Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. nuteistas pagal BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 222 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šią subendrintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda, galutinė subendrinta bausmė L. K. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo L. K. priteista 635102,50 Lt turtinės žalos atlyginimo uždarajai akcinei bendrovei „Durų ir langų sistemos“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. nuteistas už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą ir už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

L. K., dirbdamas UAB „Durų ir langų sistemos“ direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, tyčia, klastodamas tikrus buhalterinius dokumentus, juose nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis bei suklastotus dokumentus įtraukdamas į buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2008 m sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 30 d., pažeisdamas LR 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. reikalavimus, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą:

1. Pažeidė LR 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį, pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, o būtent:

a) 2008 m. į apskaitą įtraukė dokumentuose įformintas nurodytomis aplinkybėmis neįvykusias šias ūkines operacijas: 2008-07-31 prekių ir paslaugų pirkimo–pardavimo kvite A Nr. 335875 įformintus iš R. T. pirktus 20 000 Lt vertės statybos darbus ir pinigus – 20 000 Lt R. T. už statybos darbus sumokėjimą;

b) 2008 m. į apskaitą pirkimų registre neįtraukė įvykusių ūkinių operacijų, t. y. J. S. atlikimo aktuose Nr. 01 ir Nr. 02 užfiksuotų 24 000 Lt santechnikos darbų pirkimą ir J. S. už juos sumokėtų 6 000 Lt;

c) 2009 m. į apskaitą neįtraukė 135 677, 28 Lt vertės ūkinių operacijų, susijusių su materialinių vertybių (atsargų ir ilgalaikio turto) judėjimu – darbų atlikimo, medžiagų nurašymo ar panaudojimo aktų;

d) laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 1 d. Panevėžio r. Keravos k. esančiose bendrovės gamybinėse patalpose suklastojo tikrus buhalterinius dokumentus: 2007-05-29 preliminariąją negyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartį ir 2007-05-29 bei 2008-02-04 pinigų sumokėjimo kvitus, paprašė bendrovės darbuotojo S. R. pasirašyti ir pats pasirašė kaip direktorius, ir patvirtino parašu žinomai neteisingus duomenis, jog UAB „Durų ir langų sistemos“, atstovaujama direktoriaus L. K., perka iš S. R. negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), už 135 000 Lt bei kad jis S. R. sumokėjo 81 000 Lt ir 54 000 Lt.

2. Pažeidė 2 straipsnio „Ūkinių operacijų įforminimas ir registravimas“ 1 dalį, pagal kurią visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu, tačiau 2008 m. J. S. už atliktus santechnikos darbus sumokėtam 6 000 Lt avansui nesurašė apskaitos dokumentų, t. y. kasos išlaidų orderio, mokėjimo žiniaraščio arba pinigų išmokėjimo kvito ir 2009 m. 135 677,28 Lt vertės materialinių vertybių (atsargų ir ilgalaikio) judėjimui nesurašė apskaitos dokumentų – darbų atlikimo, medžiagų nurašymo ar panaudojimo aktų.

Dėl šių išvardintų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „Durų ir langų sistemos“ 2008–2009 m. ūkinės finansinės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, L. K., būdamas UAB „Durų ir langų sistemos“ direktoriumi ir materialiai atsakingu už bendrovės turtą, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 18 d. tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „Durų ir langų sistemos“ turtą – pinigus, o būtent:

nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 1 d. Panevėžio r. Keravos k. esančiose bendrovės patalpose įtraukė į buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus dokumentus: 2007-05-29 preliminariąją negyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartį ir 2007-05-29 bei 2008-02-04 pinigų sumokėjimo kvitus, kuriuose įrašyti žinomai neteisingi duomenys, jog UAB „Durų ir langų sistemos“, atstovaujama direktoriaus L. K., perka iš S. R. negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) už 135 000 Lt, bei kad S. R. sumokėjo pinigus 81 000 Lt ir 54 000 Lt, nors realiai šios patalpos nebuvo parduotos ir pinigai S. R. nesumokėti, tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „Durų ir langų sistemos“ turtą pinigus – 135 000 Lt, kurie jam buvo išduoti kaip atskaitingam asmeniui.

Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. liepos 31 d. bendrovės patalpose Panevėžio r. Keravos k. įtraukė į buhalterinę apskaitą žinomai suklastotą dokumentą – 2008-07-31 prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą (serija A Nr. 3358751), kuriame įrašyti žinomai neteisingi duomenys, jog R. T. atliko statybos darbus ir direktorius L. K. sumokėjo jam 20 000 Lt, nors realiai šie darbai bendrovėje nebuvo atlikti, ir tokiu būdu tyčia pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „Durų ir langų sistemos“ turtą – 20 000 Lt, kurie jam buvo išduoti kaip atskaitingam asmeniui.

Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 2 d. iki 2009 m. kovo 18 d. bendrovės patalpose Panevėžio r. Keravos k. 2008-01-02 kaip atskaitingas asmuo bendrovės reikmių naudojimui turėdamas nepanaudotų bendrovės grynųjų pinigų – 324 968,99 Lt likutį iš praeitų metų, iš bendrovės kasos bei AB „Ūkio bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ūkio išlaidoms ir įvairiems mokėjimams kaip atskaitingas asmuo gavo 481 102,05 Lt, kurių panaudojimo nepateisino dokumentais ir pagal 2009-01-09 Panevėžio apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Durų ir langų sistemos“ neperdavė paskirtam administratoriui, tokiu būdu tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „Durų ir langų sistemos“ turtą – 481 102,05 Lt. Iš viso L. K. tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „Durų ir langų sistemos“ turtą – 636 102,05 Lt.

Baudžiamosios bylos dokumentai patvirtina, kad jis gyvena be žmonos ar kito artimo žmogaus ir tuo pačiu prižiūri, globoja ir išlaiko savo neįgalų tėvą, kuris yra pirmos grupės invalidas. Jo tėvas neturi kitų jam artimų žmonių, kurie jam padėtų tvarkytis, atsinešti produktų ir slaugyti. Jam atliekant bausmę pataisos namuose, tėvu nebūtų kam pasirūpinti ir tai sukeltų papildomų išlaidų jam pačiam bei valstybės socialinėms įstaigoms. Tokiu būdu dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės nukentės visiškai nekaltas jo neįgalus tėvas, kuris patirs emocinį sukrėtimą bei materialinius nuostolius, o paskirta bausmė ne tik nedarys jam auklėjamojo poveikio, bet ir padidins valstybės biudžeto išlaidas dėl jo tėvo priežiūros. Jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimus, netrukdė tyrimui ar kitaip neapsunkino išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas. Be to, jis iš dalies atlygino padarytą žalą, sutinka atlyginti ir likusią dalį žalos. Byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra tik lengvinančių, nuosprendžio priėmimo dieną jis buvo neteistas, todėl yra sąlygos taikyti jam BK 62 str. nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu numato įstatymas, bausmės rūšį. Teismas dalinio žalos atlyginimo nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes BK 62 str. reikalavimai nenumato, kad žalos atlyginimas turi būti pakankamai didelis ar visiškas. Be to, BK 59 str. 2 d. numato, kad teismas gali atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti ir kitas šio straipsnio 1 d. nenurodytas aplinkybes. Tokiomis aplinkybėmis gali būti tai, kad jis buvo vienintelis bendrovės savininkas ir visus pinigus valdė jis, kad jis visų pinigų nepasisavino, o panaudojo juos kaip apyvartines lėšas bendrovės vystymui, pelningai gamybai, darbuotojų atlyginimams ir jų skatinimui ir netgi mokėjo tam, kad gautų užsakymus ir kad patys darbuotojai galėtų užsidirbti sau algas, išlaikyti šeimas ir nereikėtų prašyti socialinių išmokų iš valstybės. Prašo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmė pakeisti. Dalinį žalos atlyginimą ir tai, kad jis išlaiko ir prižiūri neįgalų savo tėvą, kuriuo daugiau nėra kam rūpintis, pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir paskirti jam švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje nuteistasis L. K. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti ir paskirti L. K. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę taikant BK 62 str. Prokuroras prašo nuteistojo L. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, paskirti nuteistajam švelnesnes bausmes baudžiamųjų įstatymų sankcijų ribose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikytų baudžiamųjų įstatymų ir dėl neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Skundžiamu nuosprendžiu L. K. nuteistas pagal BK 222 str. 1 d. už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir pagal BK 183 str. 2 d. už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis dėl visų jam pareikštų kaltinimų visiškai prisipažino kaltu. Apeliaciniame skunde jis neginčija nuosprendžio dalies, kuria pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 str. 1 d., tačiau nurodo, kad kita jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 183 str. 2 d., o pagal BK 184 str. 2 d. Taip pat nesutinka su teismo jam paskirta bausme ir prašo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, teisėjų kolegija patikrina bylą ir nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tiek, kiek to prašoma nuteistojo paduotame apeliaciniame skunde.

