Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-28 · Civilinė byla Nr. 2S-1256-555/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-28
Bylos Nr.
2S-1256-555/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
Kauno žydų religinės bendruomenės
Pareiškėjas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 129.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1256-555/2014;
Pirmosios instancijos teismo teisėja: Virginija Šeškuvienė;
Procesinio sprendimo kategorijos: 129.13; 122.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno žydų religinės bendruomenės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3900-329/2008 pagal pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš Kauno žydų religinės bendruomenės.

Apeliacinės instancijos teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovė Kauno žydų religinė bendruomenė įsipareigojo sumokėti ieškovei 7 372,44 Lt (6 372,44 Lt iki 2009 m. sausio 31 d., ir 1 000 Lt iki 2009 m. liepos 31 d.) (b. l. 80-81).

Šalies argumentai

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl 1 000 Lt nesumokėtos dalies pagal tarp šalių patvirtintą taikos sutartį.

II. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartimi prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino, išdavė vykdomąjį raštą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį, kuria patvirtinta 2008 m. birželio 5 d. tarp šalių sudaryta taikos sutartis, likusios skolos sumai – 1 000 Lt (vienas tūkstantis litų), išieškotojas – AB „Lietuvos draudimas“, skolininkas – Kauno žydų religinė bendruomenė.

Teismas nustatė, kad atsakovė neįvykdė visos 2008 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtintos tarp šalių sudarytos taikos sąlygų, pažeidė taikos sutartyje numatytus savo įsipareigojimus, iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo atsakovė dar liko nesumokėjusi 1 000 Lt ieškovei. Byloje esantys duomenys, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovė 2009 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovei 6 372,44 Lt, mokėjimo paskirtis – pagal taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-3900-329/2008 (b. l. 105, 107). Teismas nustatė, kad šalys pripažįsta, kad pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį ieškovei atsakovė liko nesumokėjusi 1 000 Lt (b. l. 103, 106). Teismas vertino atsakovės argumentus, kad dėl likusio 1 000 Lt sumokėjimo iki 2014 m. gruodžio 31 d. ji kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, kad šį skolos likutį pasižadėjo geranoriškai sumokėti iki nurodyto termino ir tuo pagrindu neišduoti vykdomojo rašto, tačiau teismas, atsižvelgdamas į ieškovo paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad šalys nepasiekė susitarimo dėl 1 000 Lt skolos mokėjimo sąlygų, o taip pat į tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.), atmetė atsakovės argumentus ir tenkino ieškovės prašymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė Kauno žydų religinė bendruomenė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį ir pratęsti 1 000 Lt sumos mokėjimo terminą iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Nurodė, kad yra ne pelno siekianti organizacija, jos gaunama parama sudaro labai mažas lėšas, kurios skiriamos komunaliniams mokesčiams, kitoms reikmėms, prievolės nevengia, tačiau iki šiol galimybių atsiskaityti neturėjo, sumą ketina išmokėti iki 2014 m. gruodžio 31 d. Jos geranoriškumą patvirtina pateikiamas išrašas su išmokėta 200 Lt suma. Apeliantė nurodo, kad ieškovei išreiškė prašymą dėl skolos sumokėjimo termino pratęsimo iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau atsakymo nėra gavusi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu ieškovė nurodo, kad nesutinka su skundu ir prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad situacija susiklostė dėl abipusės kaltės dėl neapsižiūrėjimo. 200 Lt įmoką ieškovė yra gavusi po to, kai buvo priimta skundžiama teismo nutartis. Skolininkės prašymą dėl įmokos atidėjimo yra išsprendusi ir nustačiusi terminą iki 2014 m. balandžio 20 d. skolos sumokėjimui, tačiau apie šį sprendimą skolininkė informuota nebuvo, nes buvo gautas atskirasis skundas dėl 2014 m. kovo 18 d. nutarties.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir netenkintas prašymas dėl taikos sutarties vykdymo pakeitimo, teisėtumo bei pagrįstumo. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovė Kauno žydų religinė bendruomenė įsipareigojo sumokėti ieškovei 7 372,44 Lt (6 372,44 Lt iki 2009 m. sausio 31 d., ir 1 000 Lt iki 2009 m. liepos 31 d.) (b. l. 80-81). Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl 1 000 Lt nesumokėtos dalies pagal tarp šalių patvirtintą taikos sutartį. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė įmokas mokėjo pagal galimybes, t. y. 6 372,44 Lt išmokėjo pagal sutartį, tačiau iki 2009 m. liepos 31 d. turėjusi padengti likusią skolos dalį – 1 000 Lt, to nebuvo padariusi iki ieškovės kreipimosi dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą dienos. Prie apeliacinio skundo pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 200 Lt skolininkė sumokėjo 2014 m. kovo 24 d. (b. l. 118). Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2009 m. liepos 31 d., t. y. iki kada turėjo būti sumokėta 1 000 Lt įmoka, iki šiol, praėjo beveik penkeri metai, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog teismo patvirtinta taikos sutartis nustatytomis sąlygomis nėra įvykdyta (likusi nesumokėta suma sudaro 1 000 Lt), nutarė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dėl likusios neįvykdytos taikos sutarties dalies (1 000 Lt).

