metams ir 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies pagrindu, prie nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės, pridėta dalis bausmės, paskirtos ir atliktos pagal 2014 m. kovo 18 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams ir 2 mėnesiams. BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu į bausmės laiką įskaityta bausmė, pilnai atlikta pagal 2014 m. kovo 18 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, bausmę atlikęs 2019 m. sausio 3 d., teistumai išnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. S. 2024 m. vasario 8 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, panaudodamas fizinį smurtą, rankomis sudavė tris smūgius nukentėjusiajam M. L. į galvą, taip smurtaudamas, dėl poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, pereinant į dešinio smilkinio sritį už dešinės ausies speninės ataugos projekcijoje, poodinės kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje nukentėjusiajam M. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. S. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog 2024 m. vasario 7 d. tiksliai laiko nepamena, atėjo į svečius pas pažįstamą R. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Vartojo alkoholinius gėrimus. Sekančią dieną, tai yra 2024 m. vasario 8 d. jis vėl atėjo pas R. B., jie vėl vartojo alkoholinius gėrimus. 2024 m. vasario 8 d. apie pietus, jie bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) patalpose susitiko asmenį, kurio vardas M. ir jam R. pasiūlė kartu išgerti. M. sutiko ir jie kartu nuėjo į netoliese esančią parduotuvę, kad M. nupirktų alkoholinių gėrimų. Jis į parduotuvę nėjo, laukė lauke. M. parsineštus alkoholinius gėrimus išgėrė bendrabučio laiptinėje. Po to M. vėl nupirko alaus, galėjo būti keturi plastikiniai vieno litro talpos buteliai, kuriuos išgėrė vėl visi kartu. Išgėrus alkoholinius gėrimus kartu su M. nuėjo į jo namus pasiimti pinigų, po to M. parduotuvėje pirko alaus, degtinės, cigarečių ir galėjo būti kokie 5 buteliai gėrimų. Su šiais gėrimais nuėjo gerti pas M. kaimyną, gyvenantį (duomenys neskelbtini) bendrabutyje. Jie alkoholinius gėrimus vartojo keturiese: jis, R. B., M. ir pagyvenęs vyras, kuriam priklausė butas ir kurio vardo pavardės nežino. R. šiek tiek išgėręs išėjo į savo kambarį miegoti, o jis, M. ir minėtas pagyvenęs vyras liko ir dar vartojo alkoholinius gėrimus. Tarpe nuo 14.00 val. iki 15.00 val., buvo neblaivus, visų aplinkybių gerai nepamena, tačiau tarp jo ir M. kilo žodinis konfliktas. M. buvo stipriai neblaivus ir pradėjo jį įžeidinėti, jie susiginčijo dėl kažkokio automobilio, M. staiga atsistojo nuo lovos, ant kurios sėdėjo ir pasilenkė link jo, jis pamanė, jog jis jį puola, todėl jis jam sudavė kairės rankos kumščiu į dešinę galvos dalį, kažkur apie akį, sudavė du kartus ir vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu į smakrą, kur tiksliai pataikė, negali pasakyti. Nuo smūgių M. nukrito ant lovos, ir liko ten gulėti. Mano, kad jis prarado sąmonę. Jis pripažįsta, kad sumušė M., sudavė kairės rankos kumščiu į dešinę galvos dalį, kažkur apie akį, sudavė du kartus ir vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu į dešinę veido pusę, kur tiksliai pataikė negali pasakyti, galėjo būti ir į dešinę veido pusę, tiksliai nepamena. Po smūgių iškarto pasišalino iš (duomenys neskelbtini) namo. Sekančią dieną jam paskambino R. B. ir liepė ateiti pasišnekėti, susitaikyti, nes jis neva pagrobė M. pinigus, tačiau jis nesutiko eiti ir aiškintis, nes jokių pinigų nepagrobė (2 t., b. l. 76 – 82, 109 – 111).