Kad L. K. nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, patvirtina paties nuteistojo ir liudytojų parodymai, specialisto išvada bei kiti teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Nuosprendyje teismas teisingai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą, pagrįstai pripažino L. K. kaltu, o kvalifikuojant pripažintą įrodyta jo nusikalstamą veiką baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Pagal BK 183 str. 2 d. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, informacinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, kad turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Tuo tarpu turto iššvaistymas (BK 184 str.) yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto pasisavinimas skiriasi nuo iššvaistymo tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems turtas patikėtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už šį turtą. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolimesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Šioje byloje nustatyta, kad L. K. buvo UAB ,,Durų ir langų sistemos“ direktoriumi ir vieninteliu šios UAB akcininku, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis dėl užimamų pareigų buvo materialiai atsakingas už bendrovės turtą ir šis turtas buvo jo žinioje. Liudytoja apklausta šios bendrovės buhalterė R. K. parodė, kad pagal bendrovėje galiojusią tvarką grynuosius pinigus galėdavo paimti tik bendrovės direktorius L. K.. Ji jam perduodavo pinigus pagal kasos išlaidų orderį, o dokumentus dėl grynųjų pinigų panaudojimo jai pateikdavo irgi tik pats L. K.. Direktoriui išduotų pinigų likutis vis didėjo, nes dokumentų, pateisinančių dalies tų pinigų išleidimą, L. K. jai nepateikdavo. Kur L. K. tuos pinigus išleisdavo, ji nežino, bet yra direktorių dėl to perspėjusi.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad būdamas savo bendrovės akcijų vienintelis savininkas ir viso bendrovės turto valdytojas, pinigines lėšas tvarkė kaip tinkamas, jos jam nebuvo svetimos, todėl už svetimo turto pasisavinimą negalėjo būti nuteistas. Toks apelianto argumentas yra visiškai nepagrįstas ir atmetamas. Pažymėtina, kad pačiame apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo apie jau paminėtą LAT senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 8. Tačiau būtent šio nutarimo 4 p. yra išaiškinta, kad turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Akcijų turėtojai įgyja teisę į bendrovės turtą, išskyrus dividendus, tik akcinę bendrovę likvidavus ir atsiskaičius su jos kreditoriais. Akivaizdu, kad ir UAB ,,Durų ir langų sistemos“, kurios direktoriumi ir akcininku buvo L. K., turtas nuteistajam buvo svetimas.

