- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2S-732-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03039-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- S. M.
- Ieškovas
- UAB „Vilbora“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilbora“ ieškinį atsakovui S. M. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-25 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nusprendė priteisti iš atsakovo S. M., 7830 Eur patirtų nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (7830 Eur) iki civilinės bylos iškėlimo teisme (2017-01-26) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 176,18 Eur žyminio mokesčio, 530 Eur advokato atstovavimo išlaidų, 96,95 Eur antstolio vykdymo išlaidų UAB „Vilbora“ naudai. Sprendimas įsiteisėjęs.
2. Teisme 2019-01-25 gautas atsakovo prašymas, kuriuo atsakovas prašo tenkinti atsakovo S. M. prašymą ir išdėstyti aukščiau nurodyto teismo sprendimo vykdymą penkių metų laikotarpiui, kas mėnesį sumokant 143,89 Eur sumą. Atsakovas nurodė, kad atsakovo gaunamos mėnesio pajamos, atskaičius mokesčius, vidutiniškai sudaro tik 452,75 Eur. Kitų pajamų atsakovas negauna. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, kuris yra įkeistas pagal nurodytą kreditavimo sutartį ir kitas nekilnojamasis turtas, garažas esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kurio atžvilgiu šioje byloje yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl sprendimo įvykdymas yra garantuotas. Atsakovas iš gaunamos sumos, kuri yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, taip pat privalo vykdyti finansinius įsipareigojimus pagal su Nordea Bank Finland Plc (dabar – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) 2008-09-30 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. KK 08/09/68GO. Kreditavimo sutartimi atsakovas, kartu su sutuoktine J. M., įsipareigojo pagal sutartyje nurodytą grafiką iki 2034-09-15 kas mėnesį mokėti Luminor Bank AS Lietuvos skyriui po 296,59 Eur. Atsakovui tenkanti mėnesinės įmokos dalis pagal Kreditavimo sutartį sudaro ½ visos mokėtinos sumos, t. y.148,29 Eur.
Atsiliepimas
3. Ieškovas atsiliepime prašo netenkinti atsakovo S. M. prašymo dėl skolos išdėstymo. Nurodo, kad ieškovo manymu atsakovas pateikia tikrovės neatitinkančius faktus bei aplinkybes, taip siekdamas suklaidinti teismą priimti objektyvų ir teisingą sprendimą. Ieškovas nesutinka su atsakovo pozicija, neva atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Priešingai nei teigia atsakovas, jo turtinė padėtis yra gera, nes iš pateiktų į bylą registro duomenų matyti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamas pastatas (garažas), esantis Lakūnų g. 47, Vilnius bei žemės sklypas su sodo nameliu, esantis, (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šis turtas nėra pirmo būtinumo turtas, todėl juos pardavęs, atsakovas galėtų visiškai padengti susidariusią skolą. Kitoje civilinėje byloje Nr. e2A-206-431/2019 atsakovas yra nurodęs, kad vykdo tolimųjų reisų vairuotojo veiklą, pats gabena krovinius į/iš Europos Sąjungos valstybių. Dabartiniu metu tolimųjų reisų vairuotojams siūlomas darbo užmokestis siekia virš 2000 eurų. Todėl, atsakovo pateikta informacija apie gaunamą darbo užmokestį neatitinka tikrovės, nes vežėjų rinkoje tolimųjų reisų vairuotojams yra mokamas ženkliai didesni darbo užmokesčiai. Atsakovas sąmoningai nutyli faktą, kad be darbo užmokesčio tolimųjų reisų vairuotojams, tame tarpe ir S. M., yra mokami dienpinigiai, kurie negali būti mažesni, kaip toje valstybėje, kurioje vykdomi pervežimai, nustatyti minimalius dienpinigių dydžiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi atsakovo S. M. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkino.
5. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais (sodo nameliu) esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (vidutinė rinkos vertė 17 600,00 Eur), negyvenamoji patalpa – garažas esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (vidutinė rinkos vertė 2960,00 Eur), šis turtas nėra įkeistas hipoteka pagal kreditavimo sutartį Nr. KK 08/09/68GO (šiam turtui taikomos laikinosios apsaugos priemonės – areštas). Atsakovas gauna iš UAB „Elpina“ darbo užmokestį. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovo sutuoktinė J. M. yra ne tik UAB „Elpina“ direktorė, bet šiuo metu ir vienintelė akcininkė. UAB „Elpina“ veiklos tikslai – ekspedijavimo, logistikos ir krovinių vežimo keliais paslaugos. Juridinių asmenų registro duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas yra individualios įmonės S. M. personalinė įmonė savininkas, atsakovas nenurodė ar gauna pajamų iš individualios veiklos. Kadangi UAB „Elpina“ direktorė ir vienintelė akcininkė yra atsakovo sutuoktinė ir atsakovo darbdavė atsakovas turi plačias galimybes derėtis dėl didesnio darbo užmokesčio – atsakovas pateikė pažymą, kad už 2018 metus jo bruto darbo užmokestis buvo 550,00 Eur, Lietuvos statistikos departamento viešai prieinamais duomenimis vidutinis bruto darbo užmokestis už 2018 metus nuo 895,20 Eur pirmąjį ketvirtį kilo iki 935,7 Eur trečiąjį ketvirtį, t. y. atsakovo bruto atlyginimas yra beveik du kartus mažesnis už vidutinį atlyginimą 2018 metais. Atsakovas taip pat prašyme dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nurodė, kad neišdėsčius sprendimo vykdymo atsakovas būtų priverstas per trumpą laikotarpį atlyginti neproporcingai didelę, lyginant su jo pajamomis sumą, o tai taptų sunkia finansine našta ne tik atsakovui, tačiau ir jo šeimai. Atsakovas nenurodė, kad jo artimas asmuo, šeimos narys – sutuoktinė yra pelningai veikiančios UAB „Elpina“ vienintelė akcininkė, taip pat nenurodė kokio dydžio pajamas gauna atsakovo sutuoktinė.
6. Teismas sprendė, kad deklaruojamas nedidelis darbo užmokestis neturi įtakos atsakovo gebėjimui išmokėti priteistą sumą. Jos dydžio teismas nepripažino nepakeliama našta atsakovui, atsižvelgiant į turimą nekilnojamąjį turtą ir tikėtinai gaunamas pajamas.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi teismas netenkino atsakovo S. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad nepriklausomai nuo to ar atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo būtų tenkintinas, ar ne, nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo atveju jeigu atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo būtų tenkintas, antstolis vykdytų išieškojimą ta apimtimi kokia būtų patenkintas ieškovo prašymas. Tuo atveju jei atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo būtų atmestas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sustabdant vykdymo procesą netektų prasmės ir pažeistų ieškovo ir atsakovo teisių bei pareigų pusiausvyrą.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. priimtą nutartį ir priimti naują nutartį, kuria apelianto prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtų tenkintas visa apimtimi. Teismui nusprendus, kad nėra pagrindo visa apimtimi tenkinti apelianto prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, prašo priimti nutartį, kuria apelianto prašymas būtų tenkinamas iš dalies. Taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. priimtą nutartį, kuria atsisakyta takyti laikinąsias apsaugos priemones ir priimti naują nutartį, kuria būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės –sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0170/19/00100 vykdymą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-9094-545/2017. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
8.1. apeliantas negauna jokių pajamų iš personalinės S. M. įmonės, nes ši įmonė nevykdo jokios veiklos ir neegzistuoja. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantas neva gauna pajamas iš minėtos personalinės įmonės, tačiau tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nėra grindžiama jokiais byloje esančiais įrodymais.
8.2. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi ieškovo daromomis prielaidomis dėl neva tyčia nustatyto mažo darbo užmokesčio. CPK 263 str. įtvirtinta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas ir grindžiamas tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje.
8.3. Apeliantas neturi jokio teisėto pagrindo reikalauti, kad jam būtų mokamas didesnis darbo užmokestis vien tik vadovaujantis esamais šeimyniniais santykiais. Tokiu atveju būtų pažeidžiamos kitų bendrovės darbuotojų teisės ir teisėti interesai.