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo E. S. prisipažinimo bei paaiškinimų, jos kaltę patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusysis M. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 8 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) namo, pirmojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje sutiko pažįstamą R. B., kuriam yra apie 30 metų, jis gyvena pas močiutę (duomenys neskelbtini) namo penktame aukšte. Kartu su R. buvo jam nepažįstamas vyriškis, vardu E. Parduotuvėje „A.“ nusipirko penkis 1 l talpos butelius alaus ir visi trys grįžo į (duomenys neskelbtini) bendrabutį, kur pirmojo aukšto bendro naudojimo patalpose, t. y. virtuvėje ir tualete gėrė alų. Po kurio laiko, į bendro naudojimo patalpas atėjo kaimynas J. T., gyvenantis (duomenys neskelbtini) bute, ir jie visi nuėjo pas J. į butą. Išgertuvių metu, apie 15.00 val. R. B. kažkas paskambino telefonu ir jis pasiėmęs skambantį telefoną iš buto išėjo ir daugiau negrįžo. Pas J. bute liko trise, t. y. J., jis ir tas vyriškis vardu E. ir toliau visi gėrė alų. Po maždaug pusvalandžio E. paprašė pas jį paskolinti 10 Eur. Jis atsisakė jam paskolinti pinigų. Tai matyt jį supykdė ir jis supykęs, daugiau jam nieko nepasakęs, pradėjo jį mušti rankų kumščiais suduodamas smūgius jam į veido sritį. Smūgius sudavė intensyviai. Kiek smūgių buvo suduota tiksliai neprisimena, tačiau mano tikrai daugiau nei penki. Kai jam buvo suduodami smūgiai, jis tuo metu sėdėjo ant lovos, bandė keltis, tačiau dėl smūgių intensyvumo jam nepavyko tai padaryti. J. bandė jį nuo E. apginti, tačiau E. J. nustūmė rankomis ir toliau jį mušė. Po suduotų smūgių, jam ėmė svaigti galva, skaudėjo veidą, galvą. E. pabėgo. Netrukus jis atsipeikėjęs dar bandė E. vytis, tačiau išbėgęs iš laiptinės į kiemą E. jau kieme nepastebėjo. Kur ir kokia kryptimi jis nubėgo, jis nematė. Grįžus atgal pas J. į butą, jis pats telefonu paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie šį įvykį. Netrukus pas J. į butą atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, įvykio vietoje jam suteikė medicininę pagalbą ir vėliau dėl patirtų sužalojimų t. y. kraujosruvų bei patinimų veide, pristatė į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, kur jį apžiūrėjo gydytojai, atliko tam tikrus tyrimus. Suteikę medicininę pagalbą ir nenustatę sunkių sužalojimų, gydytojai jį išleido gydytis ambulatoriškai į namus. Savo daiktus jis vėliau rado po lova, t. y. rado liemenę, kurią anksčiau teigė, jog iš jo pagrobė, joje piniginę, kurioje nebuvo pinigų. Jis nėra tikras ar piniginėje buvo pinigų, jų galėjo ir nebūti, nes būdamas neblaivus visus vaišino alkoholiniais gėrimais, kiek jis tada išleido nežino, nes atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais, čekių neturi išsisaugojęs. Pretenzijų dėl pagrobtų pinigų neturi, tačiau turi pretenzijų dėl jo sužalojimo ir sumušimo, kadangi patyrė sužalojimus, jautė fizinį skausmą ir sekančią dieną po sumušimo. Pirminės apklausos metu buvo nurodęs, jog E. S. nuo jo nuvilko liemenę, tačiau įvykio buvo neblaivus, todėl visų aplinkybių neatsimena, galėjo ir suklysti (1 t., b. l. 20 – 23, 32 – 34, 38 – 41).