Byloje išnagrinėtais įrodymais buvo nustatyta, kad L. K. nusikalstama veika pasisavinant jo žinioje buvusį UAB ,,Durų ir langų sistemos“ turtą buvo tęstinė, t. y. nuteistasis kaltinime nurodytu laikotarpiu padarė kelis veiksmus, numatytus BK 183 str., ir jo veikoje buvo vieninga tyčia. Paties nuteistojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kitais rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 18 d. L. K. į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė žinomai suklastotus dokumentus apie tai, kad UAB ,,Durų ir langų sistemos“ tariamai perka negyvenamąsias patalpas, už kurias S. R. buvo sumokėta 135 000 Lt. Tačiau nurodytos patalpos parduotos nebuvo, pinigai S. R. nesumokėti, o nurodytus 135 000 Lt pasisavino L. K.. Pagal kitą į buhalterinę apskaitą įtrauktą žinomai suklastotą dokumentą už atliktus statybos darbus L. K. tariamai sumokėjo 20000 Lt R. T., tačiau iš tikrųjų tie statybos darbai nebuvo atlikti, pinigai nesumokėti, o nurodytus 20000 Lt irgi pasisavino nuteistasis. Įrodyta ir tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, L. K. iš bendrovės kasos ir banko sąskaitos gavo grynuosius pinigus, tačiau 481 102,05 Lt pinigų panaudojimo nepateisino jokiais dokumentais, neperdavė jų po bankroto bylos iškėlimo bendrovei paskirtam jos administratoriui, o nurodytus pinigus taip pat pasisavino. Tokiu būdu L. K. tyčia pasisavino jo žinioje buvusį UAB ,,Durų ir langų sistemos“ turtą – pinigus, iš viso 636102,05 Lt. Jau buvo nurodyta apie tai, kad pirmosios instancijos teisme L. K. dėl šio kaltinimo savo kaltę pripažino pilnai. Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad nurodytus pinigus jis išleido ne tik savo asmeninėms reikmėms, bet dalį jų išleido bendrovės reikalams, remontavo Keravos k. esančio bendrovės pastato antrąjį aukštą, dar kitą dalį pinigų išleido ir neteisėtiems reikalams: darbuotojams mokėjo atlyginimus ,,vokeliuose“, leido pinigus tam, kad būtų laimėti viešieji konkursai. Nurodytos apelianto aplinkybės jo nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Jau buvo nurodyta, kad jokių dokumentų, kurie pateisintų bent dalies paminėtų pinigų sumų panaudojimą bendrovės reikalams, t. y. statybų ar remonto darbams, nebuvo pateikta. Bylos duomenys patvirtina, kad nurodytas pinigų sumas nuteistasis užvaldė ir turėjo realią galimybę jais naudotis ar disponuoti. Todėl svetimo turto pasisavinimas buvo baigtas, o tolimesni kaltininko veiksmai su tais pinigais veikos kvalifikavimui, kaip jau buvo nurodyta, reikšmės neturi. Teisiamajame posėdyje nuteistasis parodė, kad dalį nurodytų pinigų jis tikrai sunaudojo savo reikmėms, dalį jų galėjo pralošti kazino. Nuteistasis taip pat parodė, kad dalį tų pinigų panaudojo atlyginimų ,,vokeliuose“ mokėjimui ir netgi kyšių mokėjimams siekiant laimėti viešuosius konkursus. Tokie apelianto argumentai ne tik nepateisina pasisavinto turto panaudojimo, bet ir leidžia manyti, kad nuteistasis galėjo dalyvauti ir kitų nusikaltimų padaryme. Tokiu būdu, išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis L. K. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą. Šio turto vertė ženkliai viršija BK 190 str. numatytą 250 MGL dydžio sumą, tai reiškia, kad pasisavintas svetimas turtas buvo didelės vertės, todėl nuteistojo L. K. nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 183 str. 2 d.