Pažymėtina, kad skolininkė neprašė išdėstyti skolos mokėjimo, tačiau išreiškė teismui prašymą atidėti skolos sumokėjimo terminą iki 2014 m. gruodžio 31 d. Teismas vertino, kad taikos sutartis yra įpareigojantis dokumentas, kuris yra priverstinai vykdytinas, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad šalys abipusiu susitarimu neišsprendė klausimo dėl termino pratęsimo, todėl pratęsti skolos mokėjimo terminą atsisakė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad taikos sutartimi apeliantė buvo įsipareigojusi įsiskolinimą sumokėti dalimis per du kartus. Didžiąją dalį įsipareigojimo įvykdė, 1 000 Lt liko nesumokėjusi, 200 Lt sumokėjo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, taigi ieškovei yra likusi skolinga 800 Lt. Įvertinęs šiuos duomenis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog taikos sutartis yra įvykdyta tik iš dalies, pagrįstai nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies ir tokie teismo veiksmai atitinka teisinį reglamentavimą (CK 6.983 straipsnis, CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Apeliantė byloje pirmosios instancijos teismui buvo išreiškusi prašymą dėl taikos sutarties vykdymo pakeitimo prašydama sudaryti sąlygas sumokėti jai likusią įsiskolinimo dalį iki 2014 m. gruodžio 31 d., kadangi yra ne pelno siekianti organizacija, jos gaunama parama sudaro labai mažas lėšas, kurios skiriamos komunaliniams mokesčiams, kitoms reikmėms, su kreditoriumi yra derėjusis, tačiau atsakymo negavusi. Aplinkybių apie gaunamas pajamas ir turtinę padėtį apeliantė nepateikė nei apylinkės teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs minėtas faktines aplinkybes priėmė pagrįstą teismo nutartį netenkinti skolininkės prašymo dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant aplinkybes dėl teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo pakeitimo vertintina skolininko turtinė padėtis lyginant su aplinkybe, ar nebus pakeista šalių taikos sutartimi pasiekto susitarimo esmė. Ginčo atveju nustatyta, kad likusi nesumokėta skolos dalis sudaro 800 Lt, suma nesumokėta dar nuo 2008 metų, todėl konstatuotina, kad pakeitus taikos sutarties vykdymą būtų pažeisti kreditoriaus interesai, be to apeliantė, sudarydama taikos sutartį, turėjo įvertinti savo galimybes ją įvykdyti. Tai, kad, apeliantės teigimu, ji šiuo metu neturi finansinių galimybių vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nėra pagrindas atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą.

Kaip minėta, teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl jos turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai). Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-61/2008, 3K-3-108/2010, 3K-3-468/2011). Todėl atsakovas turėtų arba susitarti su ieškovu dėl jų sudarytos taikos sutarties sąlygų pakeitimo abipusiu susitarimu (CK 6.983 straipsnio 1 dalis), arba pasinaudoti teise atnaujinti procesą, jeigu tam yra įstatyme numatyti pagrindai, arba sudaryti taikos sutartį su išieškotoju vykdymo procese (CPK 595 straipsnis).

Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ją patikslinant tik dėl išieškotinos skolos sumos, kadangi skolininkė bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo metu 200 Lt skolos dalį padengė.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą, patikslinti šios nutarties rezoliucinę dalį nurodant, kad likusi išieškotina suma sudaro ne 1 000 Lt (vienas tūkstantis litų), tačiau 800 Lt (aštuoni šimtai litų).

Teisėjas Egidijus Tamašauskas