- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- 2-147/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02886-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- B. G., A. G., Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios
- Ieškovas
- Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų B. G. ir A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-4-748-553/2012 pagal ieškovų Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodo ir Panevėžio evangelikų reformatų parapijos ieškinį atsakovams Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijai ir I. S., R. S., R. K. – Č., T. Č., R. K., R. K., B. G., A. G., M. K., D. N., R. N., R. K., A. K., E. M., G. K., E. V. ir D. G., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2011 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovams B. G. ir A. G. buvo parduotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2011 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovams B. G. ir A. G. buvo parduotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovams B. G. ir A. G. buvo parduotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ginčo butų areštą ir atsakovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos turto administravimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovų prašymą patenkino iš dalies ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į ginčo butus perleidimo draudimo. Kitos ieškovų prašymo dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Šią nutartį įstatymo nustatyta tvarka apskundė ir ieškovai, ir atsakovai.
Šalies argumentai
Atsakovai B. G. ir A. G. 2012 m. birželio 5 d. pateikė teismui prašymą dėl atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo Vilniaus apygardos teismo prašė: 1. įpareigoti ieškovą per 7 kalendorines dienas pateikti 5 000 Lt dydžio atsakovų B. G. ir A. G. nuostolių, atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, šią sumą įnešant į teismo depozitinę sąskaitą arba nurodytai sumai pateikiant banko garantiją; 2. tuo atveju, jei ieškovas neįmokės nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtos sumos į teismo depozitinę sąskaitą arba nepateiks banko garantijos per teismo nustatytą terminą, nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu panaikinti. Atsakovai savo prašymą grindė tuo, kad laikinosios apsaugos priemonės kliudo atsakovams parduoti ginčijamomis sutartimis įsigytus nekilnojamojo turto objektus palankiausiomis sąlygomis, tokiu būdu apribojant atsakovų galimybes reaguoti į rinkos pokyčius ir bloginant atsakovų turtinę padėtį. Įrašas viešame registre dėl civilinės bylos nagrinėjimo daro neįmanomu realų turto realizavimą. Nuo 2011 m. lapkričio 21 d. nutarties priėmimo iki šios dienos reali atsakovų turto, kurio atžvilgiu nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vertė sumenko 0,6 proc. (pagal „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso – OHBI apžvalgą), t. y. beveik 3 000 Lt. Atsakovai nurodė, kad jų galimi nuostoliai dėl nutartimi taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas užtruks o 3 000 Lt yra tik minimalus atsakovų galimų nuostolių dydis, laikytini ne mažesniais kaip 5 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovai prašė šį prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad atsakovai B. G. ir A. G. pateikė įrodymų leistinumo kriterijų neatitinkančią nekilnojamojo turto agentūros UAB „OBER-HAUS“ atlikta butų kainų indekso apžvalgą už 2012 metų balandžio mėnesį, todėl šiuo įrodymų teismas neturėtų vadovautis (CPK 177, 185 straipsniai). UAB „OBER-HAUS“ Lietuvos butų kainų indekso apžvalgose atitinkamai už 2011 m. gruodžio, 2012 m. sausio, vasario, kovo mėnesius yra aiškiai nurodyta, kad 2012 m. sausio, vasario, kovo mėnesiais butų kainų indeksas nesikeitė. Be to, apžvalgų detalizacijoje nurodoma, kad pavyzdžiui 2012 m. kovo mėnesį Vilniuje buvo stebimas 0,1 proc. kainų augimas, o 2012 m. vasario mėnesį Vilniuje buvo stebimas 0,2 proc. kainų augimas. Tokiu būdu atsakovų teiginiai dėl nekilnojamojo turto kainų indekso stabilaus kritimo minimaliu 0,1 proc. dydžiu per mėnesį bei teiginiai, jog atsakovų turto vertė krito atitinkamai 3 000 Lt suma, laikytini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys net jų pačių nurodomam informacijos šaltiniui – UAB „OBER-HAUS“ pateikiamoms Lietuvos butų kainų indekso apžvalgoms.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 20 d. nutartimi atsakovų B. G. ir A. G. prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkino. Įvertinęs atsakovų teiginius, kad vadovaujantis UAB „OBER-HAUS“ Lietuvos butų kainų indekso apžvalga už 2012 m. balandžio mėnesį nuo 2011 m. lapkričio 21 d. nutarties priėmimo iki šios dienos reali atsakovų turto, kurio atžvilgiu nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vertė sumenko 0,6 proc., t. y. beveik 3 000 Lt (kadangi turto vertė yra 480 000 Lt) bei ieškovų pateiktą UAB „OBER-HAUS“ parengta Lietuvos butų kainų indekso apžvalgą už 2011 m. gruodžio, 2012 m. sausio, vasario, kovo mėnesius, kurioje nurodyta, kad neigiamas 0,1 proc. kainų pokytis buvo tik 2011 m. gruodžio mėnesį, o 2012 m. sausio – kovo mėnesiais kainų pokytis buvo 0,0 proc., o 2012 m. vasario mėnesį Vilniuje buvo stebimas 0,2 proc. augimas, o 2012 m. kovo mėnesį – 0,1 proc. augimas, teismas padarė išvadą, kad atsakovai nepagrįstai teigia, jog jų turto vertė nuo 2011 m. lapkričio 21 d. nutarties priėmimo iki šios dienos sumenko 0,6 proc. Atsakovams neįrodžius realios nuostolių dėl jų turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo grėsmės, nei to, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų atsakovų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, atsakovų prašymo dėl 5 000 Lt nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkino.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai B. G. ir A. