- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- 2-3262-797/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui A. B. dėl asmeninės nuosavybės teisės pripažinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo pripažinti, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė G. B. asmeninės nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodo, jog 2010 m. sausio 15 d. G. B. sudarė testamentą ieškovės naudai ir šiuo testamentu savo mirties atveju padarė tokį patvarkymą - visą jai mirties dieną nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų bei kada beatsirastų, pinigines lėšas, esančias bet kuriame Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotame ir veikiančiame banke ar kitoje kredito įstaigoje bei vertybinius popierius, kurie jai priklausys, paliko J. S. (ankstesnė pavardė – D.). Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) G. B. mirė. Ieškovė priėmė palikimą, pateikdama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tvarkant paveldėjimo pagal testamentą dokumentus notarų biure, paaiškėjo, kad G. B., kuri nuo 2000 m. kovo 23 d. yra išsituokusi su sutuoktiniu A. B., su kuriuo negyveno, yra įsigijusi būdama santuokoje su A. B., o, nutraukiant santuoką, turtas nebuvo padalintas. Nurodo, jog susipažinus su 1996-12-10 Vilkaviškio rajono teismo nuosprendžiu, matyti, kad A. B. buvo teistas, o 1987 m. kovo 25 d. jis buvo nuteistas Aukščiausiojo teismo pagal BK 118 str. 4 d. devyneriems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant ypatingo rėžimo pataisos darbų kolonijoje. Nurodo, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), G. B. yra pirktas iš valstybės 1992 metų gegužės 26 d., kurioje pirkėja nurodyta G. B.; už butą su 3,23 kv.m. rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), G. B. sumokėjo 5966 rublius, iš kurių: 728 rublius sumokėjo grynais pinigais, o 5238 rublius valstybės vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais) savo asmeninėmis lėšomis, atsakovas buto privatizavimo procese nedalyvavo. Po santuokos nutraukimo atsakovas A. B. pretenzijų į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), nereiškė, nesiekė įforminti savo buto dalies, prie buto išlaikymo niekada neprisidėjo. G. B. iki pat mirties buvo įsitikinusi, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Prašo ieškinį tenkinti.
Ieškovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, jog G. B. testamentu paliko visą savo turtą ieškovei. Ieškovė kreipėsi į notarą, kur priėmė palikimą, tačiau kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokos metu, todėl ji priėmė tik dalį buto. Paaiškino, kad G. B. jai yra sakiusi, kad yra išsiskyrusi su savo vyru, kad butas yra jos vardu, viskas yra sutvarkyta, tačiau apie jos sutuoktinį daugiau nekalbėjo, tik pas notarą paaiškėjo, kad butas įgytas esant santuokoje su A. B., o nutraukiant santuoką jis nebuvo padalintas, todėl prašo pripažinti asmenine G. B. nuosavybe, kad galėtų paveldėti visą butą.
Ieškovės atstovė prašo ieškinį tenkinti.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai. Kadangi nežinoma atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta, byloje ieškovės prašymu teismas procesinius dokumentus atsakovui įteikė paskelbdamas viešai. Atsiliepimo negauta. Gyventojų registro duomenimis atsakovas asmens kodo neturi, duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą ar asmens mirtį nėra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovė kreipėsi į teismą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinio režimo. Nors butas yra įgytas G. B. 1992-05-26, tačiau Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.).
Iš pateikto 2010-01-15 testamento matyti, jog G. B. testamentu visą savo turtą paliko ieškovei J. D. (šiuo metu S.) (6, 7, 12 b. l.). Ieškovė nurodo, jog butą G. B. įsigijo iš savo asmeninių lėšų, su atsakovu kartu negyvenant, visada manė, kad turtas yra jos asmeninė nuosavybė, todėl butą po savo mirties paliko ieškovei, tačiau notarų biurui padavus pareiškimą priimti palikimą, paaiškėjo, jog butas yra įgytas santuokoje ir nepadalintas.
Civilinio kodekso 3.88 str. 2 d. numato, jog laikoma, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno asmeninė nuosavybė. Įstatymas numato atvejus, kada turtas gali būti pripažintas asmenine nuosavybe, t. y. sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (Civilinio kodekso 3.89 str. 1 d. 7 p.).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki Civilinio kodekso įsigaliojimo įgytas turtas atitinka Civilinio kodekso 3.89 str. nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teisinę praktiką, todėl vertinant, ar ginčo turtas atitinka 3.89 str. 1 d. 7 p. nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Santuokos ir šeimos kodekso 22 str. 1 d., palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė, nes sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama.
Iš paaiškinimų matyti, jog G. B. visada manė, kad butas yra jos asmeninė nuosavybė, nes įgijo jį už asmenines lėšas, atsakovas prie įsigijimo neprisidėjo, ji registruota turto savininke, atsakovas niekada bute negyveno, tą aplinkybę patvirtino liudytoju apklaustas R. R.. Jis patvirtino, kad yra namo Saulės takas 4-3, Šiauliuose, bendrijos pirmininkas, kuris pažinojo mirusiąją, tačiau duomenų apie sutuoktinį jokių neturėjo, nėra jo matęs, nes G. B. gyveno viena (garso įrašas).
Civilinio kodekso 3.89 str. 2 d. numato, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad butas, esantis Saulės takas 4-3, Šiauliuose, buvo įgytas 1992-05-26 G. B. asmeninėn nuosavybėn, ji viena dalyvavo sandorio sudaryme, jos vienos asmeninės lėšos buvo panaudotos butui pirkti, nes byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas prie to būtų prisidėjęs, matyti, jog G. B. sumokėjo 5966 rublius, iš kurių: 728 rublius sumokėjo grynais pinigais, o 5238 rublius valstybės vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais) (16 b. l.). Butas yra registruotas viešame registre G. B. vardu (14-15 b. l.).
Iš pateiktų dokumentų matyti, jog G. B. ir A. B. 1991-06-12 Latvijoje Daugpilio m. buvo sudarę santuoką, kuri buvo nutraukta 2000 m. kovo 23 d. pagal Vilkaviškio rajono teismo nuosprendį, tačiau byloje nėra duomenų, jog butas po santuokos būtų padalintas ir/ar kad atsakovas pretenduotų į dalį buto (10 b. l.). Iš Gyventojų registro tarnybos apie A. B. yra pateikta keletas dokumentų, iš kurių matyti, jog A. B. yra teistas, žinomas jo asmens kodas ir nurodoma, jog yra miręs 2012-05-24, tačiau šioje byloje atsakovas A. B. (skiriasi pavardės paskutinė raidė), dėl kurio tarnyba nurodo, jog jis asmens kodo neturi, duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą ar asmens mirtį nėra (18, 40, 41 b. l.).
Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji. Šiuo atveju ginčo dėl buto, esančio Saulės takas 4-3, Šiauliuose, teisinio režimo nėra, atsakovas savo pozicijos nenurodė. Iš rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovo nepavyko rasti, išsamių duomenų apie atsakovą nėra.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas buto su rūsiu įsigijimo aplinkybes, faktinius bylos duomenis, ieškovės paaiškinimus ir teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei jo aiškinimo ir taikymo praktiką, sprendžia, kad šis turtas pripažintinas asmenine G. B., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybe (Civilinio kodekso 3.88 str. 2 d., 3.89 str. 1 d. 7 p., Civilinio proceso kodekso 178, 185 str.).
Kadangi ieškovė neprašo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jos nepriteistinos (CPK 42 str.). Valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes neviršija nustatytos minimalios bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 307 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausė G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 1992-05-26 asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.