Liudytojas J. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis vienas gyvena (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausančiame bute. 2024 m. vasario 8 d. apie 15.00 val. buvo namuose. Po kurio laiko iš savo buto ėjo į bendro naudojimo tualetą, kur kaimynas M. L. su dar dviem jam nepažįstamais vyriškiais vartojo alkoholinius gėrimus. Sugrįžęs į butą išgirdo beldimą, todėl atidaręs duris, pamatė koridoriuje stovintį kaimyną M. L. Kaimynas paprašė jį ir jo draugus priimti pas save į butą, nurodė, kad nenori virtuvėje girtauti. Jam sutikus, visi užėjo pas jį į butą. Vyrai atsinešė keletą butelių alaus, kurį visi gėrė. Išgertuvių metu, jis bendravo tik su kaimynu M., su kitais dviem vyriškiai nebendravo, todėl jų nei vardų, nei pavardžių nežino. Vienas iš tų vyriškių buvo apie 35 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, apie 1,90 m. ūgio, juodų trumpų plaukų. Antras jam nepažįstamas vyriškis buvo apie 30 metų amžiaus, apie 1,80 m. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, trumpų šviesių plaukų. Kaip buvo apsirengęs, šiuo metu neprisimena. Vėliau, išgertuvių metu, tas vyriškis, kuris buvo su raudonos spalvos kepure, pasakė, kad nori eiti namo ir pas jo kaimyną M. jis paprašė 10 Eur. M. jam pinigų nedavė. Tada abu nepažįstami vyriškiai išėjo ir praėjus maždaug 10 minučių, staiga pro buto duris įbėgo tas vyriškis su raudona kepure ir nieko nepasakęs pradėjo rankų kumščiais daužyti M. M. tuo metu sėdėjo ant sofos. Kiek M. tas vyriškis kumščiais sudavė jis nežino, bet mano daugiau nei penkis kartus. Kiek pastebėjo, sudavė daugiausia į galvos sritį. Jis bandė M. nuo to vyriškio ginti, tačiau tas vyriškis viena ranka laikė jį už drabužių, o kita toliau smūgiavo ant sofos buvusiam M. Jam pavyko išsilaisvinti ir išbėgti į bendro naudojimo koridorių, kur buvo daugiau kaimynų, kurie išgirdę triukšmą išėjo pasižiūrėti kas vyksta. Jis tokio nepažįstamo vyriškio elgesio labai išsigando, todėl kurį laiką į savo butą negrįžo ir kas vyko jo bute jis nežino. Vėliau, matyt, kažkas iš kaimynų iškvietė policiją. Po maždaug 10 minučių atvyko policijos pareigūnai ir jie kartu nuėjo į jo butą. Užėję į butą ant lovos rado sėdintį M. To vyriškio, kuris mušė M. bute jau nebuvo. Matėsi, kad M. yra sužalotas. Ant jo veido matėsi kraujosruvos. Netrukus į įvykio vietą atvyko ir greitoji medicinos pagalba, kurios darbuotojai M. suteikė pirmąją medicininę pagalbą, o vėliau išvežė į ligoninę. Kol buvo teikiama medicininė pagalba M. pasakė, kad tas vyriškis iš jo atėmė jo liemenę, kurioje buvo piniginė, o piniginėje buvo apie 300 Eur, ir iš buto pabėgo. Jis asmeniškai nematė, kad M. būtų turėjęs tokią pinigų sumą. Dėl ko tas vyriškis taip pasielgė, jis nežino, nes kuomet vyko išgertuvės bute, jokių konfliktų tarp jų nebuvo, priešingai, visi bendravo draugiškai. Tą vyriškį, kuris M. atžvilgiu naudojo smurtinio pobūdžio veiksmus ir galimai iš jo atėmė liemenę su pinigine ir pinigais, jis galėtų atpažinti, nes gerai įsidėmėjo jo veido bruožus. Jis tą vyriškį galėtų atpažinti iš bendrų veido bruožų, nosies, akių, ausų (1 t., b. l. 179-182).

Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini). Pažįsta M. L. ir J. T., kurie taip pat gyvena (duomenys neskelbtini) name. Pažįsta E. S. apie 1,5 metų, susipažino per bendrus pažįstamus. Su juo itin artimų ryšių nepalaiko, bet kartas nuo karto susitikdavo, pabendraudavo, o 2024 m. vasario 7 d. tiksliai laiko nepamena, E. S. atėjo pas jį į namus, jis žinojo, kad E. ką tik grįžęs iš užsienio, kur dirba. E. S. pasiūlė išgerti alkoholio, jis sutiko ir jie vartojo alkoholinius gėrimus dviese pas jį bute. Sekančią dieną t. y. 2024 m. vasario 8 d. jis vėl su E. S. vartojo alkoholinius gėrimus, neatsimena kaip, tačiau jie pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus pas J. T. Pas J. T. vartojo alkoholinius gėrimus jis, E. S., M. L. ir J. T. Kiek pamena, E. S. buvo apsirengęs sportinėmis kelnėmis tamsiai mėlynos spalvos, tamsia striuke arba bliuzonu, ar dėvėjo kepurę, nepamena. Jiems geriant pritrūko alkoholinių gėrimų. M. nuėjo pas save į kambarį iš paskos jam nuėjo E. S., M. L. nuėjo pasiimti pinigų ir po to jis su E. bei M. nuėjo į netoliese esančią parduotuvę (ankščiau vadinosi „Ž.“). Jis kartu su M. nuėjo į parduotuvę, o E. liko laukti lauke. Parduotuvėje M. nupirko įvairių alkoholinių gėrimų ir grįžo atgal pas J. T. į butą, ten vėl keturiese vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 12.00 val. jis pasijuto stipriai neblaivus ir nusprendė, kad reikia eiti namo, jis išėjo pas save į butą, ar iš paskos išėjo E., nepamena. Daugiau kas vyko nežino, nes nematė, miegojo savo bute. Sekančią dieną susitiko M. L., kuriam ant veido dešinio skruosto matėsi kraujosruvos, nukentėjusysis pasakė jam „pažiūrėk ką padarė tavo draugelis“. Jis pradėjo jo klausinėti kas nutiko ir M. jam pasakė, kad E. prašė paskolinti 10 Eur, M. nesutiko ir todėl buvo sumuštas. Jis paskambino E. ir liepė atsiprašyti M., tačiau jis tai daryti atsisakė ir pokalbis nutrūko (1 t., b. l.191–194).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, M. L. patvirtino, jog 2024 m. vasario 8 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje jam nepažįstamas asmuo išgertuvių metu pastūmė jį ant lovos bei pradėjo smūgiuoti rankomis į galvos sritį, suduodamas mažiausiai du kartus į veido sritį rankų kumščiais, o po to nuvilko jo dėvimą juodos spalvos liemenę, kurioje buvo piniginė su maždaug 350 Eur, kokiomis kupiūromis ir jų tikslaus skaičiaus nurodyti negali. Dėl įvykio jam padaryta turtinė 350 Eur žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nurodyto įvykio (1 t., b. l. 1 – 11).

Protokole-pareiškime M. L. pareiškė, kad 2024 m. vasario 8 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje E. S. išgertuvių metu pastūmė jį ant lovos bei pradėjo smūgiuoti kumščiais į galvos sritį, suduodamas vieną smūgį į dešinę akį, vieną smūgį į dešinį smilkinį ir vieną smūgį į kairį smilkinį, dėl šių jo veiksmų jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 35 – 37).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2024 m. vasario 8 d. nuo 17.30 val. iki 17.40 val. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus visas patalpas jokių kraujo pėdsakų ar kitų objektų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos ištyrimui, nerasta (1 t., b. l. 42 – 46, 54 –60).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog M. L. nustatyta poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, pereinant į dešinio smilkinio sritį už dešinės ausies speninės ataugos projekcijoje, poodinės kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 128 – 130).