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarties dalį pakeisti ir įpareigoti ieškovą per 7 kalendorines dienas pateikti 5.000 litų dydžio atsakovų B. G. ir A. G. nuostolių, atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, šią sumą įnešant į teismo depozitinę sąskaitą arba nurodytai sumai pateikiant banko garantiją. Tuo atveju, jei ieškovas neįmokės nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtos sumos į teismo depozitinę sąskaitą arba nepateiks banko garantijos per teismo nustatytą terminą, nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų B. G. ir A. G. turto atžvilgiu panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai neįrodė realių nuostolių atsiradimo ateityje tikimybės, netinkamai įvertino vieno iš nekilnojamojo turto rinkos lyderių UAB „OBER-HAUS“ Lietuvos butų kainų indekso apžvalgose, kurias pateikė tiek ieškovai, tiek ir atsakovai, nurodytus duomenis. Teismas neatsižvelgė į pridėtą UAB „OBER-HAUS“ Lietuvos butų kainų indekso apžvalgą už 2012 m. balandžio mėnesį, kurioje yra nurodyta, jog Lietuvos butų kainų indeksas nukrito 0,1 procento, o Vilniuje jis sumažėjo 0,2 procento. Taigi, atsižvelgiant UAB „OBER- HAUS“ paskelbtas Lietuvos butų kainų indekso apžvalgas, matosi, kad net ir nominalusis butų kainų indeksas per pirmąjį šių metų ketvirtį smuko 0,1 procento. Realusis butų kainų indeksas Vilniuje nuo 2012 m. kovo mėnesio iki 2012 m. balandžio mėnesio sumažėjo 0,8 punkto, o tai sudaro 0,6 procento. Be to, reali butų vertė sumažėjo ir dėl infliacijos. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų turto reali vertė nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki šio momento sumenko net 2,6%. Šie atsakovų jau šiandien patiriami nuostoliai, atsižvelgiant į viešus analitikų bei ekonomikos specialistų pranešimus apie antrąją krizės bangą bėgant laikui neišvengiamai tik didės.
2. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovų nuostolių atlyginimas ateityje tik didės, nes ieškovai pateikė įrodymus liudijančius sunkią jo finansinę būklę: kasos likučių duomenis bei sąskaitos išrašą, pagal kuriuos matyti, jog ieškovas piniginių lėšų praktiškai neturi, todėl jis neturės (neturi) pinigų atsiradusiems (atsirasiantiems) atsakovų nuostoliams padengti.
3. Atsakovų nuomone, byloje esantys dokumentai leidžia daryti išvadą, kad pagal ieškovų pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas, todėl negali pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Ieškovas neturi (neturėjo) jokių materialinių teisių į ieškinyje nurodytus nekilnojamojo turto objektus, dokumentų pagrindžiančių ieškovo teises į ieškinyje minimą nekilnojamąjį turtą nėra, todėl, atsakovų nuomone, savo ieškiniu ir prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams taikymo aiškiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekdamas aiškiai su atsakovais nesusijusių sąskaitų tarp dviejų skirtingų konfliktuojančių religinių benduomenių (bendrijų) suvedimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti bei palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį. Pakartoja atsiliepime į atsakovų prašymą nurodytus argumentus bei papildomai nurodo, kad panašaus pobūdžio lenteles ir diagramas naudoja ir kitos nekilnojamojo turto agentūros rinkodaros tikslais. Atsakovų pateikti dokumentai negali būti vertinami kaip įrodymai. Savo teiginiams pagrįsti atsakovai nepateikė įstatymų reikalavimų atitinkančio turto vertinimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Šios apeliacijos objektas yra teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Teisėjų kolegija spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo pastebi, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti. Teisingumas įpareigoja teismą siekti skirtingų interesų pusiausvyros. Siekiant šios pusiausvyros, šalims turi būti sudarytos vienodos procesinio rungimosi galimybės. Tuomet, kai atsakovas įrodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo turtui, ateityje iš tiesų gali patirti nuostolių, teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, gali užtikrinti atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą (CPK 12, 17, 147 str.). Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.
Nagrinėjamoje byloje atsakovai prašo užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiriamų 5 000 litų nuostolių atlyginimą. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai negali perleisti ginčo turto, todėl jo vertė dėl rinkos kainų pokyčio bei infliacijos mažėja. Savo prašymą atsakovai grindžia UAB „OBER-HAUS“ Lietuvos butų kainų indekso apžvalgomis, kurios, apeliantų nuomone, pagrindžia atsakovų įsigyto nekilnojamojo turto nuvertėjimą bylinėjimosi laikotarpiu.
Teisėjų kolegija, vertindama šalių pateiktas UAB „OBER-HAUS“ Lietuvos butų kainų indekso apžvalgas, pastebi, kad, kaip joje nurodo pati UAB „OBER-HAUS“, šios apžvalgos yra rengiamos remiantis bendrovės specialistų sukurta metodika, bendrovė pasilieka teisę ją keisti bei savo nuožiūra sustabdyti indekso skelbimą (atskirojo skundo medžiagos t. 2, b. l. 64). Šios aplinkybės leidžia kolegijai sutikti su ieškovų argumentais, kad apžvalgos su jose esančiomis lentelėmis ir diagramomis yra sudaromos turto agentūros rinkodaros tikslais. Privačios bendrovės atlikti skaičiavimai parodo teigiamas ar neigiamas tendencijas rinkoje, tačiau jos neprilygsta kvalifikuoto specialisto turto įvertinimui, kuris yra atliekamas laikantis teisės aktuose numatytos metodikos.
Atsižvelgdama į tai, kad atsakovai savo reikalavimą taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, paskaičiavimą grindė informacinio pobūdžio medžiaga, kuri yra paruošiama kitokiam tikslui ir kurios duomenys keičiasi ar gali pasikeisti, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai neįrodė realios nuostolių grėsmės (CPK 178 straipsnis), todėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.