- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-15
- Bylos Nr.
- eAS-406-602/2026
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Mažeikių rajono savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Mažeikių rajono savivaldybės administracija) vykdymo veiksmų atidėjimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 (toliau –ir Nutarimas), neatitinka faktinės tikrovės; 2) išreikalauti iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens, šio klausimo sprendimo metu priimtus dokumentus; 3) pripažinti, kad laiku nenagrinėjant (vilkinant) administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų, tai neatitinka Konstitucinio Teismo Nutarimo sampratos; 4) išreikalauti vykdomąją bylą ir atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus iki teisme nebus išnagrinėtos administracinių (tarnybinių ginčų, darbinių santykių) bylos, ir grąžinti vykdomuosius dokumentus.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą).
Teismas nustatė, kad pirmasis ir trečiasis pareiškėjo reikalavimai nėra priskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl negali būti administracinės bylos dalyku.
Teismas nurodė, kad antrasis ir ketvirtasis pareiškėjo reikalavimai yra susiję su antstolio vykdymo veiksmais, kurie yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, todėl pareiškėjui siekiant, kad vykdymo veiksmai būtų atidėti (sustabdyti ir pan.), jis turėtų kreiptis į antstolį su prašymu, kuriam priskirtas šių vykdomųjų dokumentų vykdymas, bet ne į administracinį teismą.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo, pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo Nutarime, neatitinka faktinės tikrovės ir priimti atskirąją nutartį.
Pareiškėjas atskirajame skunde cituoja Teisėjų etikos kodekso ir kitų teisės aktų normas bei laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, t. y. ginčus, kylančius iš administracinės teisės normų reguliuojamų santykių, kurie susiklosto institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių teisinių santykių. Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra nurodytos ABTĮ 17 straipsnyje. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo (pareiškimo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas (pareiškimas), nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka, nes pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su Konstitucinio Teismo bei antstolio veikla. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal pareiškime (skunde) suformuluotus reikalavimus nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui, nes pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus, susijusius su atitinkamų faktų pripažinimu, kaip nepriskirtinus administracinių teismų kompetencijai. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1394-492/2025 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta spręsti ginčo klausimų vykdymo procese, vykdymo proceso teisminę kontrolę atlieka ir vykdymo santykiuose iškylančius ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas.
Šiuo atveju pareiškėjas skunde (pareiškime) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 4 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimuose pateiktus išaiškinimus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nes Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių (ABTĮ 110 str. 1 d.). Dėl to netenkinamas pareiškėjo prašymas priimti atskirąją nutartį.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.