Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo teisėja Laisvė Aleknavičienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal BUAB „Mažoji technika“ ieškinį atsakovui UAB“Autorek“ dėl sulaikytų daiktų priteisimo, skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą iki šio laiko nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nepateikė prieštaravimų, procesiniai dokumentai įteikti viešu būdu, paskelbiant vietinėje spaudoje 2011-04-08 d (61 b.l.) ir respublikinėje spaudoje 2011-04-06 d. (60 b. l.). Atsakovui buvo išaiškinta teismo teisė priimti sprendimą už akių ir esant ieškovo prašymui, yra priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d.).

Atlikus teismui pateiktų įrodymų-ieškinyje nurodytų bei teismui pateiktų PVM sąskaitų –faktūrų formalų tyrimą, ieškinys yra tenkintinas dalinai.

Ieškovas pagal sutartį pardavė atsakovui produkciją pagal teismui pateiktas 10 PVM sąskaitų –faktūrų, jos išsiųstos atsakovui . Atsakovui buvo pateikta sąskaitų 148 821,17 Lt sumai , už produkciją atsakovas apmokėjo dalinai 2 000 Lt .Ieškovas prašo priteisti 122 068,19 Lt.skolos, kaip neįvykdžius prievolės, nes už nupirktą produkciją turi būti apmokama laiku , nustatytais terminais .Ieškovas savo prievolę vykdė tinkamai -perdavė produkciją, o atsakovas privalėjo už jas apmokėti(LR CK6. 344 str.1 d.) . Kiekviena iš šalių privalo vykdyti savo pareigas tinkamai ir laiku (LR CK6.38,6.4 str.).

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas. Ieškovas pasinaudodamas laikino sulaikymo teise, prašo priteisti sulaikytų daiktų vertę. Kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Šios teisės įgyvendinimo tvarka nustatyta daiktinės teisės normose – CK 4.229–4.235 straipsniuose, nes tai yra daiktinė teisė, tačiau naudojama užtikrinant skolininko prievolės kreditoriui įvykdymą. Be to, daikto sulaikymo teisė – tai vienas iš kreditoriaus savigynos būdų. CK 1.139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų; naudojant savigyną būtina gerbti teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. Kreditorius, pasinaudodamas daikto sulaikymo teise, turi laikytis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų tam, kad nebūtų pažeistos skolininko–daikto savininko teisės. Kreditorius, sulaikydamas daiktą, neturi pažeisti asmens, prieš kurį naudojama savigyna, teisių daugiau, negu šis padarytu teisės pažeidimu pažeidė savigyną naudojančio asmens teises. Pagal CK 6.253 straipsnio 8 dalį asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai ar be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą.

Sulaikymo teise gali pasinaudoti ne bet kuris kreditorius, o tik teisėtas daikto valdytojas, turintis reikalavimo teisę į savininką–skolininką (CK 4.229 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 4.232 straipsnio 2 dalimi kreditoriaus turima daikto sulaikymo teisė yra ribota, nes kreditorius neturi teisės disponuoti šiuo daiktu, o naudoti – tik tam, kad šis daiktas būtų išsaugotas. Kreditoriui praradus daikto valdymo teisę, išskyrus atvejus, kai daikto savininko–skolininko sutikimu šis daiktas išnuomojamas ar įkeičiamas kitiems asmenims, skolininkui patenkinus kreditoriaus reikalavimą ar pateikus adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą, daikto sulaikymo teisė baigiasi (CK 4.235 straipsnis).

CK specialiosiose normose reglamentuojami atskiri atvejai, kai kreditorius turi teisę sulaikyti daiktą iki skolininkas įvykdys savo prievolę (pvz., CK 2.161 straipsnis, 4.169 straipsnio 4 dalis, 4.238 straipsnio 2 dalis, 6.347 straipsnio 1 dalis, 6.758 straipsnio 4 dalis, 6.840 straipsnio 5 dalis ir kt.).

Šiuo atveju kreditorius-ieškovas valdo skolininko –atsakovo daiktus, kuriuos šis paliko bankrutuojančioje įmonėje. Šie daiktai nėra perduoti ieškovui .Ieškovas ir neteikė jokių įrodymų, kad juos valdo teisėtai, todėl jis negali pasinaudoti savigynos priemone. Be to šia teise galima pasinaudoti tik laikinai , t.y. tol, kol bus įgyvendintas jo reikalavimas (CK 4.229 str. 1 d.). Šio straipsnio 2 dalis kaip tik numato, kad šia norma nebegalima remtis ir sulaikymo teisė nebegali būti įgyvendinama, kai yra suėję reikalavimo įvykdymo terminai. Ieškovas, prašydamas priteisti skolą, kaip tik ir remiasi tuo, kad yra suėję šie terminai. CK 4.232 straipsnis numato, kad draudžiama disponuoti sulaikytu daiktu, jį išnuomoti, naudoti pagal paskirtį, daikto sulaikymo turinį sudaro tik valdymo ir riboto naudojimo teisė ir nesuteikia teisės kreditoriui disponuoti ir laisvai naudotis sulaikytu daiktu. Apie sulaikymo teisę ieškovas nebuvo pranešęs atsakovui. Šioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas . Šioje dalyje ieškinys atmestinas, nurodant ieškovui, kad jis gali pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu , t.y. nesumokėtų sumų išreikalavimo teise kitu įstatyminiu pagrindu. Teismas negali peržengti ieškinio ribų, todėl dalyje dėl sulaikyto turto 24 753,01 Lt sumai priteisimo ieškinys yra atmestinas.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos-procesinių dokumentų įteikimo viešu būdu ieškovui . Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio, jis priteistinas valstybei, taip pat priteistinos ir valstybei turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas , 92 straipsnis 96 straipsnio 1 dalis ) Teismas, vadovaudamasis LR CPK 142 straipsnio 2 dalimi,262 straipsnio 2 dalimi,.279 straipsniu, 285 str. ,286, 287 str. 1 d,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Autorek“ 122 068,16 Lt (vieną šimtą dvidešimt du tūkstančius šešiasdešimt aštuonis litus 16 ct) bei 144,,81 Lt. (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus 81 ct.) viešo įteikimo išlaidų bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Mažoji technika“ .

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Autorek“ 3441 Lt. žyminio mokesčio ir 12,83 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, viso 3453.83 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt tris litus 83 ct.).

Ieškovas turi teisę šį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka per 30 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių-atsakovas neturi teisės apskųsti šio teismo sprendimo apeliacine tvarka . Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Šiaulių apygardos teismui pareiškimą , atitinkantį LR CPK 287 str. 2 , 3 d. reikalavimus , dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.