8.4. Apeliantas gali pasinaudoti galimybe gauti papildomas pajamas, tačiau neišdėsčius teismo sprendimo vykdymo tokia galimybė neturi jokio tikslo, nes teismo sprendimas turi būti įvykdytas nedelsiant, tuo tarpu apeliantas nesusiras tokios papildomos veiklos, kurios metu per trumpą laiką galėtų gauti pajamas, kurių užtektų įvykdyti sprendimą.
8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
10. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą penkeriems metams, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-594/2006.). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, paliekant diskrecijos teismui teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.
12. Pažymėtina, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra nukrypimas nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo vykdymą išdėstyti galima tik išimtiniais atvejais, t. y. konstatavus, jog skolininko turtinė padėtis ypač bloga arba yra kitokių ypatingai svarbių aplinkybių, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo iš karto negalima įvykdyti dėl laikinai sunkios skolininko (šiuo atveju atsakovo) turtinės padėties.
13. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindė sunkia turtine padėtimi ir teigė, jog yra pasiryžęs skolą grąžinti iš gaunamų pajamų per penkis metus. Sunkią turtinę padėtį grindė gaunamomis mėnesinėmis pajamomis, kurios sudaro 452,75 EUR (darbo užmokestis), įsipareigojimais kitiems kreditoriams.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas turi nuosavybės teise priklausančio turto žemės sklypą su statiniais (sodo nameliu) esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (vidutinė rinkos vertė 17 600,00 Eur), negyvenamąją patalpą – garažą esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (vidutinė rinkos vertė 2960,00 Eur), šis turtas nėra įkeistas hipoteka pagal kreditavimo sutartį Nr. KK 08/09/68GO (šiam turtui taikomos laikinosios apsaugos priemonės – areštas). Atsižvelgiant į atsakovo turimą turtą negalima sutikti su atsakovu, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Sunki turtinė padėtis gali būti sprendimo įvykdymo išdėstymo pagrindu tik konstatavus, jog ji susiklostė dėl objektyvių, nuo apelianto valios nepriklausančių priežasčių, jam elgiantis sąžiningai ir imantis visų būtinų priemonių, siekiant pagerinti susidariusią turtinę padėtį, kad užtikrintų teismo sprendimu priteistos skolos grąžinimą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog atsakovas dirba savo sutuoktinės įmonėje ir gauna mažesnį darbo užmokestį nei vidutinis darbo užmokestį šalyje, kas kelia abejonių dėl atsakovo išnaudotų galimybių siekiant gauti didesnes pajamas. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad neturi jokio teisėto pagrindo reikalauti, kad jam būtų mokamas didesnis darbo užmokestis vien tik vadovaujantis esamais šeimyniniais santykiais. Tačiau tokiu atveju atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, sveikatos sutrikimų neturintis asmuo, nėra ribojamas susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, kuris užtikrintų jam didesnes pajamas. Apeliantas taip pat motyvuoja, kad jis per tokį trumpą laiką negali pakeisti savo turtinės padėties, tačiau apie skolos reikalavimą apeliantas sužinojo jau 2017 m. sausio mėnesį, kuomet buvo inicijuota byla ir jau tada galėjo numatyti, kad byla bus išnagrinėta, o sprendimas priimtas nebūtinai jo naudai.
15. Pažymėtina, jog teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, reikšmingi yra skolininko veiksmai, siekiant bent iš dalies įvykdyti įsipareigojimus kreditoriui. Atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad jis nuo sprendimo įsiteisėjimo (2018-12-18) geranoriškai ketina vykdyti teismo sprendimą ir dalinai bent pagal jo prašomas išdėstyti sumas (143,89 Eur per mėnesį) yra sumokėjęs ieškovei. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas ir vykdytinumas negali būti priklausomas nuo kreditoriaus turtinės padėties, todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti išimtį iš bendros teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Tuo labiau, kad šioje byloje, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi realizuotino nekilnojamojo turto, negalima jo turtinės padėties laikyti sunkia.
16. Apeliantas taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį, kuria nutarta atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus iki bus išnagrinėtas prašymas dėl skolos išdėstymo. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas išdėstyti sprendimu iš apelianto priteistas sumas netenkinamas, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdant vykdymo veiksmus nėra aktualus, todėl netenkinamas.
17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamoms nutartims panaikinti, atsakovas nenurodė ir teismas nenustatė, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartis palikti nepakeistas.