Nuteistojo apeliacinis skundas, kuriame prašome švelninti paskirtą bausmę, tenkinamas iš dalies. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas L. K. prisipažinimą padarius baudžiamųjų įstatymų numatytas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi jau pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jokių nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančiomis turėjo būti pripažintos ir kitos aplinkybės: tai, kad jis iš dalies atlygino padarytą žalą, kad pasisavintus pinigus panaudojo siekdamas užtikrinti bendrovės ekonominį egzistavimą ir užtikrinti bendrovės darbuotojų pragyvenimą, o taip pat tai, kad jis išlaiko sunkiai sergantį neįgalų savo tėvą. Šie nuteistojo prašymai atmetami. BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Apeliaciniame skunde nurodoma apie tai, kad BK 62 str. reikalavimai nenumato, jog žalos atlyginimas turi būti visiškas ar atlyginta pakankamai didelė žalos dalis. Toks argumentas nepagrįstas, nes apelianto paminėtoje BK 62 str. 2 d. ištraukoje apie bent iš dalies atlygintą ar pašalintą turtinę žalą nurodoma ne kaip apie atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pagal galiojančią teisminę praktiką teismai, remdamiesi BK 59 str. 1 d. 3 p., nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Dalinį žalos atlyginimą teismas gali motyvuotai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe vadovaudamasis BK 59 str. 2 d. Tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, o kaltininko elgesys turi sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo. Šių sąlygų neatitinka atvejai, kai atlyginama tik nedidelė dalis nusikalstama veika padarytos žalos. Šioje byloje nustatyta, kad L. K. savo nusikalstama veika padarė UAB ,,Durų ir langų sistemos“ net 636102,05 L dydžio turtinę žalą, tuo tarpu savo noru nuteistasis iki šiol atlygino tik 1000 Lt žalos, tai matosi iš pirmosios instancijos teismui pateikto kasos pajamų orderio. Po to ir iki šios bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka nuteistasis didesnės žalos dalies neatlygino. Nuteistojo atlygintos žalos dalies dydis yra visiškai neženklus ir sudaro tik kelias dešimtąsias procento dalis visos jo nusikaltimu padarytos žalos, todėl pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo vadovaujantis nei BK 59 str. 1 d. 3 p., nei BK 59 str. 2 d. nuostatomis. Jau buvo nurodyta apie tai, kad dalį pasisavintų pinigų nuteistasis aiškina išleidęs atlyginimų ,,vokeliuose“ mokėjimui ir netgi kyšiams siekiant, kad bendrovė laimėtų viešuosius konkursus. Tokie paties apelianto nurodomi neteisėti jo veiksmai taip pat jokiu būdu negali būti pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kolegijos nuomone, tokia aplinkybe nėra pagrindo pripažinti ir to, kad nuteistasis prižiūri savo sunkiai sergantį tėvą. Pirmiausia, ši aplinkybė neparodo jo padarytų nusikaltimų mažesnio pavojingumo laipsnio. Be to, iš bylos matosi, kad nuteistojo tėvui D. K. specialus nuolatinės slaugos poreikis buvo nustatytas dar 2008 m. spalio 17 d., neįgaliojo pažymėjimas jam išduotas dar anksčiau, t. y. 2008 m. kovo 7 d. Tuo tarpu nuteistasis nusikalstamas veikas tęsė nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 18 d., taigi tėvo sunkios ligos ir jo neįgalumas nuteistojo nusikalstamų veikų darymui neturėjo jokios įtakos. Šias jau paminėtas ir jokias kitas nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes nustatyti vadovaujantis BK 59 str. 2 d. nuostatomis nėra pagrindo.