Asmens parodymų atpažinti protokole nurodyta, kad M. L. atpažino E. S. (nuotrauka Nr. 3) kaip asmenį, kuris 2024 m. vasario 8 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje išgertuvių metu pastūmė jį ant lovos bei pradėjo smūgiuoti rankomis į galvos sritį, suduodamas mažiausiai du kartus į veido sritį rankų kumščiais. Asmenį atpažino iš tamsių plaukų ir bendrų veido bruožų, ausų, nosies, veido formos, nes jį matė iš labai arti ir gerai įsidėmėjo (1 t., b. l. 24 – 28, 29 – 31).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo G. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tyrimas pradėtas gavus pareiškimą, jog, 2024 m. vasario 8 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje nepažįstamas asmuo išgertuvių metu pareiškėją pastūmė ant lovos, pradėjo smūgiuoti rankomis į galvos sritį, suduodamas ne mažiau du kartus į veido sritį rankų kumščiais, po to nuvilko juodos spalvos liemenę, kurioje buvo piniginė su maždaug 350 Eur. Apklausos metu pareiškėjas ir kiti įvykį matę asmenys nurodė, kad asmens, kuris sumušė pareiškėją vardas yra E. A. T. paaiškino, kad pažįsta E., su juo bendrauja, tačiau neturi jo telefono numerio ir nežino pavardės, bendrauja per „Messenger“ programėlę. Paprašius parodyti koks E. profilis, parodė savo telefone. A. T. telefone buvo matyti susirašinėjimas su profiliu „E.“, kuriame buvo asmens nuotrauka, kurioje matomas asmuo A. T. teigimu yra E. Minėtame „Facebook“ profilyje matoma asmens nuotrauka buvo patalpinta į policijos naudojamą HDR duomenų bazę, pagal kurią (pagal asmens veidą) buvo 91 proc. tikslumu nustatyta, kad tai E. S. (1 t., b. l. 63 – 64).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulio A. R. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodyta, kad 2024 m. vasario 8 d., dirbo kartu vyr. Patruliu E. P., ekipažo šaukiniu ,,A1702“, nustatytame maršrute Alytaus mieste ir rajone. Apie 17.06 val. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas nurodymas nuvykti adresu, (duomenys neskelbtini), kad prieš 10 minučių išgertuvių metu sumušė bei apvogė pažįstamas asmuo, skundžiasi viso kūno skausmais, pavogė piniginę bei drabužius. Apie 17.11 val. atvykus į nurodytą adresą, koridoriuje juos pasitiko nukentėjusysis M. L., bei buto kur visas konfliktas įvyko savininkas J. T. Pranešėjas nurodė kad jį sumušė draugo R. B., kuriam yra apie 30 metų, draugas, kurį matė pirmą kartą bei duomenų apie jį pateikti negalėjo, kadangi nežino. Nukentėjusysis nurodė, kad išgertuvių metu, R. atsivestas į išgertuves draugas, M. paprašė pinigų, pranešėjui nesutikus dėl pinigų davimo bei norėjus išeiti iš nurodyto buto, pranešėjo neišleido, bei nurodė dar pabūti nurodytame bute. Po kelių akimirkų užpuolikas pranešėją pastūmė ant lovos bei pradėjo smūgiuoti rankomis į galvos sritį, bandant gintis, M. atsistojo tačiau gintis nepavyko, todėl buvo mušamas toliau. Draugui matant kad asmuo pakankamai sumuštas nuėmė nuo M., kaip nurodė tamsios spalvos liemenę, kurioje kaip nurodė pranešėjas buvo piniginė su maždaug 350 Eur, kokios kupiūros ir jų skaičiaus nenurodė, kadangi buvo stipriai išsigandęs bei dėl patirto fizinio skausmo negalėjo nurodyti. Vykus konfliktui M. draugas R. iš įvykio vietos pabėgo, bute liko nurodyto buto savininkas J., nenustatytas užpuolikas bei nukentėjusysis M. Paklausus pranešėjo kur būtų galima užpuoliką rasti, nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tačiau kaip atrodė užpuolikas ir kur gyvena tiksliai pasakyti negalėjo, nes nežino. Paklausus buto savininko papasakoti kaip įvyko konfliktas, asmuo nurodė kad visas konfliktas įvyko dėl to kad M. nedavė užpuolikui 10 Eur, o vėliau kai nedavė, pranešėją užsipuolė bei atėmė iš jo liemenę bei joje buvusius daiktus, t. y piniginę. Patikrinus M. alkoholio kiekio matuokliu „Drager ARJK 7510“, metrologinės patikros numeris 1989735, M. L. nustatytas 2,25 promilių girtumas. Paklausus asmenų, kur gyvena R., kuris galbūt žino, kur yra užpuolikas, asmenys nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini) penktame aukšte, nurodė butą. Užlipus iki penkto aukšto bei bandant prisikviesti R., niekas durų neatidarė, o buto viduje jokio garso nesigirdėjo (1 t., b. l. 61 – 62).