Iš nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmes L. K. teismas vadovavosi ne tik BK 61 str. nuostatomis, tuo, kad buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. Buvo įvertintas padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, įvertinant kaltininko asmenybę , atsižvelgta į tai, kad L. K. iš bendrovės vadovo pareigų jau atleistas, todėl toliau daryti analogiškas nusikalstamas veikas jau neturi galimybės, šiuo metu dirba darbą, nesusijusį su disponavimu materialinėmis vertybėmis. Nuosprendyje taip pat jau buvo aptarta ir atmesta galimybė skirti nuteistajam švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes taikant BK 62 str. arba BK 54 str. 3 d. Kolegijos nuomone, tokios teismo išvados yra pagrįstos, o nuteistojo apeliacinio skundo dėl to dėstomi argumentai nepagrįsti ir atmestini. Skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taikant BK 62 str. 1 arba 2 dalių nuostatas, nuteistajam L. K. nėra visų būtinų šiuose įstatymuose numatytų sąlygų. BK 62 str. 1 d. nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Iš bylos matosi, kad šių įstatyme numatytų būtinų aplinkybių visumos nėra. Tuo tarpu BK 62 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu dar yra aplinkybių, išvardintų BK 62 str. 2 d. 1-6 punktuose. 1-ame punkte numatyta viena iš tokių aplinkybių yra kai kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Galima sutikti su tuo, kad nuteistasis turi prižiūrėti savo sunkiai sergantį ir neįgalų tėvą, tačiau to ir netgi dalinio turtinės žalos atlyginimo BK 62 str. 2 d. taikymui vis tiek nepakanka, nes, kaip jau buvo nurodyta, tam dar būtina nustatyti ne vieną, o bent kelias atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Šioje byloje teismas pagrįstai nustatė, kad yra tik viena L. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl skirti bausmę taikant BK 62 str. nėra įstatyme numatytų būtinų sąlygų. BK 54 str. 3 d. yra nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmes paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Viena iš bausmės paskirčių (BK 41 str. 2 d, 5 p.) yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal galiojančią teisminę praktiką BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 str. 1 ar 2 dalį, tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principams. Skirdami švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, remdamiesi BK 54 str. 3 d., teismai nurodo, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos įvertinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-476/2010). Šioje byloje nustatyta, kad nuteistojo L. K. nusikalstamos veikos truko ilgą laiką, pasisavinto svetimo turto vertė net keletą kartų viršija 250 MGL dydžio sumą. Jokių išimtinių aplinkybių, išskirtinai teigiamai apibūdinančių nuteistojo asmenybę, taip pat nėra. Jau buvo nurodyta ir apie tai, kad tėvo ligos nuteistajam irgi nebuvo kliūtimi toliau tęsti nusikalstamas veikas. Todėl daroma išvada, kad išimtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, nėra ir skirti nuteistajam švelnesnes negu įstatyme numatytas bausmes nėra pagrindo.

Tačiau kolegija daro išvadą, kad teismo paskirtos L. K. bausmės yra aiškiai per griežtos ir jas yra pagrindas sušvelninti paskiriant švelnesnes bausmes baudžiamųjų įstatymų sankcijų ribose. BK 183 str. 2 d. sankcija numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad nors to ir nepripažinęs atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, skirdamas bausmes teismas vis dėlto atsižvelgė į tai, kad L. K. atlygino dalį padarytos žalos. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis prižiūri sergantį savo tėvą . Iš nuteistojo apeliacinio skundo matosi, kad savo prašymą skirti švelnesnę bausmę nuteistasis pirmiausia ir pagrindžia būtent šia aplinkybe, ir, kolegijos nuomone, būtent į šią aplinkybę skundžiamame nuosprendyje nebuvo pakankamai atsižvelgta. Iš teismui pateiktų dokumentų matosi, kad nuteistasis L. K. yra išsituokęs ir savo gyvenamąją vietą deklaravęs kartu su savo 1927 m. gimusiu tėvu D. K.. Taip pat jau buvo nurodyta apie tai, kad D. K. 2008 m. kovo 7 d. buvo išduotas neįgaliojo pažymėjimas, išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad D. K. serga lėtine galvos smegenų išemine liga, jam nustatyta būklė po insulto ir kairės pusės kūno paralyžius. Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma patvirtina, kad nuo 2008 m. spalio 17 d. D. K. nustatytas specialusis nuolatinis slaugos poreikis. Prie bylos pridėtas mirties liudijimas patvirtina, kad D. K. žmona (nuteistojo motina) yra mirusi. Iš bylos matosi, kad nuteistasis turi seserį O. S. (K.), tačiau iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų papildomų dokumentų matosi, kad O. S. irgi yra neįgali, jai nustatytas tik 40 procentų darbingumas, o vienu iš jai nustatytų rizikos veiksnių nurodytas krovinių, kurių svoris didesnis kaip 10 kg., kėlimas rankomis. Šių bylos duomenų visuma tikrai leidžia padaryti išvadą, kad šiuo metu kitų artimųjų asmenų, kurie galėtų prižiūrėti neįgalų nuteistojo tėvą, išskyrus patį nuteistąjį, nėra. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, nors jų, kaip jau buvo nurodyta, nepakanka BK 62 str. arba 54 str. 3 d. taikymui, kolegija L. K. pagal BK 183 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę švelnina iki dar artimesnės šio baudžiamojo įstatymo sankcijos žemutinei ribai. Dėl tų pačių aplinkybių švelninama ir L. K. pagal BK 222 str. 1 d. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Šioje dalyje pažymėtina, kad už šią nusikalstamą veiką paskirdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas dar ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Iš bylos matosi, kad L. K. Panevėžio m. apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 222 str. 1 d. buvo nuteistas 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas iki nurodyto ankstesnio nuosprendžio priėmimo ir pats teismas pripažino, kad L. K. nusikaltimus padarė būdamas neteistas. BK 55 str. nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. BK 222 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika priskiriama tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), tačiau motyvų, kodėl už šį nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, nuosprendyje teismas neišdėstė ir tokiu būdu pažeidė BK 55 str. reikalavimus. Dėl šiame nuosprendyje jau aptartų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių pagal BK 222 str. 1 d. L. K. paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę kolegija irgi laiko aiškiai per griežta ir pagal šį baudžiamąjį įstatymą nuteistajam skiria sankcijoje numatytą švelnesnės rūšies bausmę – baudą. Iš dalies tenkinant nuteistojo apeliacinį skundą, keičiama ir nuosprendžio dalis dėl galutinės subendrintos bausmės paskyrimo. Skiriant šią bausmę teismas irgi netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad šiuo nuosprendžiu pagal BK 183 str. 2 d. ir pagal BK 222 str. 1 d. paskirtas bausmes teismas subendrino apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., t. y. nustačius idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Tačiau po to, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., prie šios subendrintos bausmės buvo pridėta visa ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė, t. y. 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda. BK 63 str. 9 d. nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Pagal galiojančią teisminę praktiką nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 str. esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi paskirta priimant vieną nuosprendį. Paskirdamas galutinę subendrintą bausmę L. K., teismas vadovavosi tik BK 63 str. 9 d., tačiau iš viso nenurodė, kokiu būdu – apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo būdu skiriama ši bausmė. Vis dėlto iš nuosprendžio matosi, kad šiuo atveju teismas taikė BK 63 str. 3 d. numatytą bausmių subendrinimą visiško jų sudėjimo būdu. Kolegijos nuomone, šioje dalyje teismas irgi netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal galiojančią teisminę praktiką, jei nusikalstamos veikos priskiriamos gretutinėms kategorijoms arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – nesunkus nusikaltimas, šių veikų pavojingumą kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismai (t. y. palyginami veikų kėsinimosi objektai, dalykai, padarymo būdai, sukelti padariniai ir pan.). Nusikaltimai, numatyti BK 222 str. 1 d. ir BK 183 str. 2 d., priskiriami gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 11 str. 4 d. ir 5 d.). Vertinant jų pavojingumą atsižvelgiama ne tik į tai, kad BK 183 str. 2 d. sankcija numato daug griežtesnę bausmę, bet ir į tai, kad šioje byloje būtent L. K. padarytas BK 183 str. 2 d. numatytas nusikaltimas sukėlė daug sunkesnius padarinius. Labai skirtingą jo padarytų nusikaltimų pavojingumą rodo ir tai, kad pirmesniu nuosprendžiu L. K. buvo paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, o bauda. Todėl keičiant nuosprendį ir šioje dalyje, ankstesniu nuosprendžiu L. K. paskirta bausmė (bauda) skiriant galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. ir 9 d., irgi subendrinama apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam L. K. paskirtų bausmių pakeisti.

Nuteistajam L. K. pagal BK 183 str. 2 d. paskirti bausmę laisvės atėmimą 9 mėnesiams, pagal BK 222 str. 1 d. paskirti jam bausmę 50 MGL dydžio (6500 Lt) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., 9 d., šias bausmes ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 222 str. 1 d. paskirtą bausmę 20 MGL dydžio (2600 Lt) baudą subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę L. K. paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.