2024 m. kovo 27 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 83-91).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 96,52 Eur turtinės žalos atlyginimo už M. L. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 139-140). Nurodė, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta turtinė žala nėra atlyginta.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis E. S. tyčia smurtavo prieš M. L. Fizinis smurtas pasireiškė ne mažiau kaip trijų smūgių sudavimu M. L. į galvą. Byloje esanti pirmiau aptarta teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, jog dėl tokių kaltinamojo E. S. veiksmų nukentėjusiajam M. L. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi tarp kaltinamojo E. S. nusikalstamų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiojo M. L. sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamojo E. S. atlikti veiksmai visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis E. S., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis E. S. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (2 t., b. l. 145 – 148).

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis E. S. padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis E. S. yra teisiamas devintą kartą, ir nors teistumai yra išnykę, jų skaičius, taip pat tai, kad jis ne kartą yra baustas administracine tvarka, turi neįvykdytų administracinių nuobaudų, šios aplinkybės jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį pažeidinėti visuotinai priimtinas socialinio elgesio taisykles (2 t., b. l. 33 – 37). Sodros duomenis kaltinamasis E. S. nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), turintis vieną nepilnametį išlaikytinį. Kaltinamasis neįrašytas į viešosios įstaigos Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – stebimų pacientų tarpą, tačiau lankėsi Radviliškio pirminės sveikatos priežiūros centre, diagnozė: (duomenys neskelbtini) ( 2 t., b. l. 51 – 52). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. kovo 26 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nėra duomenų, kad E. S. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra netikslinga (2 t., b. l. 57– 58), todėl kaltinamasis baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra visiškai pakaltinamas. Šioje byloje kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo E. S. asmenybę, šeiminę padėtį, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą dar bus įgyvendinta paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu, o taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jam skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas neviršijantis šios bausmės rūšies vidurkio (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo E. S. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Vertinant visas pirmiau jau aptartas šį kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes nėra pagrindo spręsti, jog jis yra vertas pasitikėjimo ir šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. S. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 116-119, 124-127). Šios kardomosios priemonės E. S. panaikinamos tik įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 96,52 Eur žalą, patirtą dėl nukentėjusiojo M. L. gydymo, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo procesinio dokumento įsiteisėjimo dienos iki visiško šios žalos atlyginimo (1 t., b. l. 139 – 140). Teismas sprendžia, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio pagrindą bei jo dydį, o dėl šios civilinės ieškovės patirtos žalos atsiradimo atsakingas būtent kaltinamasis E. S. Todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant jos naudai iš kaltinamojo E. S. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 96,52 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško šios žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kepurė – grąžintinas savininkui E. S.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, E. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti E. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį visiškai ir priteisti iš E. S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 96,52 Eur (devyniasdešimt šešis eurus penkiasdešimt du centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško šios žalos atlyginimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kepurę, saugomą Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, grąžinti E. S.

Išaiškinti, kad nuteistasis arešto bausme privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą Alytuje, Ulonų g. 8, tel. +370 315 52001, el. paštas alytus@kalejimai.lt, įstaigos darbo metu darbo dienomis. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti E. S.

Teisėja Irmutė Kliučinskienė